Pažanga turi teikti ekonominę naudą žemdirbiams

Lietuvos, palaikančios Europos žaliojo kurso programą, laukia nemažai iššūkių, kaip tapti tvaresne šalimi bei sėkmingai panaudoti skaitmenizaciją agro-maisto, pramonės ir kitose srityse.

Lapkričio 26-27 d. vykusio tarptautinio agro-maisto forumo, kuriame dalyvavo per 1300 dalyvių tikslas buvo diskutuoti ir ieškoti sprendimų, kaip skirtingos veiklos kryptys gali veikti tvariai ir tausojančiai aplinką. Konferencijos pirmoji diena buvo skirta ES sprendimams ir strategijoms, o antroji – Lietuvos agro-maisto pramonės ateičiai.

Forumo dalyvius pasveikino Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.

„Pandemija įnešė daug naujų iššūkių, bet tuo pačiu suteikė unikalią progą ir atvėrė naujas galimybes panaudoti Lietuvos žemės ūkio ir maisto technologijų potencialą. Galime pasiūlyti tradicijas, žinias ir patirtį. Viską reikia apjungti, siekiant lyderių pozicijos. ES žaliasis kursas kelia naujus iššūkius ir kuo mes efektyviau įgyvendinsime šias strategijas, tuo daugiau galimybių turėsime. Lietuvos naujasis parlamentas, ką tik pradėjęs darbą, taip pat suvaidins svarbų vaidmenį. Dėsime daug pastangų, kad išliktume susitelkę į svarbią žemės ūkio sritį, tačiau nepamirštume ir naujų galimybių. Visiems forumo dalyviams linkiu vaisingų diskusijų, kurios padės priartėti prie bendro tikslo – panaudoti naujas technologijas užtikrinant saugų maistą ir išsaugant gamtą būsimoms kartoms“, – sakė Viktorija Čmilytė-Nielsen.

Bendradarbiavimo svarba

Europos Parlamento biuro Lietuvoje vadovė Daiva Jakaitė savo sveikinimo kalboje akcentavo ES strategijas, valstybės narių ambicijas, žiedinės ekonomikos veiksmų planą ir bendradarbiavimą žemės ūkio, maisto ir skaitmeninimo srityse, siekiant tvarumo.

Į konferencijos dalyvius kreipęsis  Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje vadovas Arnodas Pranskevičius sveikino puikią konferencijos iniciatyvą ir pažymėjo, kad ES siekiuose skiriamas didelis dėmesys tvarumui, kuris apima visus sektorius, nuo maisto gamybos iki įvairių pramonės šakų.

Augustas Alešiūnas, „AgriFood Tech“ verslo angelas, „Art21“ generalinis direktorius priminė 2019 m. vykusią konferenciją Vilniuje. „Deja šiandien tokios progos susitikti gyvai neliko, todėl tenka dalintis informacija ir žiniomis nuotoliniu būdu. Noriu pažymėti, kad žemės ūkio ir maisto sektoriuose labai svarbus skaitmeninimas, kuris jau tapo ne prabanga, bet tiesiog būtinybe. Neturėtume tarpusavyje konkuruoti. Reikalingas bendradarbiavimas ir pagalba vieni kitiems. Šiandien, kovido akivaizdoje, kaip niekad mums yra svarbi vienybė dalinantis patirtimis, žiniomis, inovacijomis. Linkiu, kad konferencijos išvados taptų ateities įžvalgomis“, – kalbėjo A. Alešiūnas.

Blaga Valentinova Popova pranešime „Agro-maisto sektoriaus ekosistemos poreikiai ir galimybės“, pažymėjo, kad ES labai svarbi vieninga rinka, nes ji gali užtikrinti sėkmingą maisto tiekimo grandinę. Nors kovido laikotarpiu ir buvo susidurta su tam tikrais trukdžiais, tačiau buvo suvaldytas transporto, žemės ūkio, maisto perdirbimo sektorių darbas ir maisto tiekimas vyko gana sklandžiai. Atsirado naujos darbo sąlygos, atstumų reikalavimai, dėl ko išaugo sąnaudos, o maisto paklausa buvo nepastovi. Sumažėjo paklausa, nes užsidarė HORECA sektorius, o maisto sektorius tiesiogiai priklausomas nuo turizmo ir paslaugų sektorių.

ES yra maisto eksportuotoja ir importuotoja. Maistą gaminantys, auginantys ir perdirbantys darbuotojai tapo labiau matomi, gerbiami, jie tapo tiesiog herojais.

Kalbant apie pereinamąjį laikotarpį, tvarumas yra svarbiausias aspektas ir svarbu tikėtis ir siekti, kad naujos sąlygos nepakenks tvarumui, kadangi šiandien ženkliai padidėjo vienkartinių pakuočių vartojimas. Matome naujas galimybes ir tendencijas, žmonių įpročių kaitą. Pandemijos pradžioje žmonės rinkosi ilgo naudojimo produktus, o vėliau pradėjo naudoti sveikus, šviežius produktus, nes siekia gerinti imunitetą.

Turime pasinaudoti naujomis technologijomis ir užtikrinti, kad maistas būtų pristatomas internetu, saugiai. Šiandien ypač išaugo el. prekybos poreikis ir reikšmė.

Pranešimą „Klasterių įtaka agro-maisto vertės grandinių atsparumo stiprinimui“ pristatęs Europos klasterio aljanso prezidentas  Antonio Novo Guerrero prisiminė savo dalyvavimą 2019 m. konferencijoje, kuri vyko Vilniuje. Savo panešime pabrėžė, jog labai svarbu yra tai, kad tiek tos pačios, tiek skirtingų eksosistemų veikėjai tarpusavyje bendradarbiautų, tartųsi ir ieškotų sprendimų, kurie padėtų įveikti bendrus iššūkius.

„Būtent COVID-19 krizė išryškino bendradarbiavimo svarbą ir naudą, kai atskiri dalyviai tarpusavyje aktyviai dalinosi informacija ir pristatė vieningą sektoriaus veikėjų poziciją ir patarimus EK. Veikimas tinkle didina įmonių atsparumą, skatina ekonomiškai naudingą bendradarbiavimą bei labai padeda mažoms ir vidutinėms įmonėms, kurių dideliems konglomeratams valstybių taikoma parama dažnai nepasiekiama. EK pateikėme rekomendacijas dėl skaitmenizavimo, žaliosios ekonomikos, švietimo ir nuolatinio kvalifikacijos tobulinimo svarbos, teisinės bazės tobulinimo. Europos gaivinimo plane didžiausias dėmesys  – aplinkosaugai, našumui, tvarumui, sąžiningumui, technologijų skatinimui, junglumui, viešosios administracijos skaitmenizavimui, perkvalifikavimui, inovacijoms, investicijoms, žmogiškojo kapitalo tinklų skatinimui. Klasteris – geografinis pramonės centras, bet mes, ten dirbantys profesionalai kalbame apie klasterių organizacijas, kurios turi kompetentingas komandas, infrastruktūrą ir bendradarbiavimo metodologijas, todėl rezultatą galime pasiekti greičiau ir efektyviau. Kovido krizės metu ženkliai pajautėme  bendradarbiavimo naudą. Savo pagalbą pasiūlėme ir EK ir dalyvaujame sprendžiant svarbiausius klausimus – maisto tiekimo grandinės, analizių rengimo, ateities planavimo. Matome, kad eko sistemoje viskas susieta, ir, jei pažeisime vieną iš sistemų, sutriks ir kitos. Taigi klasteriai yra atsparūs netikėtiems pokyčiams ar krizėms. Siekiant būti atsparesniais, turime klasterizuotis. Klasterių platformoje registruoti 108 pramoniniai klasteriai susiję su maisto ir žemės ūkio sektoriais“, –  kalbėjo Antonio Novo Guerrero.

„Pasaulis po COVID-19: robotikos svarba agro-maisto sektoriuje“ pranešimą pristatęs danas Thomas Solupajev-Ronlev pažymėjo, kad sektorių neišvengiamai laukia robotizavimo amžius. Pasitelkiant robotiką operatyviai ir efektyviai galima atlikti testavimą, žemės ūkio ir maisto sektoriuose robotika puikiai pasitarnauja ligų kontrolės problemų sprendimuose. Turi būti kuo daugiau robotizuotas ir automatizuotas pesticidų naudojimas. Ateities perspektyvoje – maisto produktų gamybos procesų automatizavimas. technikos robotizavimą. Europoje žemės ūkyje ir pramonėje robotizacija auga 20 proc. per metus. Stebint žmonių skaičiaus augimo tendencijas pasaulyje, reikia įvertinti tai, jog visus juos reikės pamaitinti. Todėl svarbu skaitmenizuoti duomenis, o juos analizuojant priimti teisingus sprendimus, kurie teiks geriausius tvarius ir ekonomiškai naudingus rezultatus. Lietuva yra ankstyvojoje robotikos taikymo stadijoje, tačiau reikia pažymėti, kad žemės ūkio sektorius Lietuvai yra labai svarbus, todėl reikia plėtoti ir motyvuoti ūkius diegti inovacijas, robotizuotis ir skaitmeninti duomenis.

 Marja-Liisa Meurice konferencijos dalyviams pristačiusi pranešimą „Europos inovacijų ir technologijų instituto kova su COVID-19. Kaip inovacijos ir skaitmeninimas padės mums tapti stipresniems?“ informavo, kad 2020 m. kovo mėnesį niekas nežinojo, kaip klostysis pandeminė situacija, kaip ji paveiks ekonomiką ir visą ES. Ji akcentavo skaitmeninimo svarbą, kuri tiesiogiai pasitarnaus tvarumui, maisto produktų atsekamumui. Pranešėja pažymėjo, kad žemės ūkis ir maisto gamyba – tai tos šakos, kurios išliko atsparios krizės metu. Nors maisto gamyba ir sumažėjo 13 proc., tačiau kitų prekių vartojimas sumažėjo ženkliai daugiau. „Nuo kovido pradžios pastebėjome, kaip keitėsi vartotojų įpročiai, kaip persiorientavome į nuotolinį darbą ir mokymą(si). Šiandien reikia suvokti, kad po kovido pasaulis bus kitoks, ir čia mums padės skaitmenizacija. Nauji klientai, tiesioginiai kontaktai, el. prekyba – tai sritys kurios iškels naujus reikalavimus žemės ūkio maisto sektoriuose. Jau šiandien svarbu galvoti, ką gaminsime, kaip pateiksime vartotojui, kaip įgyvendinsime aplinkosauginius reikalavimus, kaip keisime darbo įpročius, kaip užtikrinsime CO2 emisijų ir ŠESD sumažinimą, kokie bus transporto sprendimai ir kaip sukursime tvarų regioną, kuris pasirūpins savimi. Jau šiandien turime veikti informuojant vartotojus, formuoti kitokius jų įpročius ir pasirinkimus, apjungti į maisto tiekimo grandinę mažus ir didelius gamintojus. Lietuvoje skaitmenizacijos srityje matome teigiamus pokyčius, ir tai yra akivaizdu kalbant apie el. prekybą, kuri gali užtikrinti žemdirbių ir vartotojų sėkmingą bendradarbiavimą, panaudojant dirbtinį intelektą“, – kalbėjo M.L. Meurice.

Pranešėja pažymėjo kad Baltijos ir Šiaurės šalių regionas galėtų daugiau nuveikti. Nors šalys ir yra mažos, tačiau veiklios ir iniciatyvios, todėl reikia išnaudoti mažų šalių kooperaciją, nes dabar yra unikali situacija pasinaudoti naujomis galimybėmis, kai mažai yra gerai.

Grigoris Chatzikostas, „FoodScale Hub“ verslo plėtros viceprezidentas apžvelgė koks bus gyvenimas po kovido, ko reikės žemės ūkio sektoriaus startuoliams, kaip atrodys  popandeminis pasaulis. Pranešėjas pažymėjo, kad pasaulis jau bus kitoks ir prie įprasto gyvenimo ritmo, kaip bebūtų gaila, bet nesugrįšime. Matome, kad nukentėjo maisto, HORECA sektoriai, todėl šiandien atsiranda kitos galimybės – tobulinti verslo sistemas. „Ūkininkai negali pereiti prie tvarios veiklos, nes jiems  reikalingos investicijos. Norime, kad ūkininkas dirbtų žaliai, tačiau jo sąskaitos yra raudonos. Todėl reikalingi realistiniai lūkesčiai. Šiandien reikia džiaugtis, kad Europos nekamuoja bado problema. O ūkininkai negali sau leisti finansiškai investuoti į robotikos, skeitmeninimo priemones, nes jiems tai per dideli kaštai“, – kalbėjo G. Chatzikostas.

Skaitmeninimo vaidmuo ir ES piliečių kokybė

Konferencijos metu vykusioje diskusijoje „Nacionalinės ambicijos Europos sistemoje: politikos formuotojų perspektyva“ dalyvavęs europarlamentaras Juozas Olekas atkreipė dėmesį į paramą jauniesiems ūkininkams ir pažymėjo jų svarbą ne tik kaimo gyvybingumo, bet ir skaitmeninimo bei robotizavimo perspektyvoms.

Europos Sąjunga yra išsikėlusi ambicingus tikslus kurti tvaresnę, žalesnę ir sveikesnę aplinką sutrumpinant maisto tiekimo grandinę, sumažinant naudojamų pesticidų kiekį bei galiausiai tampant neutraliu klimatui regionu.

Diskusijoje „Bioekonomikos skaitmeninės transformacijos svarba agro-maisto sektoriui“ dalyvavęs „AgriFood Tech“ sektoriaus verslo angelas ir skaitmeninių inovacijų įmonės „ART21“ vadovas Augustas Alešiūnas priminė, kad dar praėjusių metų forume skaitmeninių inovacijų sprendimų kūrėjai Lietuvoje aiškiai deklaravo ambiciją ir žinią, kad mūsų šalis gali tapti žemės ūkio ir maisto sektoriaus inovacijų pavyzdžiu Europai. Situacija per metus stipriai pasistūmėjo į priekį. „Šiandien, 2020 m. 3 ketvirčio pabaigoje, mes pasiekėme pradžios pabaigą. Po visų kalbų, aptarimų, diskusijų viešajame ir privačiame sektoriuje apie tai, kad agro-maisto technologijos yra svarbios, mes pagaliau pradėjome matyti dideles finansines injekcijas būtent į šį sektorių“, – kalbėjo A. Alešiūnas.

Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos kanclerė prof. Astrida Miceikienė informavo, kad mokslininkai atlieka ūkių tvarumo tyrimą ir akcentavo, jog ūkiuose būtina diegti pažangias technologijas, kad ateitis netaptų socialiniais ir ekonominiais iššūkiais žemdirbiams. „Technologiniai ir  skaitmenizavimo procesai ypač galėtų pagerinti maisto tiekimo grandinę, pritraukti vartotojų, plėtoti tvarų verslą. Ypač tai aktualu jauniesiems ūkininkams, kurie šiandien gali efektyviai naudoti naujus modelius –  el. pekybą, internetinę reklamą ir t.t. Nauji procesai apibrėžia naują žemės ūkio verslą, kuris bus patrauklus jauniems žmonėms, o naujos technologijos ateityje gali pakeisti žmogiškąją darbo jėgą. Tai yra ateitis“, – sakė prof. A. Miceikienė. 

Diskusijos dalyvis iš Vageningeno universiteto dr. George Beers akcentavo žinių ir nuolatinio mokymosi ir gebėjimų ugdymo svarbą. „Šiandien turime kurti naujus verslo modelius, juos adaptuoti šiandienos situacijai ir mokyti jais efektyviai naudotis“.

Ekonominės naudos svarba žemdirbiams

Konferencijos diskusijoje dalyvavęs Lietuvos žemės ūkio rūmų direktorius Sigitas Dimaitis pažymėjo, kad skaitmenizacija, robotizacija ir kitos technologinės naujovės ūkiuose bus diegiamos, jei jos bus ekonomiškai naudingos žemdirbiams. „ES BŽŪP ir naujojo programinio laikotarpio strategijos įpareigoja pereiti prie žiedinės ekonomikos, kuri yra bioekonomikos dalis, skirianti išskirtinį dėmesį atsinaujinančių žaliavų gamybai ir žaliavų bei atliekų perdirbimui kuriant naujus produktus, o tai puikiai atliepia Europos viziją, kuri yra orientuota į skaitmeninimą ir žaliąjį kursą. Tikslingas bioekonomikos potencialo išnaudojimas atvertų plačias galimybes tiek ateities produktų kūrimui, tiek naujų technologijų vystymui, tačiau svarbu realiai įvertinti, kokia ekonominė nauda pasieks žemdirbį. Šiandien Lietuvoje turime puikių iniciatyvų žemės ūkio sektoriuje, kurios tiesiogiai gali prisidėti prie žaliojo kurso, ar maisto tiekimo grandinės trumpinimo, tačiau svarbu ūkininkams perduoti žinias, juos informuojant ir motyvuojant naudoti pažangius ir tvarius produktus bei technologijas. Svarbus išlieka ūkininkų bendradarbiavimas tarp mokslo, mokymo, inovacinių centrų ir konsultantų, kurie užtikrintų tikslinės informacijos sklaidą. Kalbant apie skaitmenizaciją ir robotizaciją, reikia atsakingai įvertinti investicijų kaštus, todėl tikėtis staigaus ir ženklaus proveržio žemės ūkio sektoriuje neturėtume“, – kalbėjo Sigitas Dimaitis.  

Europos pramonės skaitmeninimo inciatyvą Europos Komisija pradėjo dar 2016 m. – jau tuomet buvo siekiama sustiprinti ES konkurencingumą užtikrinant, kad kiekvienas Europos verslas, nepaisant dydžio ir sektoriaus, gautų didžiausią skaitmeninių inovacijų naudą. Šiandien, pandemijos padarinius išgyvenančiame pasaulyje, kai skaitmeninė transformacija yra brėžiama kaip ES dešimtmečio prioritetas ir skiriamos milijardinės ES lėšos ekonomikos gaivinimui – Lietuva turi unikalų šansą patekti į uždarą Europos skaitmeninių inovacijų centrų ratą. Metiniame Europos Komisijos pirmininkės Ursulos von der Leyen pranešime įvardytas prioritetas – poveikio klimato kaitai ir pačios kaitos mažinimas bei vykdomos ūkinės veiklos tvarumas, kreipia veiklą Žaliojo kurso transformacijų keliu, o tai taip pat neatsiejama nuo skaitmenizacijos.