Ketvirtadienį, kovo 28 d., Lietuvos Respublikos žemės ūkio rūmų pirmininkas dr. Arūnas Svitojus Vilniuje susitiko su naujai paskirtąja Prancūzijos žemės ūkio atašė Centrinei Rytų Europai Marie-Christine Le Gal. Ta proga pasiteiravome LR ŽŪR pirmininko:
Kasdien turite įvairių svarbių susitikimų. Kokią vietą darbotvarkėje Jūs, kaip LR ŽŪR pirmininkas, teikiate tarptautinei veiklai?
Pagrindinis darbas – bendravimas su žemdirbių savivaldos organizacijomis. Būna, neatidėliotinais reikalais kreipiasi kaimo žmonės. Dirbame su Seimo Kaimo reikalų Komitetu, Žemės ūkio ministerija, Vyriausybe. Bandome „klijuoti“ bendras idėjas. Tarptautiniai klausimai taip pat svarbūs žemės ūkio politikai, rinkų užtikrinimui. Bendraujame su Vengrijos, Lenkijos, Slovakijos, Čekijos žemės ūkio rūmais, Latvijos, taip pat Vakarų Europos žemdirbių savivaldos organizacijomis. Palaikome ryšius su užsienio šalių ambasadomis: JAV, Vokietijos ir kt.
Kaip dažnai rengiami susitikimai su ambasadų žemės ūkio atašė kaip su ponia M. Le Gal?
Oficialūs susitikimai paprastai būna dukart per metus ir keičiantis diplomatinei tarnybai. Diplomatijos tarnyboje įvykus pasikeitimui, jos atstovas turi žinoti, kas vyksta tame regione, kad galėtų derinti politines pozicijas, ieškoti būdų įvairioms programoms įgyvendinti.
Prancūzijos ambasadoje naujas ekonomikos atašė Luc Boyer, kuris čia dirbs trejus metus. Nauja žemės ūkio atašė Marie-Christine Le Gal, kuri reziduoja Latvijoje.
Šis susitikimas buvo skirtas susipažinimui, apsikeitimui nuomonėmis, norint užtikrinti šalis jungiančių veiklų tęstinumui.
Įdomu, kokios temos buvo aptartos?
Palietėme daug klausimų, nuo globalių iki techninių, tokių kaip kiaulių maras, kontrolė, biologinė sauga ir pan. Kalbėjome apie dvišalius santykius, žemės ūkio švietimo ir žemdirbių mainus. Apie ES Bendrąją žemės ūkio politiką, bendras žemės ūkio problemas. Pvz., Prancūzija kaip ir Lietuva susiduria su kaimų tuštėjimo problema, bet jai teikiamas dėmesys aukščiausiu lygiu – pats prezidentas Emmanuel Macron palaiko jaunųjų ūkininkų įsikūrimą kaime.
Žvelgiant pragmatiškai, kokią tiesioginę ar netiesioginę naudą teikia panašūs susitikimai?
Nauda didelė. Pirmiausia, turime suderinti mūsų bendras pozicijas Europos Sąjungoje. Turėti partnerių, kurie paremtų rūpimais klausimais. Be abejonės, jie skirtingi. Prancūzams kaimo plėtra neaktuali, jie šimtmečiais kūrė kaimą, jo negriovė. Tačiau atsižvelgia į Lietuvą ir pritaria, kad tam reikėtų daugiau dėmesio. Prancūzai prašo, kad mes paremtume jiems aktualius klausimus dėl bendro biudžeto, prekybos. Antai Brexit-o pasekmės Prancūzijai bus ypač skaudžios dėl bendros su Didžiąja Britanija jūros sienos. Jų glaudūs prekybos žemės ūkio produktais (aviena, mėsiniai galvijai ir pan.) ryšiai, į kuriuos labai daug investuota.
Palyginti su Prancūzija mūsų šalis nedidelė, bet prie derybų stalo esame lygiaverčiai?
Nesame didelė šalis, bet aktyvi ir gana įtakinga. Pripažino ir prancūzai: „Tame regione esate vieni lyderių“. Baltijos, Šiaurės šalių regione esame svarbūs partneriai, su kuriais reikia tartis ir kalbėtis.
Mums Prancūzija gana artima. Gerai žinome istoriją, esu pats daug Prancūzijoje dirbau, prieš 35 metus, ten studijavau biotechnologiją. Teko ne kartą susitikti su jų Žemės ūkio rūmais, žemės ministru, dalyvauti Prancūzijos žemės ūkio parodose. Ir mūsų jaunieji ūkininkai buvo nuvykę į žemės ūkio parodą.
Mūsų ūkiai su Prancūzija turbūt labiausiai susiję per veislinius mėsinius galvijus, jauniesiems ūkininkams – tai galimybė stažuotis, įgyti pažangaus ūkininkavimo patirties.
Populiariausi veisliniai limuzinų, Šarolė veislės mėsiniai galvijai. Sieja ir avininkystė, ir sūrių gamyba. Prieš 20 metų Lietuvos paukštininkystės ūkiai iš Prancūzijos pradėjo aktyviau pirkti veislinę medžiagą. Sąsajų yra ir daugiau. Svarbus naujų rinkų pažinimas, naujų vadybos sistemų bei technologijų pažinimas bei įsisavinimas.
Minėjote, kad prancūzai pripažįsta Lietuvą kaip regiono įtakingą šalį. Gal mes dar kažko nepastebime savo šalyje, kas iš šalies geriau matyti?
Prancūzai vertina tai, kad Lietuvos žemės ūkio politikoje yra trys stiprūs poliai: žemdirbių savivalda, kuriai atstovauja LR ŽŪR (Latvija neturi tokios struktūros), ŽŪM ir Seimo Kaimo reikalų komitetas. Mato gerą partnerystę, nes tokia sankloda konsoliduoja idėjas, ir einame proveržio link.
Griežtai draudžiama Lietuvos Respublikos žemės ūkio rūmų (LR ŽŪR) paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be raštiško sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti LR ŽŪR kaip šaltinį.