Pristatyti tarpiniai projekto rezultatai

Naujienos / 2017-12-03

Lapkričio 28 d. Žemės ūkio rūmuose rinkosi EIP veiklos grupė, kuri aptarė įgyvendinamo projekto tarpinius rezultatus.

Projektas vykdomas bendradarbiaujant Žemės ūkio rūmų konsultantams su mokslo institucija – Valstybiniu mokslinių tyrimų institutu Gamtos tyrimų centru ir 11 ūkininkų- žemės ūkio veiklos subjektų (7 grūdinių kultūrų, 2 daržininkystės, 2 uogininkystės ūkiai).

Projekto kryptis ir pagrindinis tikslas – sujungus mokslininkų, konsultavimo institucijos ir žemdirbių žinias, patirtį ir kompetenciją atlikti parodomuosius bandymus ir spręsti dirvožemio kokybės gerinimo, azotinių trąšų naudojimo mažinimo ir produkcijos derlingumo didinimo bei kokybės gerinimo problemas, siekiant didinti augalininkystės efektyvumą ir išteklių naudojimo tvarumą. Projektas numato didinti ūkių pelningumą, mažinant azotinių trąšų naudojimą, naujos kartos mikroelementų dėka išlaikant ar net pagerinant produkcijos derlingumą bei mikroorganizmų pagalba gerinant (atstatant) dirvožemio struktūrą bei produkcijos kokybę.

Įgyvendinant projektą per 2017 m.:

  1. Buvo įvykdyti bandymai 11 ūkių:
  • Šiaulių r. ekologinis ūkis, esantis palankiose ūkininkauti vietovėse, bandoma kultūra – pupos;
  • Joniškio r. chemizuotas ūkis, esantis palankiose ūkininkauti vietovėse, bandoma kultūra – pupos;
  • Ukmergės r. ekologinis ūkis, esantis mažiau palankiose ūkininkauti vietovėse, bandoma kultūra – pupos;
  • Vilkaviškio r. chemizuotas ūkis, esantis palankiose ūkininkauti vietovėse, – bandoma kultūra – avižos;
  • Anykščių r. chemizuotas ūkis, esantis mažiau palankiose ūkininkauti vietovėse, bandoma kultūra – miežiai;
  • Šalčininkų r. chemizuotas ūkis, esantis mažiau palankiose ūkininkauti vietovėse, bandoma kultūra – miežiai;
  • Šalčininkų r. ekologinis ūkis, esantis mažiau palankiose ūkininkauti vietovėse, bandoma kultūra – grikiai;
  • Pasvalio r. nacionalinės kokybės produktų gamybos ūkis, esantis palankiose ūkininkauti vietovėse, bandoma kultūra – morkos ir kopūstai;
  • Pasvalio r. ekologinis ūkis, esantis palankiose ūkininkauti vietovėse, bandoma kultūra – morkos, kopūstai;
  • Šiaulių r. chemizuotas ūkis, esantis palankiose ūkininkauti vietovėse, – bandoma kultūra – braškės;
  • Biržų r. ekologinis ūkis, esantis palankiose ūkininkauti vietovėse, bandoma kultūra – juodieji serbentai.
  1. Įvykdyti bandymai 3 šalia esančiuose laukuose: laukas Nr. 1 – kontrolė (veikla vykdoma įprastai), laukas Nr. 2 (ekologiniuose ūkiuose naudojamas NaturGel; chemizuotose naudojamas NaturGel ir azotinių trąšų sumažinta 50 proc.), laukas Nr. 3 naudojamas (ekologiniuose ūkiuose naudojamas NaturGel+ Probio Humus; chemizuotose naudojamas NaturGel+ Probio Humus ir azotinių trąšų sumažinta 50 proc.). Tyrimai vykdomi 2 metodais: Morfometriniais metodais(atliktas Probio Humus ir atrinkto aktyviausio Humat Gelio junginio – NaturGel poveikio natūraliose lauko sąlygose augusių tiriamųjų augalų augimui ir vystymuisi įvertinimas: įvairiuose vegetacijos tarpsniuose matuojamas grūdinių, pupinių, šakniavaisinių daržovių, svogūnų ir kopūstų augalų antžeminės dalies aukštis, stiebų diametras, nustatoma žalia ir sausa masė, įvertintas sausųjų medžiagų kiekis lapuose, nustatytas grūdų, pupų, grikių – sėklų skaičius augale bei grūdų ir sėklų masė, įvertintas šakniavaisinių daržovių (morkų, burokėlių), svogūnų ir kopūstų svoris, diametras, sausų medžiagų kiekis, nustatyta serbentų braškių uogų masė, diametras, sausų medžiagų kiekis); Biocheminiais metodais: spektrofotometriniu metodu nustatytas chlorofilo (lapuose), karotenoidų, cukrų ir nitratų kiekis (daržovėse). Aukšto našumo ploniasluoksnės chromatografijos metodu (CAMAG) nustatytas askorbo rūgšties kiekis, įvertintas antioksidantinis aktyvumas daržovėse ir atlikta antocianinų kiekybinė analizė serbentų ir braškių uogose. Kjeldalio metodu įvertintas grūdų ir pupų baltymingumas ir nustatytas bendras azoto kiekis.

Pasiekti tarpiniai projekto rezultatai:

  • Šiaulių r. ekologiniame ūkyje, kuris yra palankiose ūkininkauti vietovėse, atlikus bandymus su pupomis buvo nustatyta, kad aktyviausiai pupos vystėsi žydėjimo metu ir buvo pastebėtas aktyviausias augalų augimas ir derliaus formavimasis lauke Nr. 2. Lauke Nr. 3 pastebėta, kad 1000 sėklų masė padidėjo iki 25 proc. Gautas rezultatas: nors lauke Nr. 3 pastebėta didesnė sėklų masė, tačiau laukų Nr. 1, Nr. 2 ir Nr. 3 derlingumas išliko nepakitęs.
  • Ukmergės r. ekologiniame ūkyje, kuris yra mažiau palankiose ūkininkauti vietovėse, atlikus bandymus su pupomis buvo nustatyta, kad aktyviausiai pupos žydėjimo metu vystėsi lauke Nr. 2, o aktyviausias augalų augimas ir derliaus formavimasis pastebėtas lauke Nr. 3. Taip pat lauke Nr. 3 pastebėta, kad 1000 sėklų masė padidėjo iki 17 proc. Gautas rezultatas: nors lauke Nr. 3 pastebėta didesnė sėklų masė, tačiau laukų Nr. 1, Nr. 2 ir Nr. 3 derlingumas išliko nepakitęs.
  • Joniškio r. chemizuotame ūkyje, kuris yra palankiose ūkininkauti vietovėse, atlikus bandymus su pupomis buvo nustatyta, kad aktyviausiai pupos žydėjimo metu vystėsi lauke Nr. 3, o aktyviausias augalų augimas ir derliaus formavimasis pastebėtas lauke Nr. 2. Taip pat lauke Nr. 2 pastebėta, kad 1000 sėklų masė padidėjo iki 32 proc. Gautas rezultatas: lauko Nr. 1 derlingumas – 5,97 t/ha; laukas Nr. 2 – derlingumas išaugo 0,3 t/ha ir buvo 6,27 t/ha, be to nebuvo patirtos išlaidos trąšoms, todėl pelningumas padidėjo – 152 Eur/ha; laukas Nr. 3 – derlingumas neišaugo, tačiau nebuvo patirtos išlaidos trąšoms, todėl pelningumas padidėjo – 100 Eur/ha.
  • Anykščių r. chemizuotame ūkyje, kuris yra mažiau palankiose ūkininkauti vietovėse, atlikus bandymus su miežiais buvo nustatyta, kad visuose laukuose miežiai vystėsi vienodai, tačiau lauke Nr. 3 derlingumas padidėjo 0,07 t/ha. Gautas rezultatas: lauko Nr. 1 derlingumas – 6,41 t/ha; laukas Nr. 2 – derlingumas neišaugo, tačiau nebuvo patirtos išlaidos trąšoms, todėl pelningumas padidėjo – 100 Eur/ha; laukas Nr. 3 – derlingumas išaugo 0,07 t/ha ir buvo 6,48 t/ha, be to nebuvo patirtos išlaidos trąšoms, todėl pelningumas padidėjo – 108 Eur/ha.
  • Šalčininkų r. ekologiniame ūkyje, kuris yra mažiau palankiose ūkininkauti vietovėse, atlikus bandymus su grikiais buvo nustatyta, kad aktyviausiai grikiai žydėjimo metu vystėsi lauke Nr. 2, o aktyviausias augalų augimas ir derliaus formavimasis pastebėtas lauke Nr. 3.  Taip pat lauke Nr. 3 pastebėta, kad 1000 sėklų masė padidėjo iki 11 proc. Gautas rezultatas: nors lauke Nr. 3 pastebėta didesnė sėklų masė, tačiau laukų Nr. 1, Nr. 2 ir Nr. 3 derlingumas išliko nepakitęs.
  • Vilkaviškio r. chemizuotame ūkyje, kuris yra palankiose ūkininkauti vietovėse, atlikus bandymus su avižomis buvo nustatyta, kad aktyviausiai avižos žydėjimo metu vystėsi lauke Nr. 2, o aktyviausias augalų augimas ir derliaus formavimasis pastebėtas lauke Nr. 3. Taip pat lauke Nr. 3 pastebėta, kad 1000 sėklų masė padidėjo iki 3 proc. Gautas rezultatas: lauko Nr. 1 derlingumas – 10,5 t/ha; laukas Nr. 2 – derlingumas išaugo 0,5 t/ha ir buvo 11,00 t/ha, be to nebuvo patirtos išlaidos trąšoms, todėl pelningumas padidėjo – 90 Eur/ha; laukas Nr. 3 – derlingumas išaugo 1,5 t/ha ir buvo 12,00 t/ha, be to nebuvo patirtos išlaidos trąšoms, todėl pelningumas padidėjo – 180 Eur/ha.
  • Pasvalio r. ekologiniame ūkyje, kuris yra palankiose ūkininkauti vietovėse, atlikus bandymus su morkomis buvo nustatyta, kad aktyviausiai morkos vystėsi lauke Nr. 2. Lauke Nr. 3 pastebėta, kad vidutinė vieneto masė padidėjo 20 proc., didėjant sausų medžiagų kaupimuisi, karotenoidų kiekis šakniavaisiuose padidėjo 8 proc., cukrų 25 proc. Antioksidantinio aktyvumo pokyčių neaptikta. Nitratų kaupimasis liko nepakitęs lyginant su kontrole. Gautas rezultatas: lauke Nr. 3 pastebėta aukštesnė morkų kokybė, tačiau laukų Nr. 1, Nr. 2 ir Nr. 3 derlingumas išliko nepakitęs.
  • Pasvalio r. nacionalinės kokybės produktų gamintojo ūkyje, kuris yra palankiose ūkininkauti vietovėse, atlikus bandymus su morkomis buvo nustatyta, kad aktyviausiai morkos vystėsi lauke Nr. 2. Lauke Nr. 3 pastebėta, kad vidutinė vieneto masė padidėjo 21 proc., cukrų 24 proc., askorbo rūgšties 12 proc., antioksidantinio aktyvumo padidėjimas 33 proc. Tirtosios medžiagos nežymiai mažino nitratų kaupimasis morkose lyginant su kontrole. Gautas rezultatas: lauke Nr. 3 pastebėta aukštesnė morkų kokybė, tačiau laukų Nr. 1, Nr. 2 ir Nr. 3 derlingumas išliko nepakitęs.
  • Pasvalio r. ekologiniame ūkyje, kuris yra palankiose ūkininkauti vietovėse, atlikus bandymus su kopūstais buvo nustatyta, kad lauke Nr. 2 ir lauke Nr. 3 padidėjo cukrų kiekis, o nitratų kiekis liko nepakitęs lyginant su kontrole. Antioksidantinio aktyvumo padidėjimas 11 proc. Gautas rezultatas: laukuose Nr. 2 ir Nr. 3 pastebėta aukštesnė kopūstų kokybė, tačiau laukų Nr. 1, Nr. 2 ir Nr. 3 derlingumas išliko nepakitęs.
  • Pasvalio r. nacionalinės kokybės produktų gamintojo ūkyje, kuris yra palankiose ūkininkauti vietovėse, atlikus bandymus su kopūstais buvo nustatyta, kad lauke Nr. 2 ir lauke Nr. 3 padidėjo cukrų kiekis, o nitratų kiekis liko nepakitęs lyginant su kontrole. Antioksidantinio aktyvumo padidėjimas 11proc. Gautas rezultatas: laukuose Nr. 2 ir Nr. 3 pastebėta aukštesnė kopūstų kokybė, tačiau laukų Nr. 1, Nr. 2 ir Nr. 3 derlingumas išliko nepakitęs.
  • Šiaulių r. chemizuotame ūkyje, kuris yra palankiose ūkininkauti vietovėse, atlikus bandymus su braškėmis buvo nustatyta, kad aktyviausiai braškės vystėsi lauke Nr. 2, kuriame pastebėta, kad uogos masė lyginant su kontrole padidėjo 13 proc. Antocianinų sudėties analizė skirtumų tarp bandymo variantų neparodė. Gautas rezultatas: laukuose Nr. 1, Nr. 2, Nr. 3 derlingumo pokyčių nepastebėta.
  • Biržų r. ekologiniame ūkyje, kuris yra palankiose ūkininkauti vietovėse, atlikus bandymus su juodaisiais serbentais buvo nustatyta, kad aktyviausiai braškės vystėsi lauke Nr. 2, kuriame pastebėta, kad uogos masė lyginant su kontrole padidėjo 9 proc., didėjant sausų medžiagų kaupimuisi. Antioksidantinis aktyvumas paveiktų uogakrūmių uogose padidėjo neženkliai – paklaidų ribose, antocianinų sudėties analizė skirtumų tarp bandymo variantų neparodė. Gautas rezultatas: laukuose Nr. 1, Nr. 2, Nr. 3 derlingumo pokyčių nepastebėta.

Projekto tarpinius rezultatus pristatė Valstybinio mokslinių tyrimų instituto Gamtos tyrimų centro mokslininkės dr. Virgilija Gavelienė ir dr. Sigita Jurkonienė.

EIP grupės susitikime dalyvavę ūkininkai jau planavo projekto tęstinumą, nes mato realią naudą ne tik saugant dirvožemį, bet ir taupant lėšas trąšoms.

Projektas „Dirvos struktūros ir kokybės gerinimas (atstatymas), naudojant mikroorganizmus. Azoto junginių emisijos mažinimas, išsaugant augalų produktyvumą, naudojant naujos kartos mikroelementus“ Nr. 35BV-KK-15-1-07891-PR001 vykdomas pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Bendradarbiavimas“ veiklos srities „Parama EIP veiklos grupėms kurti ir jų veiklai vystyti“ įgyvendinimo taisykles (toliau – Įgyvendinimo taisyklės), patvirtintas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. rugsėjo 25 d. įsakymu Nr. 3D-725.

Žemiau rasite mokslininkių pranešimus:

Tarpinė ataskaita

dr. V. Gavelienės pranešimas

 

 

Svetainės pilnaverčiam naršymui, naudojame slapukus.