Aplinkos bei gyvūnų saugojimo šūkius skelbiančios organizacijos vis dažniau siūlo reikalavimus, kurie gali sukelti chaosą pirmiausia gyvulininkystės srityje. ES žemės ūkio ekspertai jau įspėja, kad jeigu ES politikams nepavyks suvaldyti ekonomikos neišmanančių veikėjų, tai ne tik gyvulininkystė, bet ir visas žemės ūkis patirs didelių nuostolių. Tokio pavojaus akivaizdoje rugsėjo 25 d. ES gyvulininkystės organizacijų atstovai Briuselyje surengė konferenciją „Europos gyvulininkystės balsas“ („European Livestock Voice“). Įspūdžiais dalijasi konferencijoje dalyvavęs LR ŽŪR tarybos narys, Lietuvos žvėrelių augintojų asociacijos (LŽAA) pirmininkas Česlovas Tallat-Kelpša.
Kaip patekote į „Europos gyvulininkystės balsą“? Ką šis „balsas“ nori pasakyti tiek gamintojams, tiek vartotojams?
„Europos gyvulininkystės balsas“ kol kas sujungė keliolika su gyvulininkyste susijusių ES organizacijų. Tačiau tai tik pradžia. Mane į šį renginį pakvietė, nes LŽAA yra Europos asociacijų organizacijos narė. Labai tikėtina, kad ši konferencija taps svarbios iniciatyvos pradžia, nes jau akivaizdu, kad reikia kažkokios struktūros, kuri teiktų objektyvią informaciją, kuri atremtų ekonomine logika nepagrįstus priekaištus, kad pseudo organizacijų atstovai negalėtų tiesiog mulkinti vartotojų.
Airijos ūkininkų asociacijos generalinis sekretorius Liamas MacHale’as rugsėjo mėn. „The Guardian“ teigė, kad ūkininkai vis dažniau tampa lengvais pseudo aplinkosaugininkų taikiniais.
Ūkininkai tampa taikiniais, o vartotojai tampa pseudo informatorių aukomis, patiki paradoksaliausiais mitais.
Taigi kokia „Europos gyvulininkystės balso“ misija?
Konferencijoje kalbėta, kad neretai teks pradėti nuo elementarių dalykų. Europos miestuose daugėja vartotojų, kurie net neįsivaizduoja iš kur atsiranda, pavyzdžiui, pienas bei pieno produktai. Paradoksalu, kad kai kurie europiečiai galvoja, jog pieną gamina ne karvės, bet kažkokiais būdais jis gaminamas fabrikuose. Tokius vartotojus nesunku maitinti įvairiausiais mitais.
Iki šiol dažniausiai girdėdavome priekaištus dėl kailinių žvėrelių auginimo, tačiau pastaraisiais metais vis dažniau girdime priekaištus, kad žmonės „žudo“ gyvulius dėl mėsos, o intensyviuose pienininkystės ūkiuose „alina“ karves dėl pieno.
Jūs teisus – mes, žvėrelių augintojai, esame tik pirmieji taikiniai. Konferencijoje jau buvo kalbama apie tai, kad vadinamosios gyvūnų gerovės kompanijos jau skelbia šūkius: „Vilna yra žiauri“, „Mėsa yra žmogžudystė“, „Baikime narvų amžių“ ir kt.
Kas toliau, kur mus gali nuvesti šis kelias?
Toliau yra siekiama, kad gamintojai jaustų kaltę dėl mėsos gaminimo, o vartotojai – dėl mėsos ir pieno produktų valgymo. Taip atsiranda pasiūlymų taikyti naujus mokesčius, kurie būtų vadinami „nuodėmės mokesčiais“ už gyvūninius produktus.
Jeigu žmonija nuspręs keisti žmonių santykį su gyvūnais, kuriuos iki šiol išnaudodavo tūkstančius metų, tai tada apie labai daug ką reikėtų susitarti, nes labai daug ką reikėtų keisti.
Ar žmonės tokiems dideliems pokyčiams pasiruošę? Planetos gyventojų skaičius auga, daugelyje šalių kyla pragyvenimo lygis, todėl žmonės nori sveikiau maitintis, vartoti daugiau pieno ir mėsos produktų. Taigi paklausa auga, o kažkas reikalauja gamybą mažinti. Kokios pasekmės?
Tai tik viena problemos dalis. Juk negalime sakyti, kad visa žemės ūkio paskirties žemė yra iš esmės skirta tik žmonių poreikiams tenkinti, t.y. maistui gaminti. Didelė žemės dalis yra skirta kaip tik gyvūnų maistui, pašarams. Mums atkertama, kad galima surasti alternatyvų sintetikų pagrindu ir t.t. Net jeigu tai būtų įmanoma – ar tikrai vartotojai to nori?
Ar žmonės pasiryžę tapti vegetarais? Be to, reikėtų skaičiuoti, reikalavimus pagrįsti – ką laimėtume ir ką prarastume? Pavyzdžiui, užauginti kilogramą riešutų reikia dvigubai daugiau gėlo vandens, nei reikėtų užauginti kilogramą vištienos.
Žinoma, kad reikia skaičiuoti. Pavyzdžiui, JAV mokslininkai pabandė atlikti analizę – kaip pasikeistų žemės ūkis, jeigu visi JAV gyventojai taptų veganais. Paaiškėjo, kad žemės ūkio paskirties žemės plotą reikėtų padidinti 20 proc. Nors gyvulių neliktų, tačiau šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisija beveik nepasikeistų, nes imantis augalininkystės tektų daugiau naudoti trąšų bei chemikalų, juk neliktų mėšlo ir kt. Taigi aplinkos apsaugos sąlygos nepagerėtų, o naujų problemų žmonėms iškiltų daug.
Paradoksalu – ES apsirūpina gyvulininkystės produktais ir pasaulinei rinkai pateikia kokybiškų produktų, tačiau turėtų to atsisakyti ir pati importuoti tuos produktus?
ES žemdirbių organizacijos COPA-COGECA paskelbė, kad gyvulininkystės atsisakymas ES turėtų „rimtų padarinių“, susijusių su ES bendrosios žemės ūkio politikos ateitimi, kad tokiu atveju būtų apleisti kaimai ir padidėtų ES priklausomybė nuo importuotų gyvūninių produktų, mažai kontroliuojant gamybos standartus.
Todėl ir reikia vartotojams pateikti kuo daugiau informacijos. Iš esmės apie tai konferencijoje kalbėjo EP narys ir gyvulininkystės srities ūkininkas Aleksandras Bernhuberis. Vartotojai ne visada žino, kad būtent ES ūkininkai laikosi aukščiausių pasaulyje gyvūnų gerovės standartų. Todėl „Europos gyvulininkystės balsas“ pradeda teikti informacija ir skatina visus kovoti su dezinformacija. Ir Lietuvos žiniasklaidoje svarbu skleisti faktais pagrįstas žinias apie šiuolaikinę gyvulininkystę, nuolat paneigti pseudo veikėjų kuriamus mitus.
Griežtai draudžiama Lietuvos Respublikos žemės ūkio rūmų (LR ŽŪR) paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be raštiško sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti LR ŽŪR kaip šaltinį.