Kiekvieną darbų sezoną klimatas pažeria naujų iššūkių, dėl kurių ūkininkai kasmet skaičiuoja vis didesnius derliaus nuostolius. Faktas tas, kad 2017 – ieji buvo drėgni ir žemdirbiams pridarė daugybę problemų. Metų derlius buvo geras, bet drėgmės perteklius sutrukdė jį visą nuimti.
Dėl blogų oro sąlygų 2017 m. rudenį žemės ūkyje susiklostė itin nepalanki situacija: į laukus dėl drėgmės pertekliaus technika sunkiai įvažiavo, pievos užmirkusios, laukuose liko šienainio ir šiaudų ritiniai. Taip pat neapsėta dalis pūdymų. Kantrybės taurė trūko. Niekada viešai nesiskundėme ir nesiguodėme, tačiau, panašu, kad dabar mums padėti gali tik viešumas.
Rugsėjo pabaigoje, spalio pradžioje prasidėjo kukurūzų, siloso nuėmimas. Šių augalų anksčiau nebuvo galima doroti, o sudėtingos oro sąlygos darbus dar labiau apsunkino. Problema yra daug didesnė nei laukuose likęs derlius, o jos padariniai gali būti juntami ne vienus metus. Įmirkusiuose laukuose pjaunant kukurūzus labai nukentės dirvos. Technika ne tik paliks gilias provėžas, bet ir pusę metro ar daugiau suspaus podirvį. Tose dirvose, kur derlių nori nenori prisiėjo nuimti šlapiuose laukuose, kitais metais reikėtų auginti vasarinius javus, o juos nuėmus būtinai podirvį purenti. To nepadarius, derliaus nuostolis bus juntamas keletą ar net keliolika metų. Jei to nebus padaryta, ne tik derlius mažės, daugiau bus piktžolių, plis ligos, trąšos neduos reikiamo efekto, tyvuliuos vanduo, neveiks drenažas.
Auginome kukurūzus kaip visavertį pašarą galvijams, tačiau pjauti jų derliaus neteko – derlių sudorojo šernai. Įėjus kiek giliau į lauką, atsivėrė išties ne koks vaizdas: kukurūzai išvartyti didžiausiais plotais, ištrypti, apgraužti. Ant minkštos dirvos – didelių šernų ir šerniukų pėdsakai. Juodą darbą čia atlieka šernės, kurios išlaužo kukurūzus, kad šerniukai galėtų užkrimsti ant žemės nukritusių burbuolių. Tačiau, anot ūkininko, čia puotauja ir suaugę šernai, kuriuos medžiotojai turi teisę šaudyti visus metus.
Pernai nenuimti kukurūzai taip ir liks laukuose. Vis tikėjausi, kad dirvos išdžius, smarkiau pašals, bet mano viltys neišsipildė. Laukas išgulėtas, ištryptas. Patyriau didelę žalą. Iš kukurūzų darau silosą, juo šeriu galvijus. Kadangi derliaus nenuėmiau visai, pašarus suruoštus tvartiniam laikotarpiui reikės taupyti, kad užtektų iki ganyklinio laikotarpio.
Ūkininko skaičiavimu, vidutiniškai iš hektaro nupjaunama apie 30–40 tonų, tad patirta žala mažiausiai siekia apie 200 tonų kukurūzų masės.
Skuodo rajone yra tik 1 kooperatyvas, kuris turi reikiamą techniką kukurūzų silosui gaminti. Kadangi Skuodo rajone vyrauja pienininkystė ir gyvulininkystė, pastaraisiais metais didėja ir kukurūzų plotai. Deja, 2017 m. dėl nepalankių gamtinių sąlygų daug derliaus taip ir liko nenuimta. O ir tų, kurie vėlai rudenį dar suspėjo nuimti derlių – jo kokybė prasta.
Skuodo rajono žemdirbių asociacijos Pirmininkas Rokas Rozga