Žemės ūkio rūmų taryba 2018 m. sausio 30 d. patvirtino Žemės ūkio rūmų renginių ir iniciatyvų planą, skirtą atkurtos Lietuvos valstybės 100 –mečiui paminėti. Viena iš iniciatyvų – pasidalinti Žemės ūkio rūmų organizacijų lyderių mintimis apie nuveiktus darbus, pasiektus rezultatus ir ateities vizijas. Tęsiame pokalbių ciklą. Šį kartą kalbiname Šakių rajono žemdirbių asociacijos vadovą Rimantą VALIUKĄ.
Šakių r. žemdirbių asociacija įkurta 1997 m. O kiek metų asociacijai vadovaujate jūs?
Įkurtai Šakių rajono žemdirbių asociacijai vadovavo Juozas Bertašius, vėliau tapęs Šakių rajono savivaldybės meru. Jį pakeičiau aš. Prisimenu tą susirinkimą, kai mane išrinko asociacijos vadovu – bendravau su šviesios atminties ŽŪR skyriaus vedėju dr. Algirdu Aleksynu. Laikas greitai bėga, štai jau penkioliktus metus vadovauju šiai asociacijai.
Kiek narių dalyvauja asociacijos veikloje?
Šakių rajono žemdirbių asociacija vienija daugelį rajone veikiančių žemdirbių organizacijų. Taigi bendro vardiklio ieškome su ūkininkų bei ūkininkių sąjungos, jaunųjų ūkininkų, pieno gamintojų, grūdų augintojų asociacijų skyriais ir kt. Iš viso mūsų asociacijoje yra apie 2 900 narių. Šakiuose veikia kredito unija „Zanavykų bankelis“, taigi anksčiau buvo tradicija, kad kredito unijos nariai tapdavo ir žemdirbių asociacijos nariais.
Kiek Šakių rajone iš viso yra ūkininkų?
Pastaraisiais metais ūkininkų sumažėjo. Anksčiau turėjome apie 5 tūkst. ūkininkų, iš kurių net apie 500 buvo jaunieji ūkininkai. Ūkiai stambėjo ir stambės – šiuo metu Šakių rajone liko apie 3 000 ūkių. Taip yra visuose rajonuose, išskyrus rajonus prie stambiųjų miestų. Štai šalia Trakų bei Vilniaus ūkių net daugėja, tačiau visi suprantame, kad tai ne ūkininkai.
Šakių rajonas garsėja geromis žemėmis. Kokios žemės ūkio šakos vyrauja? Kokios ūkininkavimo perspektyvos?
Kažkada tai buvo linų kraštas. Užsiimame ne tik grūdine augalininkyste – auginame ir cukrinius runkelius, daržoves, turime ir stiprių pienininkystės ūkių, valdančių po 1 000 ir daugiau melžiamų karvių. Yra tiek stambių, tiek smulkiųjų ūkių.
Stambieji ir smulkieji ūkiai. Susidaro įspūdis, kad juos bandoma supriešinti ir stambieji neretai pasiduoda tokiai provokacijai, esą štai tie smulkieji yra tik našta. Kaip vertinate tokias nuomones?
Visada sakiau, kad prieš priimant bet kokius sprendimus, o ypač susijusius su mokesčiais, turi būti pirmiausia gerai išanalizuota situacija, diskutuojama su žemdirbių organizacijų atstovais, įsiklausoma į jų pateikiamus pasiūlymus. Negalima daryti skubotų sprendimų ir kirsti iš peties. Mažieji ūkininkai yra labai pažeidžiami. Tačiau negalima tikėtis, kad ūkiai tik stambės. Nestambės, nes trūksta žemės, o žmonėms juk reikia kažkaip išsilaikyti, išgyventi. Štai Šakių rajone yra apie 97 000 ha žemės ūkio paskirties žemės, o ūkininkų yra apie 3 000, tai argi gali visi ūkiai stambėti? Todėl reikia taikyti labai lanksčią mokesčių sistemą, nes smulkiesiems ūkininkams bet kokia papildoma mokestinė našta gali būti tiesiog pražūtinga – po tokių reformų kaime dar daugiau žmonių liktų be darbo ir be pragyvenimo šaltinio. Gaila, kad kai kurie stambieji ūkininkai bei kai kurių organizacijų vadovai elgiasi labai egoistiškai, nesupranta, kad jeigu kaimuose sumažės žmonių, tai ir jiems kils papildomų problemų. Aš jiems į akis sakau tiesą, todėl jie pyksta. Turime elgtis taip, kad visi galėtų išgyventi. Jeigu žmonės nesugeba suvaldyti savo gobšumo, tai reikia įstatymų. Kitos išeities nėra.
Netoli Lenkija. Gal turėjote ryšių su šios kaimyninės šalies ūkininkais? Koks įspūdis, ko galėtume iš Lenkijos ar kitų ES šalių pasimokyti?
Tikrai bendraujame. Ir lenkai pas mus apsilanko. Yra ko pasimokyti iš kaimynų. Įdomu, kad 50 ha turintis lenkas jau laikomas stambiu ūkininku. Taigi sudarytos sąlygos išsilaikyti ir vidutiniams ūkiams. Susidariau įspūdį, kad lenkai elgiasi racionaliai, pavyzdžiui, nesivaiko tik naujos technikos. Jie skaičiuoja ir pasirenka optimaliausius variantus, o ne tik tokius, kokius siūlo Briuselis ar valdininkai. Kita vertus, Lenkijos žemės ūkis laimi ir dėl mažesnio nei kaimyninėse šalyse PVM. Taigi jie mums parodo, kad patobulinus veikiančius įstatymus gali išgyventi ir smulkesni ūkiai.
Šakių r. žemdirbių asociacija yra ŽŪR narė. Kuo dalyvavimas ŽŪR veikloje asociacijai yra naudingas?
Nauda akivaizdi. Štai šakiečių žemdirbių asociacijai nuolat kyla įvairių klausimų ir, kiek prisimenu, visada juos pateikdavome Žemės ūkio rūmų vadovams ir juos aptardavo ŽŪR taryba. Tokių klausimų buvo daugybė, galėčiau vardinti ir vardinti. Pavyzdžiui, dėl elektros stulpų ūkininkų žemėje, dėl vandens skaitiklių, dėl ES paramos taisyklių, o vėliau ir dėl jų keitimo, dėl valstybinės žemės naudojimo. Savarankiškai daugelio klausimų nebūtume išsprendę. Kita vertus, jeigu kiekviena žemdirbių organizacija atskirai kreiptųsi į valdžios institucijas, tai tokiu atveju mes patys joms suteiktume galimybių naudotis savo padėtimi. Kitaip yra, kai žemdirbiai pateikia vieną nuomonę – tada valdininkai jau nebeturi pasirinkimo.
Kokie santykiai su kitomis žemdirbių organizacijomis? Juk esate ir Šakių r. Lietuvos ūkininkų sąjungos skyriaus vadovas? Kaip dažnai dalyvaujate šios organizacijos posėdžiuose?
Deja, esu nusivylęs LŪS veikla pirmiausia dėl jos vadovo veiksmų. Mes, šakiečiai, pasitarėme ir nusprendėme, kad mums neverta dalyvauti tuose žaidimuose, taigi LŪS posėdžiuose nedalyvauju. Naudos nedaug, o mokestis, mūsų nuomone, nepagrįstai didelis. Neapsimoka. Už tokią sumą rajono žemdirbiams surengėme rudens šventę ir tikriausiai taip darysime ir vėliau. Mano žiniomis, taip galvoja ir kai kurie kiti LŪS skyriai rajonuose.
Šiek tiek papasakokite apie save. Kokius mokslus baigėte? Kur darbuojatės?
Baigiau Lietuvos veterinarijos akademiją, esu zooinžinierius. Penkiolika metų dirbau Šakių r. mero patarėju. Be to, beveik 10 metų turėjau ūkį, auginau veislines kiaules. Šiuo metu dirbu Šakių r. savivaldybės žemės ūkio skyriuje specialistu.