Rugsėjo 14-16 dienomis Rokiškis švenčia miesto 519-ąjį gimtadienį.
„Rokiškio gimtadienio proga miesto Nepriklausomybės aikštėje, prisimenant senus laikus, kai šioje aikštėje buvo galima įsigyti nuo svogūnų pynės iki arklio, kai žmonės rinkdavosi parduoti ar išmainyti savo ūkyje užaugintų produktų, ir šiandien buvo organizuotas teatralizuotas turgus. Nors šiandien turguje nematyti stambiųjų ūkinių gyvūnų, tačiau įvertinti parduodamus triušius ar naminius paukščius tikrai galima. Šimtmečio turguje aktyviai dalyvavo ir jaunieji ūkininkai (JŪR) ir ilgamečiai ūkininkai, bendruomenių atstovai, kurie džiaugėsi miestelėnais palaikiusiais idėją atgaivinti pagrindinės miesto aikštės tradiciją ir įsigydami siūlomų produktų. Rokiškio širdyje šurmuliavęs turgus su senaisiais vietos gaminiais, nuoširdžiais ūkininkais, vietiniais žydeliais, piemenėliais, ubagais ir ponais nukėlė į senovės laikus“, – pasakojo Rokiškio r. Savivaldos organizatorė Lina Meilutė – Datkūnienė.
Iki šių dienų išlikęs pasakojimas apie aistringą medžiotoją – kryžiuotį Roką, kuris apsigyveno Rokiškio krašte ir draugavo su lietuviais. Senovėje, Nemunėlio upės pakrantėse gyveno sėliai, o apylinkės buvo itin miškingos su daugybe paukščių ir žvėrių. Todėl medžioklė buvo įprastas ir dažniausiai sėkmingas užsiėmimas. Per vieną tokią medžioklę, kurioje dalyvavo ir kryžiuotis Rokas, bičiuliai lietuviai pamatę bėgantį kiškį ėmė šaukti: „- Rokai, kiškis!” Taip ir atsirado Rokiškio pavadinimas. Po XVIII a. pabaigos gaisro Ignotas Tyzenhauzas pasirinko klasicistinį miesto plano projektą su didžiule aikšte, kuri turėjo aiškią turgaus aikštės funkciją. Aikštės funkcija nekito ilgai, o turgūs vyko ir pirmosios Lietuvos Respublikos laikais.
2019 m. Rokiškis taps Lietuvos kultūros sostine, todėl visi kviečiami apsilankyti Rokiškyje ir susipažinti su turtinga Rokiškio krašto istorija, dvarų kultūra, tradicinio kultūrinio ir tautinio paveldo puoselėtojais bei nepaprastai gražiomis apylinkėmis ir gamtos stebuklais.
