Seimo Kaimo reikalų komitetas (KRK) gruodžio 16 d. posėdžiavo keturias valandas, aptarė daug aktualijų. Proga pasisakyti apie tai, kokios žemės ūkio ir kaimo problemos labiausiai jaudina, buvo sudaryta socialiniams partneriams.
Svarstomi teisės aktai
Ant KRK virtualaus posėdžių stalo buvo kai kurie jau anksčiau svarstyti teisės aktai.
Parengtas Seimo nutarimo „Dėl nacionalinės klimato kaitos valdymo politikos strategijos patvirtinimo“ projektas. Apie Vyriausybės atnaujinamą nacionalinę strategiją ankstesnės sudėties KRK bei žemdirbių bendruomenėje jau buvo plačios diskusijos. Tačiau dabar dokumentas turėtų būti naujai peržiūrėtas įvertinant tai, kad Europos ambicijos klimato kaitos valdymo srityje yra didinamos, iki 2030 metų šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisiją sutarta sumažinti 55 proc. (palyginti su 2005 m.). Aplinkos ministras Simonas Gentvilas išreiškė pageidavimą, kad šiuo metu nereikėtų tvirtinti nutarimo projekto, strategiją Aplinkos ministerija kartu su Žemės ūkio ministerija turėtų naujai įvertinti. Europos Komisija per 2021-ųjų pirmąjį pusmetį ketina pateikti tikslo įgyvendinimo teisės aktus bei pasiūlymus dėl pastangų pasidalijimo tarp šalių narių, tuomet bus pradėtos derybos.
Kaip papildomas Seimo komitetas KRK svarstė Statybų įstatymo pataisas, kurios lydi Žemės įstatymą ir buvo pasiūlytos praėjusios kadencijos Seimo narių. Įstatymų pakeitimais siekiama aiškesnio reglamentavimo dėl statybos ar statinių rekonstravimo iš valstybinės išsinuomotame žemės sklype: statybą leidžiantis dokumentas būtų išduodamas tik sumokėjus atlyginimą už teisę statyti ar rekonstruoti statinius. KRK pritarė tolimesniam projekto svarstymui bei tobulinimui atsižvelgiant į pastabas.
Dar vienas sprendimas – dėl Pluoštinių kanapių įstatymo pataisų. KRK nutarė, kad reikėtų dar kartą kreiptis į Vyriausybę dėl išvados, galimai tai padėtų paspartinti svarstymo procesą.
Parlamentinė kontrolė: auditas ir ne tik
Seimo komiteto posėdyje pateikta Valstybės Kontrolės vertinimo ataskaita dėl Covid-19, kurioje pateiktas apibendrinimas apie Vyriausybės taikytas priemones siekiant suvaldyti situaciją, šioms reikmėms skirtos išlaidos bei jų panaudojimas.
Europos Audito Rūmų (EAR) narys Rimantas Šadžius pristatė jo vadovaujamos institucijos veiklą bei pasidalijo aktualiausių audito ataskaitų įžvalgomis, informavo, kad artimiausiu metu numatyta atlikta specialų auditą dėl sukčiavimo rizikos žemės ūkio srityje. EAR narys sulaukė įvairių klausimų tiek iš Seimo narių, tiek ir iš asociacijų atstovų. R.Šadžiui užsiminus apie žemvaldžių problemą KRK pirmininkas Viktoras Pranckietis domėjosi, kaip žemvaldžių sąvoką supranta Europos auditoriai, nes teisės aktuose tokio apibrėžimo nėra. Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacijos vadovas dr. Algis Gaižutis siūlė atkreipti dėmesį į aplinkosaugai skiriamų lėšų tikslingumą ir efektyvumą, nevyriausybinių organizacijų inicijuojamus projektus. Buvo klausimų dėl tiesioginių išmokų suvienodinimo šalyse narėse, dėl paramos „lubų“ ir kt.
„EAR audituoja, kas daroma valdžios institucijų, nesikiša į politiką“, – akcentavo R.Šadžius. Dėl tiesioginių išmokų EAR yra išsakę nuomonę dar 2018 m., nepritarė tiesioginių išmokų paskirstymo šalims narėms, tačiau sprendimai priimami politinėse derybose, kuriose EAR vaidmens neturi. Išmokų „lubos“, EAR nario pastebėjimu, yra valstybės narės pasirinkimo dalykas. O kalbėdamas apie stambiuosius žemvaldžius jis turėjęs omenyje konkretų pilietį, Čekijos premjerą milijardierių Andrejų Babišą, kuris valdo stambųjį verslą ir dalyvauja ES derybose – tai tema, karštai aptarinėta Europos Parlamente. Atsakydamas į klausimą dėl aplinkosauginių projektų R.Šadžius patikino: taip, tai yra viena iš sričių, kuriai Europos auditoriai skiria nuolatinį dėmesį.
Į KRK posėdį taip pat buvo pakviestas Nacionalinės žemės tarnybos direktorius Laimonas Čiakas. Jis glaustai atsakė į keletą konkrečių klausimų dėl žemės tvarkymo. Iš tiesų aptartinų temų ratas yra gerokai platesnis. Tai patvirtino ir vienas po kito pasipylę posėdžio dalyvių klausimai. Tai įvertindamas Seimo komiteto pirmininkas V.Pranckietis priėjo prie išvados: reikalinga atskira diskusija su NŽT.
Pristatytos žemės ūkio sektoriaus aktualijos
Lietuvos žemės ūkio rūmų (LR ŽŪR) pirmininkas dr. Arūnas Svitojus pradėdamas pristatymą informavo, kad LR ŽŪR pastaraisiais metais, atsižvelgiant į organizacijų – narių, žemdirbių ir kaimo gyventojų keliamas problemas yra parengę ir sugrupavę probleminius žemės ūkio ir kaimo plėtros klausimus į 8 grupes:
I – Bendrieji klausimai: bendradarbiavimas su socialiniais partneriais; perteklinės administracinės naštos mažinimas; valdžios institucijų valdymo kokybės gerinimas; žemės ūkio skaitmeninimas;
II – Žemės ir miško klausimai: žemės ūkio paskirties žemės pardavimo tvarka ir konsolidacija; racionalus valstybinės žemės naudojimas; melioracijos problemos; žemės ūkio veikla nepalankiose ūkininkauti vietovėse; LR miškų įstatymo reikalavimų taikymas. Miškai rezervuoti nuosavybės teisių atkūrimui. Privačių bei valstybinių miškų konsolidavimo programa. Miškingumo padidinimas iki 35 proc. (įgyvendinimo problemos). 5 proc. mokestis privačių miškų savininkams; ūkininkavimas saugomose teritorijose ir saugomų teritorijų plėtra;
III – Aplinkosaugos klausimai: klimato kaita, ŠESD mažinimas, nacionalinė oro kokybės programa; požeminio vandens išteklių naudojimas žemės ūkyje (apmokestinimo tvarka); daržininkystės ūkiuose susidarančių pirminio daržovių apdorojimo atliekų panaudojimas žemės ūkio veikloje; laukinių žvėrių ir paukščių daroma žala žemės ūkyje; agromiškininkystė ir saugotinų medžių apsauga žemės ūkio paskirties žemėje; sanitarinės apsaugos zonų (SAZ) įregistravimas; kvapų koncentracijos ribinės vertės; mėšlo ir (ar) srutų tvarkymo reglamentavimas;
IV – Gyvulininkystės plėtros klausimai: Nacionalinė Gyvulininkystės sektoriaus plėtros programa naujuoju programiniu laikotarpiu; veislininkystės sistemos tobulinimas; veterinarijos gydytojų trūkumas kaimo vietovėse; racionalus antibiotikų naudojimas gyvulininkystėje (gyvūnų gerovė, sveikatingumas, antimikrobinių medžiagų naudojimas); nuostolių kompensavimas gyvulių užkrečiamųjų ligų atvejais, ligos ir prevencija; gyvūnų infekcinių ligų kasos įsteigimas; biologinio saugumo priemonių diegimas gyvulininkystės ūkiuose;
V – Paramos klausimai: Bendroji žemės ūkio politika po 2020 metų ir tiesioginių išmokų schemos; lengvatinis PVM maisto produktams; kompensacinis PVM; nacionalinė parama veislininkystei; nuostolių dėl COVID – 19 kompensavimo schemos skirtinguose sektoriuose (bendrieji principai, metodika ir kt.);
VI – Teisės aktai/techniniai taisyklių klausimai: Lietuvos Respublikos ūkio subjektų perkančių – parduodančių žalią pieną ir prekiaujančių pieno gaminiais, nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymas; ekologinio ūkininkavimo problemos; pasėlių deklaravimo taisyklės; dirvožemio įstatymas; Europos Parlamento ir Tarybos 2019 m. balandžio 17 d. direktyvos (ES) 2019/633/ES įgyvendinimas
VII – Kaimo gyvybingumo skatinimas, mokslas ir švietimas: kaimo gyventojų, ūkininkų ir žemės ūkio veiklos subjektų ekonominės veiklos įvairinimas (diversifikavimas); jaunieji ūkininkai; kooperacijos plėtra; trumposios maisto grandinės ir jų plėtra viešajame sektoriuje; lietuviškos produkcijos ženklinimas ir populiarinimas; žemdirbių ir kaimo gyventojų švietimas, konsultavimas, individualus konsultavimas; mokslas, mokymas, konsultavimas, tyrimai ir analizė; tautinio paveldo produktų populiarinimas; specialistų kaimui ir žemės ūkiui poreikis ir rengimas; VVG ir kaimo bendruomenių svarba; žemės ūkio ir kaimo įvaizdžio gerinimas;
VIII – Eksportas/importas: Maisto produktų importas iš trečiųjų šalių, reikalavimai importuojamai produkcijai; eksporto skatinimas; ženklinimas (atsekamumas); teisingas paskirstymas; nesąžininga prekybos praktika.
„Reikia įvertinti ilgalaikius nacionalinius ir ES bei pasaulio mastu kylančius klausimus žemės ūkyje ir kaime. Neturime pamiršti Paryžiaus susitarimo ir įsipareigojimų vykdyti įsipareigojimus klimato politikos tikslams įgyvendinti, kuriems ES turėtų skirti bent 25 % 2021–2027 m. DFP laikotarpio išlaidų ir kuo greičiau, bet ne vėliau kaip iki 2027 m., pasiekti 30 % rodiklį. Kaip žinome, ES lūkesčiai dėl 40 % BŽŪP lėšų panaudojimo veiksmams klimato kaitos srityje, gali būti patenkinti tik tuo atveju, jei aplinkos ir klimato schemų lėšoms nebus taikomas mokėjimų mažinimas. Labai svarbūs ir aktualūs klausimai – ekonominė kaimo vietovių plėtra, socialinė įtrauktis, kaimų atsinaujinimas, tvari miškotvarka, kaimo ekonomikos plėtros veiksmų sąsajos (LEADER) ir bendruomenės inicijuota vietos plėtra, gyvulininkystės ir žvėrelių ateities perspektyvos, bendradarbiavimas su mokslo, mokymo institucijomis, Europos šalių žemdirbių savivaldos asociacijomis ir interesų atstovavimas ne tik nacionaliniu, bet ir tarptautiniu mastu. Regionų gaivinimas turi vykti panaudojant vietos socialinį ir intelektinį kapitalą, kuris kuria ekonominę gerovę, mažina socialinę atskirtį, laiduoja psichologinį komfortą, o Lietuvos žaliosios ekonomikos holistinis, tvarus vystymasis negali būti atsiejamas nuo Lietuvos regioninės politikos“, – kalbėjo dr. A. Svitojus.
Algis Baravykas, LR ŽŪR vicepirmininkas, pristatė gamybinius ir aplinkosauginius klausimus: COVID -19 (nuostoliai dėl rinkos, darbuotojai, perdirbimas, audinių fermos); mėšlo ir srutų tvarkymo aprašas; kvapų higienos norma nuo 2024 m. 5 OUE/m3; PVM maisto produktams; lietuviškos produkcijos ženklinimas; nuostolių žemės ūkyje apskaičiavimas ir kompensavimas; vilkų daroma žala ganomiems gyvuliams; gyvūnų gerovės reikalavimai, tušti narvai; ketinimai panaikinti lengvatą kuro akcizui; darbuotojų trūkumas; gyvulių veislininkystė; susietosios paramos paskirstymas.
A. Baravykas apžvelgė gyvulių skaičiaus Lietuvoje dinamiką, gyvulių supirkimo kainas, kurios šiuo metu yra vienos žemiausių Europoje ir net 25% žemesnės nei ES vidurkis. Šiuo metu vidutinė skerdenos supirkimo kaina yra 2,25 euro už kg, kai metų pradžioje buvo vidutiniškai 2,6 euro už skerdenos kg. Kalbant apie kainas gyvam svoriui, situacija dar prastesnė, tačiau nėra oficialios statistikos.
Atskleisdamas daržovių, vaisių ir uogų bei ekologinio ūkininkavimo problemas A. Baravykas pažymėjo, kad šiandien veikianti socialinių išmokų valstybės politika neskatina žmonių dirbti. Todėl bedarbių užregistruota daug, o dirbančiųjų dirbti nekvalifikuotą darbą – pvz. skinti obuolius – nėra.
Vytautas Buivydas, LR ŽŪR vicepirmininkas apžvelgė kaimo gyventojų ir jaunųjų ūkininkų statistinius duomenis ir informavo, kad kaimo gyventojų skaičius per pastaruosius 11 metų, sumažėjo 14,6 proc., jauniausio (0–14 metų) amžiaus gyventojų – 28,2 proc., o kaimo gyventojų senėjimą lėmė mažėjantis gimstamumas ir jaunimo nenoras gyventi kaime.
„Siekiant gyvybingo kaimo reikia pasirūpinti Tiesioginių išmokų voku, sudaryti galimybę jauniems ūkininkams įsigyti žemės, tobulinti konsultavimo sistemą ir didinti jos prieinamumą smulkiems ir vidutiniams ūkiams, kaimo verslininkams, amatininkams. Svarbu, kad investuojantiesiems kaime būtų sudaromos galimybės gauti lengvatines banko paskolas. Lietuvos kaimas turi tapti vieta, kurią norėtųsi aplankyti miesto žmonėms laisvalaikiu, užsienio turistams: turizmas, edukacijos, agroturizmas, poilsis, sportas, ir kt.“, – baigdamas pristatymą pažymėjo V. Buivydas.