Seimo Kaimo reikalų komiteto (KRK) posėdis svarstė klausimus, prie kurių bus grįžta dar ne kartą. Šiuo metu pati karščiausia, didžiausiam ratui žmonių rūpima tema – ką nuveikė Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) siekiant stabilizuoti padėtį žemės ūkyje, planuojant paramą dėl COVID-19 nukentėjusiems žemės ir maisto ūkio sektoriams.
Karščiausia tema – parama
Prieš savaitę ŽŪM Tvarios žemės ūkio gamybos politikos grupės vadovas Karolis Anužis pristatė ministerijos apskaičiuotą maksimalų paramos lėšų poreikį, kuris siekia 160 mln. Eur, keturiems labiausiai nukentėjusiems sektoriams. Dabar ministerija gali pateikti jau aiškesnę tikslinės paramos schemą, pakoreguotus ir detalesnius skaičius. Buvo surengti susitikimai su sektorių atstovais, tęsiasi gautų pastabų vertinimas. Ateinančią savaitę planuojamos derybos Europos Komisijoje, o gegužę ŽŪM tikisi baigti visas derinimo procedūras.
Apie tikslinę paramą pieno gamintojams (preliminarus pagalbos vokas – 14,78 mln. Eur). Pagalbos teikimo principas toks: pagalba bus mokama, jeigu pieno gamintojų bendros vidutinės pajamos balandžio-gegužės mėnesiais (pardavusių pieną Lietuvoje registruotiems pieno supirkėjams) buvo bent 5 proc. mažesnės negu per tą patį praėjusių metų laikotarpį. Reikalavimus atitinkančiam gamintojui preliminari pagalbos suma galėtų siekti 64,25 Eur už pieninę karvę (už du mėn.). Paramos dydis 10 proc. didinamas gamintojams, kurie yra pripažinto kooperatyvo nariai ir pieną parduoda šiam kooperatyvui, arba kurie kontroliuoja pienines karves, arba yra patvirtinti ekologiniai gyvulininkystės ūkiai. Bendra pagalbos suma vienam valdos valdytojui per einamuosius 2020 metus negali viršyti 100 tūkst. Eur.
Apie tikslinę paramą galvijų laikytojams (preliminarus pagalbos vokas – 11,2 mln. Eur). Principas toks pat kaip pieno gamintojams: pagalba bus mokama, jei šiuo laikotarpiu vidutinės bendros galvijų laikytojų pajamos iš skerdimui parduotų galvijų sumažėjo 5 proc. Už skerdimui parduotą galviją galėtų būti skiriama 100 Eur, bet ne daugiau kaip 100 tūkst. Eur vienam valdos valdytojui.
Apie tikslinę paramą perdirbimo pramonei. Būtų remiamas tik pardavimo pajamų sumažėjimas, kuris proporcingai atitinka perdirbtos lietuviškos kilmės žemės ūkio produkcijos kiekį (2020 metų duomenis lyginant su 2017-219 m.). Patirti nuostoliai kompensuojami 100 proc. Į paramą pretenduojančios įmonės turės atitikti penkis reikalavimus, iš kurių pirmasis – išlaikyti superkamos pagrindinės žaliavos 2017-2019 m. vidutines supirkimo kainas (įskaitant priedus ir priemokas).
Nuotoliniame KRK posėdyje labiausiai buvo akcentuotas pieno sektorius – dėl jo pateikta daugiausiai klausimų.
Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) vicepirmininkas, Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos direktorius Algis Baravykas Seimo narių dėmesį paragino atkreipti ir į kitus sektorius, kurie nėra pertekliniai, tačiau Lietuvai ne mažiau svarbūs. Kiaulininkystė nuo afrikinio kiaulių maro kur kas labiau nukentėjo nei tie sektoriai, kuriems skubama teikti valstybės pagalbą dėl koronaviruso situacijos. Tačiau kiaulių augintojai paramos nesulaukė, nors Lietuva tenkina tik pusę kiaulienos poreikio. Kyla klausimų: kokiais principais remiantis yra nusprendžiama, kada reikalinga finansinė parama (ar laimi tas, kuris garsiausiai skundžiasi, ar lemia politikų simpatijos)? Kodėl nenorima formuoti aiškių nuostatų, kurios prireikus leistų įsijungti paramos mechanizmui?
Vertindamas tikslinės paramos schemą pieno sektoriuje Lietuvos žemės ūkio kooperatyvų asociacijos „Kooperacijos kelias“ pirmininkas Jonas Kuzminskas ragino labiau paremti kooperatyvų narius, skirti ne dešimtadaliu, o 20 proc. palyginti su kitais didesnę pagalbą. Nes ši pieno gamintojų grupė yra skriaudžiama labiausiai.
Pastabų siūlomai schemai turėjo ir Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos pirmininkas Saulius Daniulis. Jo įsitikinimu, yra neteisinga, kad didesnę paramą norima teikti tik pripažintų, o ne visų kooperatyvų nariams.
Išvada dėl strateginių įsipareigojimų klimato kaitos srityje
KRK apsisprendė dėl dviejų susijusių dokumentų: Nacionalinio energetikos ir klimato srities veiksmų plano 2021–2030 m. (NEKS veiksmų planas) ir Nacionalinės klimato kaitos valdymo politikos strategijos (NKKVP strategija), kuri Seimo nutarimu turi būti atnaujinta 2021-2050 metų perspektyvai. Sprendimai dėl jų skirtingi.
NEKS veiksmų planas nuo metų pradžios sukėlė audringas diskusijas dėl to, kad Vyriausybė dokumentą išsiuntė Briuseliui gruodžio pabaigoje nesuderinus jo su KRK. O žemės ūkiui yra keliamas tikslas 9 proc. sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) emisijas.
Dabar ŽŪM Tvarios žemės ūkio politikos grupės vyresnysis patarėjas Saulius Jasius Seimo nariams pateikė informaciją, kokie kompromisai buvo rasti kartu su socialiniais partneriais ir Aplinkos ministerija švelninant įpareigojimų naštą žemdirbiams. Žemės ūkio sektoriui numatytos politikos priemonės gali būti pakoreguotos kai kurių atsisakant (pvz., išbraukti ketinimą atsisakyti mokestinės lengvatos, taikomos žemės ūkio veikloje naudojamam transportui). Tikslai mažinti ŠESD emisijas vis tiek būtų pasiekti, nes rastos visiems priimtinos alternatyvos. Iš dalies pakako to, kad AM atliko tikslesnius vertinimus dėl neariminės technologijos – jos numatomas efektas ŠESD mažinimui padidėjo.
KRK teiravosi, kokia yra žemdirbių atstovų nuomonė dėl pakoreguoto plano. ŽŪR vicepirmininkas Algis Baravykas priminė, kad ŽŪR jau anksčiau pritarė NEKS veiksmų planui, juo geriau yra dabar, kai padirbėjo ŽŪM, panaikino žemdirbiams kilusį nerimą.
Tačiau tam tikrų abejonių kitiems vis dėlto liko. Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos pirmininkas Saulius Daniulis pasidalijo nuogąstavimu dėl numatomo neariminės žemdirbystės plotų išplėtimo. Tikslai liktų neįgyvendinti, jeigu ūkininkai neturėtų galimybės įsigyti specialių žemės dirbimo mašinų. Planas nenumato, kokios tam gali būti skiriamos lėšos.
Seimo nariai svarstė, kad dėl koronaviruso pandemijos požiūris į tikslus klimato kaitos suvaldymo srityje gali pasikeisti – viena vertus, dangus per tuos mėnesius praskaidrėjo be jokių pastangų, o kita vertus, naujų iššūkių kyla kartu su būtinybe gaivinti ekonomiką, taip pat ir žemės ūkį. Kaip elgsis didžiosios ES valstybės? Teko apsispręsti, kaip geriau pasielgti: teikti Europos Komisijai pakoreguotą dokumentą ar palaukti, kol EK sureaguos į prieš tai pateiktąjį. Atsakymo tikimasi jau netrukus, birželį. Nutarta NEKS veiksmų planui pritarti, procedūrų neskubinti.
Juo didesnės KRK narių abejonės dėl nacionalinių įsipareigojimų stabdant klimato kaitą, kai pereita prie nutarimo projekto dėl NKKVP strategijos. Svarstymą Seimo nariai nutarė atidėti rudens sesijai: rudenį bus aiškesnė situacija.
Pakuočių atliekų (ne)tvarkymo reikalas
Į KRK posėdžio darbotvarkę sugrįžo prieš savaitę svarstyta pakuočių atliekų tvarkymo problema: kodėl nesurenkama šienainio plėvelė ir ypač tinklelis? Lietuvoje licenciją tvarkyti, perdirbti šias atliekas turi 29 įmonės. AM pateikė joms užklausas. Atsakymus kol kas pateikė 9 įmonės, iš jų tik dvi plėvelės atliekas surenka, perdirba.
Seimo komitetas AM patarė netęsti darbo prie pradėto rengti įstatymo pakeitimo, pagal kurį visi šienainio gamintojai būtų pripažinti pakuočių gamintojais, jiems tektų didelė administracinė našta, papildomos išlaidos. KRK rekomendavus, AM sutiko užpildyti žemdirbių bendruomenėje jaučiamą informacijos spragą – ministerijos interneto svetainėje bus paruoštas specialiai jiems pakuočių atliekų tvarkymui skirta informacija.
Turgaviečių prekeiviams geresnės naujienos
Turgaviečių prekeiviams pagaliau geresnės naujienos. Mažėjant koronaviruso grėsmei, Vyriausybė palengva mažina ir apribojimus verslui – turguose leista prekiauti jau ir pramoninėmis prekėmis.
Turgaus prekeiviai turėjo ir dar vieną didelį rūpestį, kreipėsi į valdžios institucijas dėl nuo šių metų kovo 2-osios įsigaliojusių naujų prekybos žemės ūkio ir maisto produktais turgavietėse darbo taisyklių. Du didžiausių Vilniaus bei Druskininkų turgaviečių prekeiviai atsisakė vykdyti šias taisykles. Žmonės skundėsi dėl jiems primestos didelės administracinės naštos pildant žurnalą, pagal kiekvieną produktą, o jų asortimentą gali sudaryti 50 ar net daugiau prekių rūšių. Kodėl tik turgavietėms, o ne visiems prekiautojams taikomas toks reikalavimas, – piktinosi jie, tvirtindami, kad tvarka buvo įvesta jos neišdiskutavus, be smulkiųjų verslininkų pritarimo.
KRK pirmininkas Andriejus Stančikas komiteto vardu įpareigojo ŽŪM neatidėliojant ieškoti sprendimo, o karantino laikotarpiu sustabdyti ministro įsakymo veikimą.