Gruodžio 15 d. vykusiame Seimo Kaimo reikalų komiteto (KRK) posėdyje buvo tęsiama Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano rengimo parlamentinė kontrolė.
Žemės ūkio rūmų nariai aktyviai stebi dokumento rengimą ir dalyvauja procese. Ne vienos asociacijos atstovai buvo atvykę į Žemės ūkio ministerijoje (ŽŪM) surengtą strategijos pristatymą (primename, kad pristatymo įrašą galima peržiūrėti: Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023-2027 m. strateginio plano pristatymas – YouTube). Seimo komitetui pristatyta informacija iš esmės nesiskyrė nuo to, kas buvo pateikta minėtame susitikime. Tik siekta išgryninti pažangą, pasiektą per dvi savaites.
Tarp šių pažangos žingsnių – suformuluotas aktyvaus ūkininko apibrėžimas. Šis terminas nuo 2023 metų leis užtikrinti, kad parama būtų skiriama tiems, kas bent minimaliai verčiasi žemės ūkio veikla. Šiuo metu jau yra įgyvendinamos priemonės prieš neaktyvius „sofos“ ūkininkus. Siūloma likti prie to, kas jau išbandyta, kontroliuojant neremiamas veiklas. ŽŪM pateiktais duomenimis, ūkinė veikla nevykdoma 72 tūkst. ha, tai nesiekia 2,5 proc. bendro deklaruojamo ploto.
Kitas svarbus siūlymas – dėl maksimalių išmokų lubų. Strateginiame plane tai turi būti taip pat numatyta. Lietuva ketina pasirinkti labiausiai ambicingą variantą iš tų, kuriuos siūlo Europos Komisija: išmokų sumas, kurios viršija 60 tūkst. Eur, mažinti iki 85 proc., o išmokų sumos dalį, kuri peržengia 100 tūkst. Eur, nubraukti visai. Tačiau skatinant mokėti apskaitomą darbo užmokestį ir į sektorių pritraukti darbo jėgą vertinant išmokų „lubas“ bus atsižvelgiama į darbo užmokestį. ŽŪM duomenimis, maksimalias išmokų ribas siektų 290 ūkių, iš jų apie 40 proc. užsiima gyvulininkyste.
Žinia, svarbi daugeliui: didinama perskirstymo išmokos smulkiesiems ir vidutiniams ūkiams ambicija – siekiant didinti jų gyvybingumą, ketinama didesnes išmokas skirti už pirmuosius 50 ha. Vidutinis išmokos dydis už hektarą didėtų apie 22 Eur. Tikslas yra labiau skatinti perspektyvius ūkius, todėl pasirinktas išmokos diferencijavimo kas 10 ha modelis.
ŽŪR vicepirmininkas, Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos pirmininkas Vytautas Buivydas pasidžiaugė ambicingu planu. „Labai svarbi žinutė yra tiesioginių išmokų ribojimas, parama smulkiesiems ir vidutiniams ūkininkams, prioritetas jauniesiems ūkininkams“, – ŽŪR vicepirmininkas akcentavo tris, jo vertinimu, ypač reikšmingus poslinkius, kurie suteiks prielaidas ūkiams augti. Kol kas buvo stebimos tik ūkių skaičiaus mažėjimo tendencijos, o jaunieji ūkininkai valdo tik 12 proc. visų ūkių. Pasak V. Buivydo, dabar tik svarbu, kad pakaktų politinės valios atsilaikyti stambiųjų ūkininkų spaudimui.
KRK posėdyje pasiūlymus ŽŪM komandai teikė Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos (LKAA) direktorius Algis Baravykas, Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacijos (LMSA) pirmininkas dr. Algis Gaižutis, Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos (LEŪA) pirmininkas Saulius Daniulis, Lietuvos daržovių augintojų asociacijos (LDAA) direktorė Zofija Cirionkienė, Lietuvos mėsinių galvijų augintojų ir gerintojų asociacijos (LMGAGA) direktorė Vilma Živatkauskienė bei prezidentas Vytautas Barkauskas, Kanapių augintojų, perdirbėjų ir verslo inovatorių asociacijos (KAPVIA) direktorius Rimantas Čiūtas, Lietuvos žemės ūkio kooperatyvų asociacijos „Kooperacijos kelias“ pirmininkas Jonas Kuzminskas.
„Gyvulių gerovė niekaip neatsispindėjo ekoschemų pristatyme. Kiaulininkystės ūkiai bus priversti užsidaryti“, – ne tik kiaulių, bet ir paukščių laikytojams itin opų klausimą dar kartą kėlė LKAA direktorius – juk yra didinami gyvūnų gerovės standartai laikytojams, o kaip įvykdyti reikalavimus – nežinia. Šįkart pagaliau buvo pateiktas atsakymas, tačiau jį išgirdęs A.Baravykas tegalėjo skėstelėti rankomis. Kaip paaiškino, ŽŪM Europos Sąjungos reikalų ir paramos politikos departamento direktorė Jurgita Stakėnienė, per ekoschemas negalima subsidijuoti kiaulininkystės – siūloma susikoncentruoti į investicinę paramą.
„Kooperacijos kelio“ vadovas J.Kuzminskas pasigedo dėmesio kooperacijos skatinimui. KAPVIA vadovas R.Čiūtas stebėjosi, kad niekur Strateginiame plane nepaminėtos pluoštinės kanapės, nors kitose šalyse šios kultūros plėtrai priimamos valstybinės programos. LMSA pirmininkas dr. A.Gaižutis kalbėjo apie būtinybę į Strategiją įtraukti apleistus miškus, numatyti galimybę plėtoti agrarinę miškininkystę ar tuos plotus paversti mišku. Deja, atsakymai į klausimus ne visada džiugino, priežastys įvairios: nepakanka lėšų, politinio sprendimo dalykas, neatitinka reglamento ir pan.
Kas dėl miškų – tą pačią dieną iš ryto buvo surengtas bendras KRK ir Seimo aplinkos apsaugos komiteto posėdis. Jame diskutuota ką daryti, kad būtų vykdomi Lietuvos įsipareigojimai ir susitarimai didinti šalies miškingumą?
Iki kada dar galima pateikti pastabas ministerijai dėl Strategijos? Tai rūpi daugeliui asociacijų. ŽŪM atstovė J.Stakėnienė buvo konkreti: iki Kalėdų. Tarpušvenčiu ministerijos specialistai užsiims techniniais darbais. Taip pat buvo patikinta, kad laiko diskusijoms su socialiniais partneriais bus ir po Naujųjų metų. Jų prireiks gavus EK išvadas.