Seimo komitete – apie padėtį žemės ūkyje

Balandžio 22 d. Seimo Kaimo reikalų komiteto (KRK) nuotolinis posėdis be pertraukos truko keturias valandas. Karščiausia tema – Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) siūlomos finansinės pagalbos priemonės žemės ūkiui, taip pat buvo svarstomi kiti aktualūs klausimai. Komiteto posėdyje dalyvavo bei pasisakė Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) vicepirmininkas Algis Baravykas, direktorius Sigitas Dimaitis, ŽŪR organizacijų vadovai: Lietuvos žemės ūkio kooperatyvų asociacijos „Kooperacijos kelias“ pirmininkas Jonas Kuzminskas, Lietuvos vidutinių pieno ūkių asociacijos atstovė Regina Bernatonienė, Lietuvos mėsinių galvijų augintojų ir gerintojų asociacijos direktorius Mindaugas Kinderis.

ŽŪM namų darbai

Padėtis žemės ūkyje ir kokia reikalinga pagalba verslams KRK pradėjo svarstyti praėjusią savaitę. Šį kartą ŽŪM pateikė preliminarų finansinės pagalbos planą. Preliminarus, nes apskaičiuotas lėšų poreikis dar nėra patvirtintas Vyriausybės. Be to, valstybės pagalbą dar reikės notifikuoti Europos Komisijoje. Taigi dar praeis laiko, kol parama pradės veikti. Kaip posėdyje buvo kalbama – gerai, kad pagaliau jau yra bent planas, tačiau pinigai verkiant reikalingi jau šiandien.

ŽŪM numatė trejopą finansinės paramos planą.

Valstybės pagalbą numatoma skirti per perdirbimo įmonių grandį keliant sąlygą, kad būtų išlaikytos kainos gamintojams. Pieno sektoriui pagalba būtų hibridinė: kas du mėnesius įvairuotų – būtų teikiama tai perdirbėjams, tai tiesiogiai gamintojams. Šiam sektoriui iš viso numatytas didžiausias – 120 mln. Eur kapšas. Kitiems sektoriams siūlomi tokie pagalbos vokai: paukštienos sektoriui – 20 mln. Eur, kiaušinių – 9 mln. Eur, jautienos – 20 mln. Eur.

Planą KRK posėdyje pateikęs ŽŪM Tvarios žemės ūkio gamybos politikos grupės vadovas Karolis Anužis minėjo, kad paramą galėtų gauti tos įmonės, kurių pardavimo pajamos per du pirmuosius karantino mėnesius palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu sumažėjo dešimtadaliu arba tokia dalimi sandėliuose prisikaupė nerealizuotos produkcijos.

Kita ŽŪM numatyta pagalbos žemės ūkiui dalis – kaimo plėtros priemonių bendrojo finansavimo didinimas (63 mln. Eur). Viena po kitos bus paleistos trys paramos priemonės: ekonominės veiklos pradžiai kaimo vietovėse; jaunųjų ūkininkų įsikūrimui; smulkiajam ūkiui. Trečioji numatyta paramos kryptis – finansų inžinerijos priemonės.

Daugiausia diskusijų kilo dėl paramos sektoriams ir kaip šios lėšos būtų dalijamos.

ŽŪR vicepirmininkas Algis Baravykas Seimo komiteto narių dėmesį atkreipė į tai, kad kiekvienas su sunkumais susiduriantis sektorius nusipelno paramos, kita vertus, kiekvienam savo paties bėda atrodo didžiausia. Krizinės situacijos kartojasi. Todėl Seimas turėtų nustatyti principus, kuriais remiantis teikiama parama. Tai būtų svarbu ir ateityje: kritinių situacijų atveju parama būtų skirstoma be didelių ginčų, pagal iš anksto sutartus principus.

Lietuvos mėsinių galvijų augintojų ir gerintojų asociacijos direktorius Mindaugas Kinderis pastebėjo, kad mėsinių galvijų supirkimo kainos ženkliai krito, ir išreiškė pageidavimą, kad asociacijos atstovas būtų įtrauktas darbinę grupę, kai ji bus formuojama.

Kaip patikino ministerijos atstovas K.Anužis, dėl paramos dalinimo su socialiniais partneriais bus kalbama su kiekvienu sektoriumi atskirai ir nuodugniai aptariamos visos detalės.

ŽŪR direktorius Sigitas Dimaitis ŽŪM atliktiems namų darbams pateikė ir pastabų dėl didžiajai daliai ūkininkų opaus pieno sektoriaus: „Valstybė suplanavo skirti pinigų. Pasigendu ilgalaikio nuoseklaus požiūrio. Ką darysime toliau, kai pasibaigs pinigai?“ Būtina gerai išanalizuoti pačią pieno sektoriaus ir eksporto struktūrą, šalies mastu ir pagal kiekvieną įmonę. Kas yra pelninga, o kas ne. Paaiškėtų problemos ir kokių vaistų reikia imtis. S.Dimaitis pasidalijo įžvalgomis, kur ministerija galėtų nukreipti savo pastangas ir padėti įveikti perprodukcijos sunkmetį: įtampą sektoriuje padėtų sumažinti produktų pasaugojimo paslauga, valstybės rezervo formavimas, pieno supirkimo tvarkos griežtesnė kontrolė, pieno kainodaros peržiūra, be to, Lietuva bendras sektoriaus problemas galėtų spręsti kartu su kaimyninių šalių Žemės ūkio ministerijomis.

Seimo komitetas šio klausimo parlamentinę kontrolę tęs ir kitos savaitės posėdyje.

Dėl pluoštinių kanapių

Paaiškėjo tolesnės procedūros dėl Pluoštinių kanapių įstatymo likimo. Projektas praėjusią savaitę buvo pateiktas Seimui. Dabar jis turi būti siunčiamas notifikacijai Europos Komisijoje ir Europos Bendrijoje. Notifikavimo procedūra gali užtrukti 3-6 mėn. O paskui įstatymas galės būti priimtas, svarstomi pasiūlymai. Taigi geriausiu atveju tai bus birželio mėnesį arba priėmimas nusikels į Seimo rudens sesiją.

Ne tik turgaus problema

KRK svarstė prekybos turgavietėse suvaržymus karantino metu. Pasisakė už tai, kad būtų leista realizuoti čia sodmenis, daigus, sėklas ir panašią produkciją.

Seimo Kaimo reikalų komitetas įpareigojo Žemės ūkio ministeriją drauge su Sveikatos apsaugos ministerija parengti turgaviečių prekiavimo tvarką.

Svarstant Seimo komitete šį klausimą ŽŪR vicepirmininkas A.Baravykas atkreipė dėmesį į susijusią problemą: prie Vyriausybės yra suformuota darbo grupė, koordinuojanti valstybės lygio ekstremaliosios situacijos priemonių taikymą verslui. Į šią grupę įtraukti Vyriausybės kanceliarijos specialistai, Lietuvos verslo įmones bei darbdavius vienijančių organizacijų atstovai, pramonės ir prekybos sektoriams atstovaujančių organizacijų atstovai.

„Žemės ūkiui ten niekas neatstovauja. Manome , kad žemdirbių savivalda turėtų būti įtrauka į šią darbo grupę, kad bendradarbiaujant būtu priimti geriausi sprendimai ir būtų žinoma situacija bei svarstomi klausimai“.

 

Ar bus pakuočių atliekų tvarkymo naujovė?

Aplinkos ministerija (AM) siūlo keisti pakuočių atliekų tvarkymo tvarką. Esą atsižvelgiant į atliekų turėtojų skundus, kad atliekų tvarkytojai nepriima tvarkyti šienainio (šieno, šiaudų) ritiniams naudojamų plastikinių tinklų. Pasiūlyta asmenis, gaminančius ar pakuojančius šienainį, priskirti gamintojui (pakuočių naudotojui) ir suteikti galimybę pasirinkti, kaip tvarkyti pakuočių atliekas: individualiai ar kolektyviai, t.y. tapti gamintojų ir importuotojų organizacijos dalyviu ar sutartiniais pagrindais pavesti pareigas gamintojų ir importuotojų organizacijai.

ŽŪR su siūloma naujove nesutinka, dėl to yra pateikusi oficialius raštus su pastabomis ir pasiūlymais. Seimo komiteto posėdyje ŽŪR direktorius S.Dimaitis pažymėjo, jog reikalavimai ūkininkams yra pertekliniai, nes tapus pakuočių atliekų tvarkytoju, reikėtų mokėti papildomą mokestį, vykdyti pakuočių apskaitą, o registruoti PVM mokėtojai dar privalėtų dalyvauti vieningoje gaminių, pakuočių ir atliekų apskaitos informacinėje sistemoje (GPAIS). Ši informacinė sistema nėra paprasta, todėl tikėtina, kad tektų samdyti informacinės sistemos tvarkytoją.

Iš ūkininkės pozicijų situaciją pakomentavo Lietuvos vidutinių pieno ūkių asociacijos atstovė Regina Bernatonienė. „Įstatymo pakeitimas nieko nesprendžia. Įvedus į sistemą, tinklas nepasidarys švaresnis“, – stebėjosi ji siūlomu pakeitimu. Pasak jos, geriausia būtų, jei pakuočių surinkimas iš ūkių būtų organizuotas, pačiam ūkininkui nereikėtų skambinti per visus atliekų tvarkytojus ieškant, kas priims pakavimo tinklelį.

Lietuvos žemės ūkio kooperatyvų asociacijos „Kooperacijos kelias“ pirmininkas Jonas Kuzminskas išsakė nuogąstavimą, kad dėl tvarkos kaitaliojimų nepabrangtų ritinių pakavimo plėvelė, tinklelis.

AM duomenimis, Atliekų tvarkytojų valstybės registre šiuo metu įregistruoti 29 plastikinės pakuotės atliekų tvarkytojai. KRK nelinkęs pritarti siūlomai įstatymo pataisai, tačiau pripažįsta problemą. Sprendimas tuo klausimu bus priimtas kitą savaitę.

 

 

 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.