Rugsėjo 23 d. Seimo Kaimo reikalų komiteto (KRK) nuotoliniame posėdyje – naujienos apie seniai diskutuojamus teisės aktus: dėl žemės ūkio rizikos fondų kūrimo, tobulinamo Pieno įstatymo (Ūkio subjektų, perkančių-parduodančių žalią pieną ir prekiaujančių pieno gaminiais, nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo), Pluoštinių kanapių įstatymo nuostatų praplėtimo.
Rado sutarimą dėl fondų
Kad rizikos valdymo fondai yra reikalingi, abejojančiųjų nėra – ginčų kildavo dėl detalių. Seime buvo registruoti du projektai, vienas jų parlamentarų grupės inicijuotas dar praėjusioje kadencijoje. KRK nutarė sujungti senąjį variantą su Žemės ūkio ministerijos pasiūlytomis Žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros įstatymo pataisomis.
Kaip pažymėjo KRK pirmininkas Andriejus Stančikas, žemdirbiams svarbu sudaryti teisinę galimybę steigti Žemės ūkio rizikos valdymo fondus. Sutarta dėl esminių dalykų: savitarpio pagalbos fondai turi būti kuriami tik savanoriškai (lėšos sudaromos iš narių įnašų, europinių fondų ir valstybės biudžeto bei kitų šaltinių), mažiausiai penkių žemės ūkio subjektų iniciatyva. KRK siūlo numatyti, kad įstatymas įsigaliotų 2022 m. sausio 1 d. (iki tol parengti įgyvendinamuosius teisės aktus).
Seimo komiteto siūlymams, tolesniam projekto svarstymui turės būti pritarta Seimo plenariniame posėdyje.
Žemės ūkio rūmai laikosi pozicijos, kad tokių tarpusavio pagalbos fondų sėkmė daug priklausys nuo apibrėžtų pradinių veiklos sąlygų. Seimo komitetui pateiktame rašte ŽŪR akcentavo, jog labai svarbu aiškiai ir tiksliai suformuoti teisines ir organizacines prielaidas, kurios sudarytų vienodas sąlygas visiems žemės ūkio verslo subjektams dalyvauti fondų veikloje. Taip pat reikėtų įvertinti aukštos kvalifikacijos specialistų, kurie gebėtų administruoti fondus, poreikį. Vertėtų skatinti, kad fondas apimtų visą žemės ūkio sektorių, nes tai mažintų administracinius kaštus bei didinant sukauptų lėšų investavimo galimybes. Be to, siūloma įvertinti rizikas – pvz., ar fondai būtų pajėgūs įsitvirtinti mažoje rinkoje.
Pieno įstatymo ekspertinio vertinimo nebus
Konkurencijos taryba, ne vienas kitas tobulinamo Pieno įstatymo išvadų teikėjas priekaištavo, kad pieno sektoriaus dalyvių santykius reguliuojantis įstatymas iki šiol nebuvo tinkamai įvertintas – kokį iš tiesų daro poveikį šiam sektoriui. Seimo valdyba pritarė KRK prašymui, kad yra reikalingas nepriklausomas ekspertinis vertinimas, taip pat patvirtino standartinį tokios paslaugos įkainį – 100 eurų. Tačiau ekspertų, kurie sutiktų atlikti darbą už tokią sumą, neatsirado. Seimo komiteto posėdyje reikėjo apsispręsti, ar svarstyti projektą nesant ekspertinio vertinimo.
„Įstatymas labai svarbus, liečia apie 30 tūkst. pieno ūkių“, – ŽŪR direktorius Sigitas Dimaitis priminė, kad tai ne tik jautrus ekonominis, bet ir socialinis klausimas, todėl ekspertizė iš tiesų būtų labai reikalinga. Tačiau Seimo nariai patikino nematantys tam galimybės.
Svarstant, kaip elgtis atsidūrus tam tikroje svarstymo kryžkelėje, nuotoliniame posėdyje net nuskambėjo klausimas, ar išvis reikalingas toks įstatymas. S. Dimaitis patikino: jis reikalingas – tam, kad būtų nustatyti žaliavinio pieno kainodaros principai. Dabar nėra normali padėtis, kai didelę dalį gaunamų pajamų už pieną sudaro įvairūs priedai, o skirtingų pieno gamintojų gaunama kaina už pieno kilogramą skiriasi 10 ct ir daugiau, kai Vokietijoje maksimaliai 1,5 ct. „Jei rinka negali sureguliuoti kainos, tai turi padaryti valstybė“, – sakė ŽŪR direktorius.
Pluoštinių kanapių įstatymo projektą – tobulins
Europos Komisija pateikė išsamią nuomonę dėl Pluoštinių kanapių įstatymo siūlomų pakeitimų, taip pat pastabų pateikė Italija. Pagal europinę direktyvą, pateikus išsamią nuomonę, valstybė narė privalo projekto priėmimą atidėti šešiems mėnesiams nuo pranešimo dienos. Šis terminas baigiasi lapkričio 9 d.
Tačiau EK uždavė papildomų „namų darbų“ įstatymo rengėjams, todėl KRK nutarė kreiptis į visas susijusias organizacijas ir įstaigas su prašymu pateikti pasiūlymus dėl EK pranešimo: Žemės ūkio, Ekonomikos ir inovacijų, Sveikatos apsaugos ministerijas, Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentą, Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą. Remiantis pateiktais pasiūlymais projektas bus tobulinamas.