Seimo komitete – trys svarbūs parlamentinės kontrolės klausimai

2021 m. gegužės 12 d. Seimo Kaimo reikalų komiteto (KRK) posėdy buvo svarstomi trys žemdirbiams ypač aktualūs klausimai. Rūpi ateinančios investicijos – kiek galima bus pasinaudoti Nacionalinio ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano (dažnai vadinamo tiesiog RRF) lėšomis, o ką žada Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023-2027 m. strateginis planas. Jau trečią derinimo ratą pasiekė pusmetį aptarinėjamas Mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosauginių reikalavimų aprašo pakeitimų projektas.

Apie galimybę pasiekti RRF-o lėšas

Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas KRK informavo, kad toks buvo RRF ekspertų sprendimas: iš Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) pasiūlytų keturių žaliosios pertvarkos elementų patvirtintas tik vienas – Pelkių (durpžemių) atkūrimo. Iš laukiamų daugiau nei 2 mlrd. eurų investicijų, numatomų ekonomikai gaivinti ir atsparumui didinti bei žaliajai pertvarkai pasiruošti, tam siūloma skirti 16 mln. Eur, arba vos 0,8 proc.

Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) direktorius Sigitas Dimaitis pastebėjo, kad kaimyninės valstybės linkusios labiau paremti savo žemdirbius. Antai Lenkija žemės ūkiui siūlo skirti 3 proc., Latvija – 2 proc. RRF lėšų. Jei negalima skaičių peržiūrėti, tai gal verta diskutuoti apie tikslingesnį šių 16 mln. Eur panaudojimą?

Tačiau žemės ūkio ministras patikino, kad tokių vilčių neverta puoselėti. Alternatyvų nėra. Jei tie milijonai nenukeliautų šlapynėms, juos Aplinkos ministerija panaudotų biologinės įvairovės reikmėms. Ministro požiūriu, Pelkių atkūrimo priemonė apskritai yra naudinga. Jo žodžiais, pelkės gerokai sušvelnins įtampas žemės ūkyje, bus mažiausiai skausminga išeitis, kuri leis pasiekti tikslą ŠESD mažinimo srityje.

Lūkesčiai dėl RRF buvo didesni, taip pat ir Žemės ūkio ministerijos. Ministras K.Navickas tikisi, kad reformoms žemės ūkyje reikalinga trūkstama suma galėtų būti skirta papildomai iš nacionalinio biudžeto.

***

ŽŪM pateikė informaciją, kad žemės ūkio veiklos subjektai galės pasinaudoti RRF lėšomis dalyvaudami ne vien tik šiai tikslinei grupei skirtose priemonėse.

Kelios tokios RRF investicijos planuojamos Energetikos ministerijos. Tai investicinė parama AEI elektrinių (saulės ir vėjo elektrinėms sausumoje), individualių kaupimo įrenginių statybai (planuojama skirti iš viso apie 132 mln. Eur). Manoma, kad žemės ūkio subjektai galėtų dalyvauti kuriant įkrovimo alternatyviais degalais infrastruktūrą netaršioms transporto priemonėms. Biometano dujų gamybai ir naudojimui skatinti iki 2026 m. vidurio numatoma 22,21 mln. Eur, o antrosios kartos skystųjų biodegalų gamybai ir naudojimui transporte skatinti – 8,7 mln. Eur.

Ekonomikos ir inovacijų ministerija mano, kad žemės ūkio, maisto ir žuvininkystės subjektai galėtų dalyvauti investicijos „Būtinosios sąlygos inovatyviems technologiniams sprendimams versle ir kasdieniame gyvenime“ keliose kryptyse (finansavimo sąlygų aprašus planuojama patvirtinti iki 2022 m. trečiojo ketvirčio). Įvardytos tokios netiesioginės investicijos: į finansines priemones verslui skaitmeninėms inovacijoms kurti; į finansines priemones smulkiam ir vidutiniam verslui, skirtos padidinti darbo našumą naudojant dirbtinį intelektą kaip priemonę; į Inovacijų fondo veiklos plėtrą, skirtos sukurti naujas inovacinės veiklos skatinimo priemones.

Susisiekimo ministerija siūlys dalyvauti reformoje „Judame neteršdami aplinkos“, kurios tikslas – reikšmingai sumažinti išmetamųjų ŠESD kiekį, palaipsniui atsisakant labiausiai teršiančių kelių transporto priemonių miestuose ir regionuose ir padidinant atsinaujinančių energijos išteklių dalį autotransporte. Numatomos 3 investicijų kryptys 2021–2026 m.: viešojo sektoriaus ir verslo naudojamų taršias kelių transporto priemonių keitimui į netaršias; viešojo transporto paslaugų kokybė ir patrauklumo gerinimui; įkrovimo / papildymo infrastruktūros alternatyviais degalais sukūrimui. Be to, Susisiekimo ministerijos manymu, žemės ūkio subjektams galėtų būti įdomi komponentės „Skaitmeninė transformacija ekonomikos augimui“ kryptis: investicija „Žingsnis 5G link“ (bus sudarytos galimybės 5 000 skaitmeninei veiklai imlių įmonių ir (ar) įstaigų gauti gigabitinės spartos plačiajuostį ryšį); investicija „Skaitmeninis radijas“ (tikslas – iki 2024 m. pabaigos Lietuvoje įdiegti skaitmeninio antžeminio radijo programų siuntimo tinklą ir pradėti skaitmeninių radijo programų siuntimą ir papildomų paslaugų visuomenei teikimą).

Ką žada strateginis planas

Žemės ūkio ministras pristatė rengiamą Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023-2027 m. strateginį planą – tiksliau, paramos investicijoms į gamybą ir perdirbimą planą (vieningo strateginio plano dar nėra). Vylėsi, kad namų darbus ministerija atliko gerai bei patikino, kad konsultacijos su socialiniais partneriais dar tęsis.

Pristatymas buvo ganėtinai išsamus ir konstruktyvus. Apžvelgta žemės ūkio gamybos struktūra, situacija palyginta su kaimyninėmis ES valstybėmis. Pagal pagaminamą žemės ūkio produkciją iš hektaro (Eurostat 2020 m. duomenimis, 1020 Eur) Lietuva ES yra ketvirtoje vietoje nuo galo, po Latvijos, Bulgarijos ir Estijos. To priežastis – susiklosčiusi sąlyginai monotoniška žemės ūkio gamybos struktūra: vyrauja javai, augalai pramoniniam perdirbimui.

Esamos silpnybės, siekimas paskatinti dabar besitraukiančius sektorius, pasak K. Navicko, lėmė siūlomus sprendimus. Palyginti su praėjusio finansinio laikotarpio investicine parama į gamybą ir perdirbimą, dabar siūloma peržiūrėti proporcijas ir daugiau pridėti tiems sektoriams, kuriuose gamyba yra nepakankama: vaisiai ir uogos, daržovės, kiaulininkystė… Kita vertus, norima daug stipriau akcentuoti perdirbimą, kad būtų kuriama pridėtinė vertė Lietuvoje, taip pat ir grūdinės produkcijos.

Tuo pačiu ministerija nori matyti visą ūkių spektrą (tiek smulkius ir vidutinius, tiek ir stambius ūkius), mažinti ūkių priklausomybę nuo tiesioginių išmokų.

Numatomi ir prioritetai investicinei paramai: smulkieji ir vidutiniai ūkiai, ekologiniai ūkiai, kooperatyvai, jaunieji ūkininkai (kooperatyvams ir jauniesiems ūkininkams siūlomas 20 proc. didesnis paramos intensyvumas). Be to, ŽŪM sieks tokių poslinkių: smulkių ūkių kooperavimosi, ūkio veiklos diversifikavimo, perėjimo prie mišraus ūkininkavimo tipo, investicijų tvarumo, javų sektoriaus struktūrinio pokyčio – nuo žaliavos į gilųjį perdirbimą.

***

ŽŪR pirmininkas dr. Arūnas Svitojus pasidžiaugė ministerijos atliktu darbu bei aktyvesniu bendradarbiavimu su daržininkais, ekologinių ūkių bendruomene, kitomis žemdirbių grupėmis. Kartu jis išsakė palinkėjimą ne tik konsultuotis, bet ir formaliau spręsti reikalus, sudaryti darbo grupes, į kurias būtų įtraukta ir plačioji visuomenė. Būdami įtraukti į šį darbą žemdirbiai tikėtų tuo, ką daro, visi būtų toje pačioje valtyje. Be to, dr. A.Svitojus išsakė siūlymą labiau išplėsti finansinius mechanizmus žemės ūkyje.

Pastebėjimais dėl žemės pateikto plano taip pat pasidalijo ŽŪR vicepirmininkas A.Baravykas, direktorius S.Dimaitis, Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos pirmininkas Saulius Daniulis, Lietuvos daržovių augintojų asociacijos direktorė Zofija Cironkienė, Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacijos pirmininkas dr. Algis Gaižutis.

Prasidėjo trečiasis derinimo ratas

Gegužės 11-ąją į teisės aktų informacinę sistemą ŽŪM įdėjo naują įsakymo Dėl Mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosauginių reikalavimų aprašo projektą.

Pradedamas jau trečiasis šio dokumento derinimo ratas.

Žemės ūkio viceministras Donatas Dudutis Seimo nariams pristatė glaustai po pasitarimų su socialiniais partneriais bei mokslininkais pataisytą variantą. Išreiškė viltį, kad jis dabar išties turėtų būti priimtinas. Į daugelį išsakytų pastabų buvo atsižvelgta.

Štai kelios bene svarbiausios nuostatos. Mėšlo rietuves šaltuoju metų laiku siūloma leisti laikyti lauke, laikymo laikas turėtų būti ne ilgesnis nei pusė metų. 30 cm aukščio pylimo aplink rietuvę reikalavimą norima išlaikyti. Mėšlo įterpimo reikalavimą, atsižvelgiant į žemdirbių pastabas, siūloma atidėti 2027-iesiems.

ŽŪR vicepirmininkas A.Baravykas konstatavo, jog nuolaidų iš tiesų daug padaryta. Techninių pastabų dar bus, tačiau paskutinis derinimo etapas po pusmetį trukusios įtampos jau neturėtų būti skausmingas.