ŽUR Naujienos

Šeimos pieno ūkius vienijanti asociacija šiandien jaučiasi stipresnė

2022 m. balandžio 8 d. Lietuvos vidutinių pieno ūkių asociacijos (LVPŪA) nariai susirinko į visuotinį ataskaitinį susirinkimą. Asociacija gyvuoja jau ketverius metus ir vienija per 200 narių.  

Smulkus ir vidutinis ūkis – prioritetas

Susirinkime apsilankęs Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) pirmininkas dr. Arūnas Svitojus pabrėžė, kad pieno sektorius buvo, yra ir bus labai svarbus, nes pieno produktų vartojimas pasaulyje tik didėja. O vidutinis, šeimos pieno ūkis yra prioritetas, tokiuose ūkiuose efektyviausiai išnaudojamos esamos galimybės.

Pastaruoju metu žaliavinio pieno supirkimo kainos didėja. Deja, auga ir gamybos sąnaudos, brangsta investiciniai projektai. ŽŪR pirmininkas atkreipė dėmesį į Rūmų pastangas ginant šeimos pieno ūkių interesus ir kad bendradarbiavimas su Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) duoda tam tikrų rezultatų. Atsižvelgiant į ŽŪR pastabas pakoreguoti mėšlo tvarkymo aplinkosauginiai reikalavimai, atsitraukta nuo ūkininkus išgąsdinusio reikalavimo atsėti išartų daugiamečių pievų plotus, padaryta nuolaidų dėl pievų tvarkymo – išplėstos išimtys, kai žolę galima mulčiuoti. Su naująja bendrąja žemės ūkio politika nuo kitų metų atsiras didesnė parama pieno ūkiams.

Pieno gamintojus labiausiai skaudina tarp stambaus ir smulkaus pieno gamintojo išliekančios kainų žirklės, supirkimo kaina skiriasi vos ne 15 ct. „Tai tragedija“, – pripažįsta ŽŪR pirmininkas. Dar neveikia Nesąžiningos prekybos praktikos žemės ūkio ir maisto produktų tiekimo grandinėje draudimo įstatymas. Suvienodinti kainų neleidžia pieno pardavėjų skirstymą į grupes įteisinęs Pieno įstatymas (Ūkio subjektų, perkančių ir prekiaujančių pieno gaminiais, nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymas). Svarstoma, kad norint suvienodinti kainas tarp mažesnio ir stambesnio gamintojo gal reikėtų panaikinti šį įstatymą. Kita vertus, supirkimo kainų suvienodinimui prieštarauja įtakingi pieno pramonės lobistai.

Dėl Pieno įstatymo surengė apklausą

„Ne per seniausiai ŽŪM buvo posėdis dėl Pieno įstatymo. Klausė dėl jo reikalingumo. Iš perdirbėjų, stambesnių ūkininkų girdėjosi kalbos, kad dėl smulkiųjų nėra ko besistengti, jie vis tiek nunyks“, – prisimena LVPŪA pirmininkė Renata Vilimienė. Pasak jos, kaip tik po šio posėdžio gimė mintis, kad to reikia paklausti pačių pieno gamintojų.

Siekdama gauti objektyvų atsakymą, kokią įtaką smulkiesiems pieno ūkiams turėjo 2015 metais pradėjęs veikti Pieno įstatymas, asociacija savo narių paprašė atsakyti į keletą klausimų: ar didintų pieno bandą, jei pieno gamintojai pagal tiekiamo pieno kiekį nebūtų skirstomi į 10 grupių, kaina būtų nustatoma pagal rinkos pakilimus ir atoslūgius; tokiu atveju ar plėstų ir kiek plėstų melžiamų karvių bandą; ar reikalingas Pieno įstatymas.

Iš ūkininkų anketų paaiškėjo, kad Pieno įstatymas žlugdo smulkiuosius pieno ūkius. Jei būtų atsisakyta skirstymo į grupes, kaip teigė ūkininkai, visi plėstų melžiamų karvių bandas. Vienas ūkis 23 karvių bandą didintų iki 50, kitas vietoje turimų 6 piendavių laikytų 20, trečias ir ketvirtas laiko 3 karves – laikytų 6 ar 10… Taigi karvių skaičius smulkiuosiuose ūkiuose galėtų išaugti gal net dvigubai.

Pasak R.Vilimienės, apklausos duomenys bus dar vienas argumentas derantis su ŽŪM dėl Pieno įstatymo, kad turi būti atsisakyta pieno gamintojų grupių, už žaliavinį pieną visiems būtų mokama viena kaina.

„Būsime dar stipresni“

LVPŪA pirmininkė po metinio renginio neslėpė, jog smulkūs ir vidutiniai ūkininkai nėra labai aktyvūs, į susirinkimą atvyko tik ketvirtadalis narių. Tačiau tie, kurie rado tam laiko, buvo patenkinti ir dėkojo, nes namo parsivežė gerą bagažą informacijos – tiek apie šiai grupei ūkininkų aktualius teisės aktų pasikeitimus, tiek ir praktinių žinių. Ypač didelio susidomėjimo sulaukė dr. Sigito Japerto iš Lietuvos sveikatos mokslų universiteto pranešimas apie karvių racionų svarbą pienininkystės ūkiuose, jau ir po renginio ūkininkai būriavosi prie ūkių praktiką giliai išmanančio ir daug mokslo žinių turinčio pranešėjo teiraudamiesi kasdieniame darbe svarbių dalykų.

Pasak R.Vilimienės, nuvylė ŽŪM požiūris į socialinius partnerius. Rengiantis susirinkimui viceministrui klausimai buvo pateikti prieš mėnesį, tačiau dalykiškų atsakymų nesulaukta. Rūpėjo išgirsti apie pokyčius nuo 2023 metų, kai nuo sausio 1-osios įsigalios reikalavimas į pieno supirkimo punktus pristatyti tik atšaldytą pieną. LVPŪA kelia klausimą, kad neracionalu ir netvaru reikalauti, kad kiekvienas ūkininkas pirktų po šaldytuvą, kai yra kooperatyvų šaldytuvai. Ministerijos atsakymas miglotas, esą dar bus diskutuojama… Kita šeimos pieno ūkiams labai aktuali tema – GAAB reikalavimai, ypač kraštovaizdžio elementų, augalų kaitomainos sąvokų interpretavimas. Ir vėlgi ministerijos atsakymas nuvylė: ūkininkams pasiūlyta stebėti Nacionalinės mokėjimo agentūros pristatymą internetu. Toks atsainumas liūdina, juk ne visi ūkininkai „draugauja“ su internetu, be to, artėjant virtinei visokių pokyčių gyvas išaiškinimas šiuo metu žmonėms labai reikalingas, padėtų išvengti klaidų ir šoko. R.Vilimienė primena, kad naujiems reikalavimams ruoštis reikia jau šiemet ir pateikia nedidelį pavyzdį: „Gal žmogus susiruošė krūmus lauke iškirsti, o kitais metais juos galėtų deklaruoti kaip kraštovaizdžio elementą“.

Ir dar viena žinia iš pieno ūkininkų suvažiavimo. LVPŪA gyvenime įvyko pokytis – šiek tiek pasikeitė valdybos sudėtis. Karves pardavė ir pienininkystės karjerą baigė aktyvūs valdybos naria Alma Donielienė ir Jurgis Pažėra. Jų vietą valdyboje užėmė Kupiškio rajono ūkininkė Aistė Petrulienė ir pieno ūkio šeimininkė iš Kauno rajono Birutė Starevičiūtė.

„Noriu pasidžiaugti, kad valdyba atjaunėjo. Dabar valdyboje turime penkis jaunus žmones, visus su aukštuoju išsilavinimu, labai stiprius. Tikėkimės, nuo šiol būsime dar stipresni“, – optimistiškai į asociacijos ir šeimos pieno ūkių ateitį žvelgia R.Vilimienė.