Spalio 2 – 4 d. Žemės ūkio rūmų l. e. p. pirmininkas Sigitas Dimaitis ir Lietuvos žemės ūkio kooperatyvų asociacijos „Kooperacijos kelias“ pirmininkas Jonas Kuzminskas dalyvavo Šiaurės Amerikos ir Europos Sąjungos žemės ūkio konferencijoje.
Konferenciją, kuri vyko JAV sostinėje – Vašingtone, inicijavo Copa – Cogeca. Konferencijos dalyviams buvo pristatyta Jungtinių Amerikos Valstijų, Kanados, Meksikos ir Europos Sąjungos šalių žemės ūkio sektoriaus padėtis, aptartos bendros Šiaurės Amerikos ir Europos Sąjungos ūkininkų problemos: žemės ūkio produktų rinkų tendencijos, tarptautinė prekyba, mokesčių našta, darbininkų trūkumas, poreikis gaminti tvariai ir atitikti vartotojų poreikiams.
Konferencijoje dalyvavo Amerikos ūkių biurų federacijos prezidentas Zippy Duvall, Copa prezidentas Joachim Rukwied, Cogeca prezidentas Thomas Magnusson, Meksikos nacionalinės žemės ūkio gamintojų sąjungos viceprezidentas Juan Barrio, Kanados žemės ūkio federacijos prezidentas Ron Bonnet.
Ne vienas pranešėjas konferencijoje pabrėžė užsienio prekybos ir ją palengvinančių laisvos prekybos susitarimų svarbą žemės ūkiui. JAV Žemės ūkio departamento Pasaulinės žemės ūkio produktų tarybos pirmininkas Seth Meyer, JAV Žemės ūkio departamento sekretoriaus l. e. p. pavaduotojas prekybai ir užsienio reikalams Jason Hafemeister, Copa viceprezidentas Marian Sikora, Copa viceprezidentas Martin Merrild, pabrėžė užsienio prekybos ir ją palengvinančių laisvos prekybos susitarimų svarbą žemės ūkiui. Transatlantinės investicijų partnerystės (TTIP) sutarties idėjai grimztant į užmarštį daug dėmesio buvo skiriama vykstančioms deryboms dėl NAFTA (Šiaurės Amerikos laisvosios prekybos susitarimo, apjungiančio JAV, Kanadą ir Meksiką) atnaujinimo. Ši sutartis lėmė, kad JAV eksportuoja didelę dalį užauginamų grūdų į Meksiką, o tuo tarpu Meksika užpildo JAV rinką vaisiais ir daržovėmis. Didelė JAV ūkininkų bendruomenės dalis prezidento rinkimuose atidavė savo balsus už Donald‘ą Trump‘ą, tikėdamiesi, jog jo administracija sumažins valstybės reguliavimą žemės ūkio sektoriui. NAFTA peržiūrėjimas taip pat buvo vienas D. Trumpo rinkiminių pažadų, tačiau šiuo metu derybos dėl sutarties atnaujinimo ūkininkams kelia nerimą – bijomasi prarasti palankias sąlygas grūdų eksportui.
ES atstovai savo pranešimuose akcentavo Brexit keliamą grėsmę būsimam Bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) biudžetui, pačios BŽŪP supaprastinimo būtinybę.
Kanados pranešėjai pristatė naujai formuojamą bendrą šalies žemės ūkio strategiją, pagal kurią žemės ūkis pripažįstamas vienu iš pagrindinių ekonomikos sektorių. Kanadoje yra sukurtas net specialus komitetas, kuris turi parengti ilgalaikę žemės ūkio sektoriaus viziją, apjungti provincijų žemės ūkio politikas, įtraukiant į viešas diskusijas ne tik ūkininkus, bet ir vartotojus.
Konferencijoje kalbėta ir apie žemės ūkio sektoriaus pristatymo vartotojams svarbą – pristatyti plačiajai visuomenei žemės ūkio sektorių, kaip tvarų, inovatyvų, gyvūnų gerove, aplinka ir vartotų sveikata besirūpinantį sektorių. Šia tema kalbėjo JAV žemės ūkio departamento vyr. patarėjas Brian Klippenstein, Suomijos organizacijos MTK atstovas Juha Martilla, Copa viceprezidentas Franz Reisecker, Crop Life America prezidentas Jay Vroom, Amerikos ūkių biuro atstovai Mace Thornton ir Robert Young. Tačiau ne mažiau svarbu – produktų kaina. Nors net 70 proc. JAV vartotojų teigia, jog pirmenybę teikia laisvai, ne narvuose laikomų vištų kiaušiniams, tačiau realūs prekybos skaičiai rodo, jog 90 proc. nuperkamų kiaušinių yra būtent narvuose laikomų vištų – realų vartotojų elgesį labiau lemia kaina. Čia labiau tinkamas amerikietiškas „tvarumo“ apibrėžimas – pagaminti daugiau, naudojant mažiau, ir taip sumažinant produkto kainą.
JAV Žemės ūkio departamento vyriausiasis ekonomistas Warren Preston pristatė JAV mokesčių sistemą, kuri daugiausiai remiasi pajamų mokesčiu – jis svarbiausias ir ūkininkams. Didžioji dalis JAV ūkių – šeimos ūkiai, kurie apmokestinami ne kaip įmonės, o per ūkininkams tenkantį fizinių asmenų pajamų mokestį. Netgi didieji JAV ūkiai, turintys milijonines pajamas, laikomi šeimos ūkiais. JAV vietoj bendro visai šaliai PVM renkamas pardavimo mokestis, kurį nustato kiekviena valstija. Pažymėtina, kad stambėjant ūkiams ir mažėjant ūkininkų skaičiui, JAV mažėja ir ūkininkų politinė įtaka – žemdirbių bendruomenė turi mažiau balsų – todėl jų galimybės daryti įtaką mokesčių politikai taip pat mažėja.
Kanadoje šiuo metu svarstoma nauja mokesčių reforma ir vietiniai ūkininkai nuogąstauja, kad kad ji gali turėti neigiamų pasekmių šeimos ūkiams. Ypač didelė problema Kanadoje – žemės mokesčiai, kadangi žemės vertė kyla neproporcingai jos derlingumui ir žemės ūkio produktų gamybos augimui. Nuo žemės vertės mokami mokesčiai taip pat kyla, ir ūkininkams vis sunkiau tuos mokesčius sumokėti. Kita problema – tai, kad mokesčių našta kaimo gyventojams auga dėl gyventojų skaičiaus mažėjimo – net ir gyventojų skaičiui sumažėjus, reikalinga išlaikyti tam tikrą viešųjų paslaugų lygį, už kurį turi sumokėti mažesnis gyventojų skaičius.
Konferencijos dalyviams buvo organizuoti pažintiniai vizitai į Virdžinijos valstijos ūkius. Aplankyti prieš daugiau nei 100 metų įkurti „Silver Rigde Farm“ ūkis bei Dye ūkis.
„Silver Rigde Farm“ – mišrus ūkis, kurio savininkai augina grūdus bei mėsinius galvijus. Ūkyje yra įrengta skerdykla, todėl užauginti mėsiniai galvijai čia skerdžiami ir parduodami.
Dye ūkis – augalininkystės ūkis, kuriame auginami kukurūzai ir soja. Abu ūkiai naudoja išskirtinai tik genetiškai modifikuotą sėklą – taip mažindami lauko priežiūros kaštus.
JAV ūkininkai pasidalino savo problemomis, kurios panašios ir Europoje – kvalifikuotos darbo jėgos trūkumas, jaunimo emigracija iš kaimo, oro sąlygos, įtakojančios derlių.
„Silver Ridge Farms“ savininkas Michael Silver, perėmęs ūkį iš tėvo ir pats auginantis du sūnus, teigė, jog nenustebs, jei jo vaikai nesirinks ūkininko kelio.
Tuo tarpu kito ūkio savininkui Glenn Dye, kuris didelę dalį dirbamos žemės nuomoja, viena didžiausių problemų – urbanizacija. Vašingtono miestas „slenka“ į pietus, vis plečiasi naujai statomi priemiesčiai, gyvenamieji rajonai. Statybinės įmonės už žemę vaizdingose vietose siūlo didžiules sumas ir ūkininkai negali su jomis konkuruoti.
Viešnagės Vašingtone metu S. Dimaitis ir J. Kuzminskas aplankė Lietuvos ambasadą – pačią seniausią Lietuvos diplomatų darbo vietą užsienyje, įsikūrusią dar 1923 m., kur susitiko su Lietuvos ambasadoriumi Rolandu Kriščiūnu ir Žemės ūkio ir komercijos atašė Vaidotu Ašmonu.