Naujienos

Sprendimų dėl laukinių gyvūnų daromos žalos dar nėra

2022 m. birželio 22 d. posėdžiavęs Seimo Kaimo reikalų komitetas (KRK) sugrįžo prie parlamentinės kontrolės klausimo dėl laukinių gyvūnų daromos žalos žemės ūkiui. Daugiau kaip prieš metus Aplinkos ministerijai (AM) ir Žemės ūkio ministerijai (ŽŪM) buvo pasiūlyta peržiūrėti teisės aktus ir juos patikslinti, kad ūkininkams būtų tinkamai atlyginama už žalą, kurią daro medžiojamieji ir nemedžiojamieji laukiniai gyvūnai.

ŽŪM šį pavasarį pagarsino siūlymą laukinių paukščių pasėliams daromą žalą atlyginti iš Aplinkos apsaugos rėmimo programos lėšų, tačiau projektą Vyriausybė grąžino tobulinti. Aplinkos apsaugos rėmimo programa, kaip paaiškėjo, nėra tinkamas finansavimo šaltinis. ŽŪM ketina siūlyti ūkininkams kompensacinę paramą, ja pasinaudojant įsigyti apsaugines priemones. Taip pat yra renkama informacija apie žemės ūkiui daromą žalą.

AM tiksi, kad sprendimus galima bus daryti tuomet, kai Lietuvos ornitologų draugija su mokslo partneriais pagal LIFE projektą užbaigs projektą dėl migruojančių žąsų poveikio žemės ūkiui. Studija leis gauti tikslią informaciją apie esamą padėtį bei parinkti taikliausius kompensacinius mechanizmus.

Parlamentiniame komitete akcentuota, kad nėra žalos skaičiavimo metodikos. O Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacijos (LMSA) pirmininkas dr. Algis Gaižutis atkreipė dėmesį, kad laukinių gyvūnų daromos žalos problema aktuali ne tik žemės, bet ir miško ūkiui. Pagal ŽŪM ir AM ministrų tvirtinamą metodiką skaičiuojama tik per vienerius metus medžiojamųjų gyvūnų miškui padaryta žala. Tuo tarpu miškai iki brandos auga dešimtmečius, kasmet padaroma žala kaupiasi. Taip pat LMSA lyderis priminė su tuo susijusias problemas: nepaprastai išaugusį elninių gyvūnų skaičių (specialistai įvardija, kad jis 3-6 kartus didesnį negu natūralus gamtinis talpumas) bei būtinybę jį reguliuoti, žemės ir miško savininkų tinkamai nesureguliuotus santykius su medžiotojais.

X