Startuoja projektas, kurio technologiniai sprendimai užtikrins ŠESD sumažinimą gyvulininkystės ūkiuose

Projektas „Hydro – termo dinaminės technologijos pritaikymas gyvulininkystės ūkiuose, apdorojant vietinius pupinius pašarus, gerinant jų įsisavinamumą ir mažinant ŠESD kiekio išsiskyrimą“, įgyvendinamas pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonę „Bendradarbiavimas“ veiklos sritį „Parama EIP veiklos grupėms kurti ir jų veiklai vystyti“ – tai dar vienas Žemės ūkio rūmų įgyvendinamas inovatyvus projektas.

Projekte numatytos veiklos  įgyvendinamos glaudžiai bendradarbiaujant su Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Gyvulininkystės instituto mokslininkais, kurie pažymi, kad  hydro-termo technologijos pritaikymas apdorojant vietinius baltyminius pašarus – pupas, sumažins išskiriamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, nesumažinant pieno gamybos, nes taikant efektyvų pašarų paruošimo būdą bus didinama melžiamų karvių fermentacija didžiajame prieskrandyje ir jų produktyvumas. Mokslininkų  atlikti bandymai sudarys galimybę gyvulininkystės ūkiams dirbti ekonomiškiau ir konkurencingiau, prisidėti prie neigiamo poveikio aplinkai mažinimo, o dinaminės technologijos pritaikymas ūkininkų ūkiuose, leis sumažinti išskiriamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, nesumažinus pieno gamybos, kas tiesiogiai prisidės prie klimato kaitos švelninimo ir neigiamo poveikio aplinkai.

EIP procesų ir technologijų plėtojimo bei tobulinimo projektu bus sukurta papildoma ekonominė vertė ir aplinkos gerinimo nauda, siekiant atsisakyti genetiškai modifikuotų pašarų, taip tausojant aplinką, racionaliai naudojant vietinius išteklius ir gerinant gyvūnų sveikatą. Gyvulių pašarų sudėties keitimas, įtakoja CH4 ir N2O išsiskyrimą virškinimo trakte ir srutose – hydro-termo dinaminės technologijos pritaikymas apdorojant vietinius baltyminius pašarus – pupas, leis sumažinti išskiriamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, nesumažinus pieno gamybos, nes taikant efektyvius pašarų paruošimo būdus, bus didinama melžiamų karvių fermentacija didžiajame prieskrandyje ir jų produktyvumas. Subalansavus pašarus viena karvė išskirs 17,27 kg (kai įprastai išskiria 23,54 kg) per dieną CO2, t. y. 6,27 kg CO2 mažiau. Taigi, 100 karvių per mėnesį išskirs 18 810 kg mažiau CO2.

Projekto inovacija – hydro – termo dinaminė technologija, kuri dirba beatliekiniu principu, išsaugo vitaminus, mineralinius junginius, amino rūgštis, riebiąsias rūgštis, krakmolus ir cukrus gyvūnų skrandžiui geriau įsisavinamose formose. Pupos pašarams, pagal šiuo metu esamas technologijas yra smulkinamos arba ekstruduojamos, o naujos hydro – termo dinaminės technologijos pagalba bus gaunamas optimalus pašarinių žaliavų maistingumo rezultatas. Šios technologijos pritaikymas apdorojant vietinius baltyminius pašarus – pupas, leis sumažinti išskiriamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, nesumažinus pieno gamybos, nes taikant efektyvius pašarų paruošimo būdus bus didinama melžiamų karvių fermentacija didžiajame prieskrandyje ir jų produktyvumas.  Projekto metu, ūkiuose, kurie dalyvauja projekte, bus įvertintas galvijų šėrimo racionas, nustatyta vietinių pupinių baltyminių pašarų maistinė ir energetinė vertė, vietiniai pupiniai baltyminiai pašarai apdorojami hydro – termo dinamine technologija ir nustatoma jų maistinė ir energetinė vertė bei įvertinti pašarų virškinamumo parametrai bei ŠESD išskyrimas in vitro maisto medžiagų kitimo tyrimų analizatoriumi.

Projekte dalyvaujantys ūkininkai galės įvertinti naują hydro – termo dinaminę pašarų apdorojimo technologiją savo ūkiuose, apdorojant vietinius pupinius baltyminius pašarus, nesumažinant produkcijos gamybos intensyvumo ir nedidinant ŠESD kiekio. Dinaminės pašarų apdorojimo technologijos panaudojimas leis gamintojams kurti ekonomiškai perspektyvius, konkurencingus gyvulininkystės ūkius, kurie gebės užsitikrinti teisingas pajamas nedidindami ūkio veiklos apimčių, tuo pačiu darydami mažesnį neigiamą poveikį aplinkai. Galimybė gauti didesnes pajamas skatins gyvūninės kilmės produkcijos augintojus tiekti į rinką kokybišką produkciją, bus  mažinamas importuojamų genetiškai modifikuotų pašarų vartojimas. Projekto rezultatų sklaidai užtikrinti bus organizuojami rezultatų sklaidos ir inovacijų demonstravimo renginiai bei priemonės, siekiant su projekto rezultatais supažindinti kuo daugiau suinteresuotų asmenų.