Rugpjūčio pirmąją savaitę Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) pirmininkas dr. Arūnas Svitojus lankėsi Švedijos pieno ūkiuose. Nors pastarieji taip pat nukentėjo nuo pieno krizės, vis dėlto rinkos sukrėtimus jie išgyveno šiek tiek lengviau nei Lietuvos, Latvijos ar Lenkijos pienininkai. Švedų žemdirbiai ypatingą dėmesį skiria aplinkos apsaugai, kryptingai didindami ekologiškai dirbamos žemės plotus, įprastą pieno gamybą keisdami į ekologinę.
Vidutinis ūkis – 50 ha
Pasibaigęs pasėlių deklaravimas parodė tikrąjį mūsų žemės ūkio paveikslą, todėl norint tinkama linkme pasukti koreguojamo Strateginio plano kryptį. Dr. Arūnas Svitojus įsitikinęs, kad svarbu ne tik matyti artimiausius kaimynus, bet ir pradėti lygiuotis į ekonomiškai stiprias šalis kaip netolima mūsų kaimynė Švedija. Šios šalies Strateginiame plane nurodoma, kad pieno ir mėsinės galvijininkystės sektorius šioje šalyje sudaro trečdalį žemės ūkio sektoriaus vertės, augalininkystė – apie 40 proc. ir kiauliena, paukštiena ir sodininkystė apie 30 proc. Švedijoje yra beveik 59 tūkst. ūkių, kurių vidutinis dydis yra beveik 50 hektarų. Švedai savo strateginiame plane siekia toliau didinti žemės ūkio produktyvumą, kaimo ir regionų gyvybingumą, skatinti šeimos ūkių konkurencingumą. Daug dėmesio planuojama skirti Švedijos kaimo vietovių plėtrai, siekiant užtikrinti, kad šios vietos būtų patrauklios gyventi ir dirbti.
„Aplankėme kelis pieno ūkius Švedijoje. Norėjome iš ūkininkų išgirsti kaip sklandžiai ten vyko pasėlių deklaravimas. Švedai turėjo kur kas mažiau ekoschemų nei mes Lietuvoje. Švedų ūkininkams deklaruoti pasėlius padeda profesionaliai konsultuojančios įmonės, kurios ir pateikia deklaracijas. Ten puikiai išvystytas žemdirbių konsultavimo tinklas. Nors tai mokama paslauga, ūkininkai labai noriai ja naudojasi, nes tuomet nereikia tiek daug laiko skirti įsigilinti į naujas taisykles, jie gali fokusuotis į savo tiesioginį darbą. Be to, jeigu pildant deklaracijas įsivelia klaida, tuo rūpinasi ne ūkininkas, o deklaracijas pildęs konsultantas“, – kalbėjo dr. A. Svitojus.
Su visais pieno gamintojais atsiskaitoma vienodai
Lankantis švedų pieno ūkiuose nemažai diskutuota ir apie žaliavinio pieno supirkimo kainas. Švedijoje ūkininkai, nepaisant to kiek pieno jie pristato supirkėjams ir kokio dydžio yra pieno ūkis, jiems mokama apie 40–42 ct. Jei pienas ekologiškas už pieną ūkininkas gauna 5–6 ct daugiau. „Švedai negalėjo patikėti, kad Lietuvoje pieno kaina skiriasi nuo to, kiek pieno pristatai į pieninę. Ten nesvarbu kokio dydžio ūkis – visiems jiems mokama ta pati kaina. Žinoma, jie taip pat tiria pieno baltymus, riebalus, somatines ląsteles, tačiau pieno kiekio atžvilgiu su visais atsiskaitoma vienodai“, – atkreipė dėmesį ŽŪR pirmininkas.
Pasak dr. A. Svitojaus, Švedijos pienininkai taip pat susidūrė su pieno krize, tačiau nuo jos taip stipriai nenukentėjo kaip Rytų ir Centrinės Europos šalių ūkininkai: „Jiems padėjo stipri kooperacija. Žinoma, jiems metų pradžia tikrai nebuvo lengva, bet pieno kainos ten taip stipriai nekrito kaip pas mus.“
Švedai Strateginiame plane numatę skirti ir papildomą paramą pieno ir mėsos gamintojams. Skaičiuojama, kad apie 14 tūkst. švedų gyvulininkystės kryptį palaikančių ūkininkų gaus paramą. Tikimasi, kad tai prisidės prie vietinės rinkos aprūpinimo maistu ir sektoriaus konkurencingumo bei pelningumo didinimo.
Lankytuose pieno ūkiuose diskutuota ir apie tiesiogines išmokas. Tenykščiai ūkininkai kalbėjo, kad jie visi gauna vienodas bazines tiesiogines išmokas, o ekologiniams ūkiams pridedami finansiniai priedai už tvaresnę gamybą.
„Švedijoje politikai itin daug tariasi su ūkininkais, dažnai rengia susitikimus, išklauso žemdirbių pasiūlymus ir formuoja strategiją kartu. Daug diskutuojama su smulkiais šeimos ir vidutiniais ūkiais. Žinoma, derybos užtrunka, tačiau pokalbiuose gimsta reikalingi sprendimai. Švedai dar labiau žada remti ūkininkus, kad šie būtų pajėgūs išpildyti ES keliamus Žaliojo kurso reikalavimus. O savo ruožtu ūkininkai Švedijoje vieni kitus labai palaiko, ten išvystytas stiprus socialinis ryšys, jie puikiai moka bendradarbiauti ir dirbti drauge“, – tvirtina ŽŪR pirmininkas.
