2017 m. rugsėjo 29 d. Lietuvos žemės ūkio rūmai organizuoja tarptautinę konferenciją „Bendrosios žemės ūkio politikos ateitis: žemdirbių interesų pripažinimas“.
Konferencija vyks Žemės ūkio ministerijoje (Vilnius, Gedimino pr. 19), 399 salėje. Konferencijos pradžia – 9.30 val. Spaudos konferencija – 15 val. (po šalių susitarimo pasirašymo).
Konferencijos tikslas – aptarti Latvijos, Suomijos, Lenkijos, Čekijos, Slovakijos, Lietuvos žemdirbių savivaldos organizacijų poziciją dėl Bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) ateities po 2020 m. ir pasirašyti bendrą susitarimą dėl pagrindinių prioritetų, siekiant paveikti BŽŪP reformos procesą, kad būtų apginti ir įtvirtinti minėtų šalių žemdirbių interesai ES institucijose.
Konferencijoje savo dalyvavimą patvirtino užsienio šalių žemdirbių savivaldos organizacijos:
Latvijos
Ginta Jakobsone – Žemės ūkio organizacijų bendradarbiavimo taryba
Arnolds Jātnieks – Ūkininkų parlamentas
Mārtiņš Trons – Ūkininkų parlamentas
Slovakijos
Ján Baršváry – Slovakijos žemės ūkio ir maisto rūmai
Suomijos
Simo Tiainen – Suomijos žemės ūkio gamintojų ir miško savininkų federacija
Čekijos žemės ūkio rūmų atstovai
Čekijos žemės ūkio rūmų viceprezidentas Martin Pýcha
Jiří Felčárek
Lenkijos žemės ūkio rūmų vicepirmininkas
Mirosław Borowski
„Lietuvoje vyksianti konferencija yra Slovakijos sostinėje Bratislavoje š.m. kovo 30-31 d. vykusio 6 šalių: Kroatijos, Lenkijos, Čekijos, Slovakijos, Vengrijos, Estijos ir Lietuvos žemės ūkio rūmų vadovų susirinkimo ir priimtos deklaracijos dėl BŽŪP tęsinys. Lietuvos žemdirbių savivaldos organizacijos itin aktyvios diskutuojant apie BŽŪP. Svarbu, kad jau šiandien BŽŪP klausimu dirba žemdirbių savivalda ne tik nacionaliniu, bet ir tarptautiniu mastu. Norint pasiekti rezultatų turime konsoliduoti nuomonę, ne tik šalies mastu, bet ir tarptautiniu lygiu, nes tik tokiu atveju galime tikėtis, jog Europos Komisija atsižvelgs į siūlymus“ – sako Sigitas Dimaitis, laikinai einantis pareigas Žemės ūkio rūmų pirmininkas.
Žemės ūkio rūmų inicijuota tarptautinė konferencija ir tikslas – pasirašyti susitarimą yra tęstinis Baltijos ir Vyšegrado šalių susitikimo, įvykusio 2017 m. kovo 30-31 d. ir pasirašytos Bratislavos deklaracijos procesas, bylojantis apie šalių vieningus tikslus dėl BŽŪP politikos.
Deklaracijoje, kuri buvo pasirašyta Bratislavoje atsispinti Kroatijos, Lenkijos, Čekijos, Slovakijos, Vengrijos, Estijos ir Lietuvos žemės ūkio rūmų siekiami tikslai dėl BŽŪP po 2020 m.:
Teisingas ir vienodas sąlygas ūkininkams visose ES valstybėse narėse Išlaikyti tvirtą BŽŪP biudžetą prisitaikyti prie klimato kaitos BŽŪP supaprastinimas Maisto grandinė Rizikos valdymas/ūkininkų pajamų saugumo ir stabilumo užtikrinimas Išlaikyti žemės ūkio gamybą ir gyvybingumą ES kaime.
Pagrindiniai numatomi 2017 m. rugsėjo 29 d tarptautinės konferencijos susitarimo prioritetai:
1. Teisingų ir vienodų konkurencijos sąlygų sudarymas ūkininkams visose ES valstybėse narėse.
Tiesioginių išmokų lygio skirtumai tarp valstybių narių turi būti panaikinti. Tik taip bus įmanoma užtikrinti sąžiningą skirtingų šalių ūkininkų konkurenciją bendroje rinkoje. BŽŪP priemonių įgyvendinimo ir finansavimo taisyklės turi būti vienodos visose valstybėse narėse.
2. Stipraus BŽŪP biudžeto išlaikymas, išlaikant dviejų ramsčių struktūrą.
Būtina užtikrinti, jog politiniai ES pokyčiai neves prie BŽŪP biudžeto mažinimo.
3. BŽŪP supaprastinimas.
Politikos paprastinimas turi būti orientuotas į veiklos sąlygų ūkininkams gerinimą, biurokratijos mažinimą, skaidresnį ir visuomenei aiškesnį politikos funkcionavimą. Paprastinimas neturėtų kelti pavojaus politikos bendrumui ar vesti prie konkurencinių sąlygų iškraipymo nacionalizuojant politikos priemones. Ypač atkreiptinas dėmesys į žalinimo priemonės paprastinimo poreikį.
4. Sąžiningas maisto grandinės veikimas.
Būtina užtikrinti žemės ūkio sektoriaus tvarumą per sąžiningas žemės ūkio produktų supirkimo kainas. Reikalingos ES lygio taisyklės, draudžiančios nesąžiningas praktikas maisto grandinėje ir numatančios reikšmingas sankcijas už nusižengimus. Būtina tiksliau stebėti konkurencijos lygį, sustiprinti ūkininkų derybinę galią, skatinti sąžiningą ir skaidrią kainodarą.
5. Rizikos valdymo ir ūkininkų pajamų užtikrinimo efektyvumas.
Pastarųjų metų krizės parodė, jog šiuo metu veikianti rizikos valdymo ir rinkos reguliavimo sistema nėra subalansuota greitai reakcijai į krizes. Tam, kad žemės ūkis galėtų atlaikyti politinių sprendimų, klimato kaitos ir kainų nepastovumo keliamus pavojus, rizikos valdymo priemonės turi būti lanksčios ir greitai pritaikomos.
6. Kartų kaitos užtikrinimas.
Reikalingos specifinės ir tikslingos priemonės jaunimo pritraukimui į žemės ūkio sektorių.
7. Kooperacijos skatinimas.
Būtina stiprinti kooperaciją politinėmis, teisinėmis ir ekonominėmis priemonėmis, kas savo ruožtu palengvintų įėjimą į rinką, stiprintų ūkininkų padėtį maisto grandinėje, sudarytų sąlygas produkcijos koncentracijai eksportui, ypač tose šalyse, kur kooperacijos lygis pernelyg žemas.
8. Susietosios paramos išlaikymas.
Susieta parama, padedanti išlaikyti tam tikrus specifinėse vietovėse svarbius sektorius, turi būti išlaikyta.
9. BŽŪP ir klimato kaitos mažinimo sąsajų užtikrinimas.
Reikalingos priemonės, skirtos vis labiau ryškėjančių klimato kaitos bei jos padarinių mažinimui, prisitaikymui prie jų. Būtina būsimoms sąlygoms adaptuoti esamus rizikos valdymo mechanizmus ir užtikrinti jų lankstumą.
10. Smulkių ir vidutinių ūkių situacijos gerinimas.
Kadangi nuo smulkių ir vidutinių ūkių priklauso kaimo socialinė būklė, demografinė situacija, emigracija, kaimo gyvybingumas, reikalinga imtis konkrečių priemonių, labiau atitinkančių smulkių ir vidutinių ūkių specifiką, šių ūkių padėčiai gerinti.
Konferenciją organizuoja Lietuvos žemės ūkio rūmai
Konferenciją remia – Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija