Rugpjūčio 4 d. Žemės ūkio rūmų pirmininkas dr. Arūnas Svitojus dalyvavo Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) organizuotame darbo susitikime dėl Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano tobulinimo.
Susitikime aptartos pagrindinės spręstinos sritys: daugiamečių pievų atstatymo poreikis, ekologinio ūkininkavimo paramos sistemos peržiūra, kraštovaizdžio elementų populiarinimas ir kompleksinės ekologinės sistemos gamybinių veiklų tobulinimas.
„Lietuvos kaimuose mažėja žmonių, traukiasi laikomų gyvulių skaičius, drastiškai mažėja pievų. Turime imtis priemonių, nes vėliau sustabdyti šiuos procesus bus tik dar sunkiau. Žinoma, su stambiais grūdų augintojais diskutuoti nėra lengva, nes jiems atrodo, kad jų sektoriui paramos reikia labiau nei kitiems sektoriams. Šiemet už įvairias ekoschemas grūdininkai gavo solidžią paramą, todėl javus auginti norės dar daugiau ūkininkų“, – apgailestavo ŽŪR pirmininkas dr. Arūnas Svitojus.
Daugiamečių pievų atstatymo poreikis
Susitikime su socialiniais partneriais nemažai diskutuota apie priemones, kurios padėtų išlaikyti daugiametes pievas. Ūkiams, kurie turi ne mažiau kaip 40 proc. daugiamečių pievų (nuo deklaruoto žemės ūkio naudmenų ploto), ŽŪM pasiūlė leisti dalyvauti kompleksinės ekologinės sistemos gamybinėse veiklose, papildomai nereikalaujant negamybinių veiklų. Ūkiams, kurie atstato ar naujai įkuria bent 3 proc. daugiamečių pievų (bet ne mažiau kaip 3 ha) nuo deklaruoto žemės ūkio naudmenų ploto, leisti dalyvauti kompleksinės ekologinės sistemos gamybinėse veiklose, nereikalaujant negamybinių veiklų.
Sprendžiant pievų mažėjimo problemą siūloma kurti naują ekologinę sistemą daugiamečių pievų įrengimui / atnaujinimui, pagal kurią būtų mokamos išmokos. Jeigu būtų sutarta dėl šios naujos sistemos, ekspertams būtų pavesta apskaičiuoti išmokų dydžius ir pasiūlyti paramos gavimo sąlygas.
Numatoma ieškoti išeičių ir dėl mažėjančių ekologinės gamybos plotų. Šiemet ekologiškai ūkininkaujančių plotai Lietuvoje sumažėjo 15 proc. Palyginti su 2022 m., deklaruota 75 proc. suplanuoto ploto. Tuo tarpu Strateginiame plane numatyta iki 2030 m. ekologinius plotus padvigubinti. Dėl to ŽŪM siūlo ekologiškai ūkininkaujantiems leisti dalyvauti trijose (iki šiol buvo dvi) kompleksinėse ekologinės sistemos gamybinėse veiklose (Augalų kaita, Tarpiniai pasėliai ir Neariminė žemdirbystė).
Taip pat siūloma:
- nustatyti maksimalius perėjimo prie ekologinio ūkininkavimo išmokų dydžius, kurie esant poreikiui (preliminariais ekspertų vertinimais maksimali riba galėtų sudaryti apie +25 proc. nuo dabartinio numatyto išmokos dydžio) galėtų būti taikomi jau nuo 2024 m.;
- padidinti ekologinių ūkių daugiamečių žolių išmokų dydžius (ekspertų vertinimu išmokos dydis galėtų didėti iki 15 proc. bei šiems dydžiams papildomai numatyti maksimalias išmokų ribas (preliminariais vertinimais sudarytų apie + 15 proc.);
- ekologinį plotą, viršijantį 200 ha, leisti remti ne 70 proc., o 85 proc. intensyvumu (šis intensyvumas yra preliminarus, nes galutinių išvadų ekspertai dar nepateikė);
visas ekologinio ūkininkavimo veiklas remti iš II ramsčio, o perėjimą prie ūkininkavimo – iš I ramsčio lėšų.
„Džiaugiamės, kad ŽŪM atsižvelgia į įvairias socialinių partnerių pastabas ir patys teikia nemažai siūlymų. Tikimės ir toliau palaikyti kostruktyvų dialogą. Dirbdami kartu surasime priemones, kurių labiausiai reikia mūsų kaimo gyventojams, ūkininkams ir Lietuvai. Yra daug šalių su pasiteisinusia praktika, sėkmingus pavyzdžius galime nesunkiai pritaikyti ir Lietuvoje “, – pabrėžė ŽŪR pirmininkas dr. A. Svitojus.