UAB „Ustukių malūnas” nuo 1992 – ųjų puoselėja ekologiškų bei natūralių grūdų produktų gamybą ir vartojimo kultūrą Lietuvoje. Apie 50 proc. produkcijos „Ustukių malūnas“ tiekia už Lietuvos ribų – ne tik į ES šalis, bet ir į Izraelį, Turkiją, Kanadą ir kitas šalis.
Kaip šeimos verslas per 28 – erius veiklos metus išvengė skaudžių krizių ir užsitarnavo aukščiausią vartotojų įvertinimą, domėjosi LR ŽŪR įgyvendinamo projekto „Atviri ūkiai“ dalyviai.
Išvengė finansinių sukrėtimų
Akivaizdu, kad konkretaus šeimos verslo pakartoti neįmanoma, tačiau galima daug ko pasimokyti, pritaikyti sau. To ir siekė LR ŽŪR projekto dalyviai – žemdirbiai iš daugelio šalies rajonų. „Atviri ūkiai“ – taip populiariai pavadintas LR ŽŪR įgyvendinamas projektas, kurio tikslas – paviešinti sėkmingai veikiančius ūkius, pasinaudojusius KPP priemonėmis bei prisidedančius prie Europos tvarios ir žiedinės bioekonomikos, naudingos visuomenei, aplinkai ir ekonomikai.
„Ustukių malūno“ asortimentas labai platus – iš grūdų gamina per šešias dešimtis rūšių trapučių, įvairių rūšių kukurūzų lazdeles, kruopas, miltus, dribsnius, makaronus ir kt. Prieš dešimt metų bendrovė rinkai tiekė net apie 60 ekologinių produktų, tačiau vėliau nusprendė šią dalį sumažinti iki 10 produktų.
„Ustukių malūnas“ nuolat plečia asortimentą. Pavyzdžiui, tarp naujausių gaminių – trapučiai su burokėliais. Pasak „Ustukių malūno“ direktoriaus Giedriaus Uždavinio, įmanoma gaminti trapučius su įvairiausiais priedais, pavyzdžiui, net su mėsa ar burokėliais. Tačiau šį kartą ūkininkus labiau domino ne technologijų naujovės, bet verslo pradžios, idėjų bei valdymo niuansai. Juo labiau, kad „Ustukių malūnas“ – viena iš nedaugelio bendrovių, net per tris dešimtmečius išvengusių itin skaudžių finansinių sukrėtimų.
„Mūsų verslo filosofija gimė iš patirties ir pasididžiavimo, kas esame ir kur gyvename. Mes vertiname ir gerbiame tradicijas, bet tuo pat metu ieškome naujų galimybių produktams iš grūdų suteikti šiuolaikinę formą“, – sako G.Uždavinys. Taigi kaip kilo idėja įkurti „Ustukių malūną“, kaip pavyko užčiuopti nišą rinkoje?
Nustebino rinką naujovėmis
Pradžių pradžia – susidomėjimas „Tatulos programa“ ir jos raginimas sujungti ūkininkus, auginančius įvairias žemės ūkio kultūras, bei mokslo žmones, kurie padėtų vystyti ekologinę žemdirbystę.
„Ten ir išgirdau raginimus užsiimti produkcijos perdirbimu“, – prisiminė G.Uždavinys.
Taigi pasvaliečiai parašė verslo planą, „pasiėmė“ paskolą ir nusipirko malūną. Ir iš karto suklydo. Paaiškėjo, kad malūnas ne toks, kokio reikėjo norint įgyvendinti projektą. Tačiau galiausiai viskas susiklostė sėkmingai – G.Uždavinys su bendraminčiais panaudojo nusipirktą malūną gaminti tuo metu retus ir vis didesnės vartotojų paklausos susilaukiančius produktus, pavyzdžiui, pirmieji rinkoje pirkėjams pasiūlė ruginius miltus duonai kepti. Tai buvo didelė naujovė.
„Stebinome vartotojus ir toliau – pasiūlėme grikių, žirnių ir miežių miltus“, – prisiminė G.Uždavinys.
Taip naujieji gamintojai ne tik grąžino paskolas, bet ir sugebėjo įsigyti Ustukių malūną.
„Po to atsirado bendrų projektų su mokslo įstaigomis, pavyzdžiui, su Kauno technologijos universitetu, vėliau – su Lietuvos sveikatos mokslų universitetu, Veterinarijos akademija“, – pasakojo G.Uždavinys.
Kaip kyla idėjos?
„Daugiausia idėjų pasiimame iš vartotojų, kai prekiaujame mugėse, dalyvaujame parodose Lietuvoje ir kitose šalyse. Tikrai įdėmiai išklausome vartotojų pasiūlymus. Įsitikinau, kad jie – geriausi naujų sumanymų iniciatoriai. Kita vertus, bandome patys savęs paklausti – ko aš norėčiau, bet rinkoje negalėčiau gauti? Pavyzdžiui, produktų be cukraus arba produktų, kuriuos gaminant naudojama labai nedaug cukraus“, – dalijasi patirtimi G.Uždavinys.
LR ŽŪR projekte dalyvaujantys ūkininkai domėjosi įvairiais verslo niuansais, pavyzdžiui, kaip pavyksta surasti bendrus sprendimus, juk šeimos versle dalyvauja skirtingų kartų atstovai.
„Sudėtinga, tačiau būtina ieškoti kompromisų. Jeigu jų nesurasi – rizikuosi patirti labai daug nuostolių ir ne tik materialinių. Psichologiniai niuansai labai svarbūs, todėl reikia elgtis labai atsargiai, nes neretai nuomonių skirtumai gali būti labai dideli. Jaunoji karta siekia naujovių rizikuodama, o patirties turinčiai vyresnei kartai trūksta veržlumo. Taip buvo ir mūsų bendrovėje“, – pasakojo G.Uždavinys.
Pasak direktoriaus, „Ustukių malūne“ pavyko surasti nerašytą susitarimą – jeigu abi pusės prieina raudoną liniją, t.y. kai nuomonės kardinaliai išsiskiria – abi pusės stabteli.
„Tokiais atvejais susitariame sprendimą atidėti – išnagrinėti galimybes, idėjai labiau pasiruošti. Žinau ne vieną atvejį, kai sėkmingai dirbusi bendrovė dėl idėjų išsiskyrimo sužlugo. Patikėkite – net vienas aštrus žodis gali padaryti labai daug žalos“, – dalijosi patirtimi G.Uždavinys.
LR ŽŪR vykdomo projekto dalyviai išgirdo daug naudingų patyrusio verslininko patarimų, kurie pravers tiek imantis verslo kaime, tiek ūkininkaujant.
„Mūsų parengto projekto tikslas – nacionaliniu mastu išviešinti skirtingose Lietuvos apskrityse sėkmingai veikiančius ūkius, pasinaudojusius KPP priemonėmis ir išsiskiriančiuose inovacijų, tvaraus ūkininkavimo, kooperuotos veiklos, trumposios maisto grandinės, originalių verslo idėjų, žiedinės bioekonomikos taikyme bei prisidedančių ne tik prie šalies, bet ir visos Europos tvarios ir žiedinės bioekonomikos plėtros, naudingos visuomenei, aplinkai ir ekonomikai. Daugelio kaimų išlikimas ir jų gyvenimo kokybė šiandieninėje Lietuvoje yra sąlygojama įvairių veiksnių: gamtinių, socialinių, ekonominių, kultūrinių ir kt., kurie lemia žmonių gyvenimo lygį ir kokybę. Labai svarbus ir subjektyvus veiksnys – kiekvieno kaimo gyventojo valia, noras veikti, gerinti gyvenimą, puoselėti aplinką, tačiau kaimo gyventojų aktyvumas ir galimybės spręsti vietines problemas priklauso ir nuo šalies kaimo plėtros strategijos. Valstybės skiriama pagalba, vietinių iniciatyvų projektams skatina teigiamus socialinius ir ekonominius pokyčius kaimo vietovėse, todėl geruosius pavyzdžius būtina viešinti ir skleisti gerąją žinią, kaip pavyzdį ir naujas galimybes”, – sako projekto vadovė – LR ŽŪR Kaimo plėtros ir informavimo skyriaus vyr. specialistė Simona Švoilaitė.
Projektas įgyvendinamas pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Techninė pagalba“ veiklos srities „Lietuvos kaimo tinklas“ priemonę.
