Vilniuje pristatytas inovatyvus projektas – „Žiedinės ekonomikos modelis dideliems miestams – vandenvalos dumblas ir biomasės pelenai į biomasę – biomasė į atsinaujinančią energiją NutriBiomass4LIFE“. Juo siekiama sukurti ir pademonstruoti uždaro ciklo žiedinės ekonomikos modelį, skirtą didelių miestų atliekoms, kuriose gausu maistinių medžiagų, komunalinių nuotekų valymo dumblui ir biomasės pelenams perdirbti į atsinaujinančią energiją. Ji skirta miesto poreikiams per aplinkai nekenksmingą biomasės plantacijų filtrą.
Ambicingas ir novatoriškas projektas
Daug metų apie žiedinę ekonomiką kalbėta teoriniu lygmeniu, tačiau nuo kalbų jau pereinama prie konkrečių darbų. Minėtas projektas sudomino ne tik vandenvalos specialistus, bet ir miškininkus, žemės savininkus. Šis projektas pradėtas įgyvendinti 2018 m. birželio 1 d., o baigimo darbai planuojami šių metų pabaigoje. Šią savaitę kartu su Europos Komisijos atsakinga atstove, išoriniais vertintojais, žurnalistais ir kitais suinteresuotais dalyviais vyko projekto įgyvendintų veiklų pasiektų rezultatų pristatymas.
Projekto partnerė ir Žemės ūkio rūmų narė Lietuvos miškų ir žemės savininkų asociacija (LMSA). Anot asociacijos pirmininko dr. Algio Gaižučio, projekto pirminis sumanymas buvo logiškas, gana ambicingas, novatoriškas. Dėl to jo praktinis įgyvendinimas pareikalavo nemažai pastangų. Vis dėlto, pašnekovas įsitikinęs, kad tai realus, praktiškai pritaikomas ir labai reikalingas sumanymas, integruojantis tris didžiausius iššūkius: kaip ir kur saugiai bei ekonomiškai tinkamai panaudoti miestų vandenvalos procese susidarantį nuotekų dumblą, biokuro katilinėse susikaupiančius medienos pelenus; kaip tenkinti augančią biomasės paklausą pasirenkant mažiau patraukliose žemdirbystei žemėse įveisiant greitai augančius želdinius ir galiausiai – kokie medžiai labiausiai tam tinkami mūsų sąlygomis.
Didžiausi sunkumai kilo dėl biurokratijos
Dr. A. Gaižutis neslėpė, kad didžiausi sunkumai kilo ne tiek ir ne vien vykdant numatytus darbus, o bandant surasti sprendimus biurokratinėje įvairiausių reguliuojančių taisyklių ir įstatymų raizgalynėje, nes projektas apima net penkias sritis. „Pirma, vandenvalos metu susidarančio nuotekų dumblo apdorojimą, atskiriant tinkamą želdinių tręšimui frakciją ir ją paruošiant panaudojimui (išdžiovinant ir granuliuojant). Antra, biokuro katilinėse susidarančių pelenų panaudojimą želdinių tręšimui. Trečia, surandant žemės ūkio sklypus (ir sutarti su savininkais), kur galima būtų įveisti bent 900 ha greitai augančių tuopų želdinių. Ketvirta, išbandyti ir atsirinkti iš visos eilės pasaulyje veisiamų tuopų klonų, kurie iš jų gali būti naudojami trumpos rotacijos želdiniams Lietuvos klimato ir dirvožemio sąlygomis. Penkta, pritaikyti techniką ir technologijas sodinamosios medžiagos įsigijimui ir tolesniam išsiauginimui, medelių sodinimui, priežiūrai ir užaugintos biomasės kurui gamybą bei pateikimą į biokuro katilines energijos gamybai“, – projekto dedamąsias pristatė dr. A. Gaižutis.
Erdvė moksliniams tyrimams
Jis taip pat pridūrė, kad įgyvendinant iškeltus tikslus reikalingi ir sudėtingi moksliniai tyrimai, siekiant įvertinti įvairių sąlygų poveikį želdinių augimui, produktyvumui, gebėjimui absorbuoti CO2 ir kaupti anglį tiek dirvožemyje, tiek medienoje. Svarbus klausimas, kurį turėtų atsakyti tyrimas – kaip tręšimui naudojant nuotekų dumblą kinta dirvožemio ir gruntinių vandenų kokybė, koks poveikis aplinkai ir t.t.
LMSA vadovas pripažįsta, kad šis projektas pramynė kelią tokių veiklų įgyvendinimui mūsų šalyje, išryškėjo praktiniai privalumai ir trūkumai, ką reikia daryti, kas apsimoka ir kas nepasiteisina. „O perspektyvos priklausys tiek nuo paklausos biomasei iš greitai augančių želdinių, tiek nuo rinkos kainų, sąnaudų, sparčiai kintančių technologijų ir ne mažiau nuo teisinio reguliavimo bei skatinimo priemonių“, – įsitikinęs dr. A.Gaižutis.
Pasak jo, LMSA narių iniciatyva, šiame projekte įveisti trumpos rotacijos (15-20 metų) plantaciniai želdiniai. Dr. A. Gaižučio teigimu, nuėmus derlių galima vėl auginti biomasę arba grąžinti žemę kitoms žemdirbystės veikloms. Tuo tarpu jei želdiniai pasiekia 20 metų ir daugiau, tai tokie plotai pagal mūsų šalyje galiojančius įstatymus jau pervedami į miškų paskirties žemę ir vėliau panaudoti žemdirbystei tokių žemių jau nėra galimybės. Tokiems plotams gali būti suteiktas plantacinių miškų statusas.
Sieks dirbti drauge su Ukraina
Projekto pristatyme dalyvavusi ir „Kurk Lietuvai“ projektų vadovė Dalia Krapavickaitė teigiamai vertina galimybę įgytą patirtį pritaikyti atsinaujinančios energetikos plėtrai Ukrainoje.
„Manau, jog projektas yra puikus pavyzdys judant žiedinės ekonomikos link. Savo „Kurk Lietuvai“ projekto rėmuose, kartu su Mariana Varkaliene ieškant kaip Lietuva gali dirbti su Ukraina energetikoje, vienas iš privataus sektoriaus konsultantų buvo NutriBiomass4LIFE projekto koordinatorius, LMSA Valdybos pirmininko pavaduotojas Mindaugas Šilininkas. Pamatyti, kaip projektas veikia gyvai visoje sudėtingoje centralizuoto šildymo ir biokuro ekosistemoje buvo ypač naudinga. Visgi, matau, jog ši sritis yra Lietuvos stiprioji dalis visame sektoriuje – mūsų patirtis ypač įdomi ukrainiečiams, kurie pasiruošę žengti tuos pačius žingsnius, mokydamiesi iš Lietuvos gerųjų praktikų, – įsitikinusi D. Krapavickaitė.
