Ūkininkas Jurgis Karazinas: „pieno ūkių problema – kooperacijos stoka”

2023 m. kovo 13-16 d. Lietuvos žemės ūkio rūmų pirmininkas dr. Arūnas Svitojus, Lietuvos galvijų veisėjų asociacijos prezidentė Viktorija Švedienė drauge su ūkininkais: Jurgiu Karazinu, Egle Bitaityte, Justu Pošiūnu ir Ieva Bitaityte lankėsi Šiaurės Prancūzijoje, Lilio mieste, kur dalyvavo projekto „HORIZON 2020” „R4D“ – „Atsparumas pienininkystei” veiklose.

Mintimis ir įspūdžiais po vienos iš projekto veiklų dalinasi ūkininkas Jurgis KARAZINAS

„Lankantis Prancūzijos ir Belgijos ūkiuose ir diskutuojant su kitų šalių ūkininkais apie Lietuvos ir kitų ES šalių pieno sektoriaus problemas, supratau, kad esminė Lietuvos ūkininkų problema – kooperacijos stoka. Lietuvoje didžioji dalis pieno ūkių nėra kooperuoti ir yra priklausomi nuo vienos įmonės – perdirbėjo, žmogaus ar savininko malonės. Tai nekeičia situacijos kai yra ir kiti perdirbėjai. Principas išlieka tas pats. Dalyvavimas kooperatyve man leidžia ramiau reaguoti į esamus rinkos svyravimus. Diskutuojant su Vokietijos, Prancūzijos, Belgijos, Lenkijos ir kitų šalių ūkininkais, pastebėjau, kad jų tarpe nėra nė vieno, kuris nepriklausytų kooperatyvui. Visi projekto iš kitų šalių dalyviai valdo ne didesnius kaip 200 ha ūkius. Nors šiandien ir kitose šalyse pieno kaina kritusi, tačiau tikrai ne taip drastiškai kaip Lietuvoje. Visi supranta, kad šiandien pieno kaina – globali problema. Štai Vokietijoje dabartinėje situacijoje ūkininkai išsikovojo pieno supirkimo kainų „grindis”. Susitikimuose su kitų šalių ūkininkais diskutavome, kaip pagerinti ūkių efektyvumą, dirbti tvariau, spręsti kylančius iššūkius”, – dalinasi įspūdžiais J.Karazinas.

Projekto dalyviai aplankė keturis pieno ūkius, kuriuose laikoma nuo 55 iki 115 melžiamų karvių.

Apie Jurgio Karazino ūkį

Kretingos r. ūkininkaujantis Jurgis, drauge su tėčiu laiko apie 100 holšteinų veislės arba arba holšteinizuotų juodmargių karvių, kurių produktyvumas įspūdingas – vidutiniškai iš karvės primelžiama po 11,9 t pieno per metus.

„Esame Lietuvos galvijų veisėjų asociacijos nariai ir nuolat domimės naujovėmis, dalyvaujame švietėjiškuose seminaruose veislininkystės, reprodukcijos, šėrimo ir gyvulių laikymo klausimais. Pašarų kokybė ir genetika – esminiai pridėtinės vertės elementai. Tačiau viskas yra susiję ir svarbu – gyvulių laikymo sąlygos, sveikatingumas, genetika, racionas. Visa tai tiesiogiai įtakoja pieno kokybę ir kiekį. Kiekvieną karvę ūkyje vertiname individualiai, o reproduktorių parenkame atsižvelgiant į tai, kokias savybes reikia pagerinti ir eksterjerą patobulinti”, – apie ūkį pasakoja Jurgis Karazinas.

Projekto tikslas

Projekto tikslas – išspręsti skubias tvarumo problemas, su kuriomis susiduria pieno gamintojai. Projekto pagalba diskutuojant su ūkininkais, žemdirbių savivaldos organizacijų lyderiais, konsultantais, tyrėjais ir mokslininkais net iš 15 šalių: Lietuvos, Prancūzijos, Danijos, Liuksemburgo, Vengrijos, Jungtinės Karalystės, Belgijos, Ispanijos, Italijos, Suomijos, Lenkijos, Airijos, Vokietijos, Slovėnijos, Nyderlandų, siekiama panaikinti atskirtį tarp mokslo ir ūkininkų visoje Europoje.