Uteniškis jaunasis ūkininkas Vytautas Abukauskas pradėjo ūkininkauti beveik „nuo nulio“. Taip sakoma apie jaunuosius ūkininkus, kurie savo ūkį kuria patys, beveik tik savo jėgomis. „Beveik“ – todėl, kad ūkininkauti pradėjo nuo smulkučio savo senelių ūkio, nuo sodybos, kurioje prabėgo vaikystė. Papildomai agronomu įmonėje dirbančiam 33 – ejų metų jaunajam ūkininkui talkina 14 – metis sūnus.
Kada pradėjote ūkininkauti ir nuo ko pradėjote, kas paskatino imtis ūkininkavimo?
Ūkininkauju penktus metus. Perėmiau smulkius močiutės ir mamos ūkius – iš viso susidarė apie 15 ha. Buvo šiek tiek pieninių karvių. Norvaišų kraštas man labai brangus, juk čia augo mano seneliai, jo broliai partizanai, čia prabėgo ir didžioji mano vaikystės dalis, todėl didelę įtaką turėjo ir nostalgija – kuriu ūkį, kuriame būtų miela gyventi.
Kaip per penkerius metus pasikeitė ūkis?
Šiuo metu dirbu 65 ha žemės. Pagrindinės pajamos buvo iš gyvulininkystės – auginau mėsinius galvijus. Šiuo metu auginu 20 simentalų veislės galvijų. Ūkininkauju ekstensyviai, nes dar papildomai dirbu agronomu Aurora Hemp Europe UAB, kuri augina pluoštines kanapes sėkloms.
Tiesą sakant, kurdamas ekstensyvų ūkį, tikėjausi turėti daug daugiau laisvo laiko, deja, ūkyje darbo yra labai daug. Tokio dydžio ūkiui samdyti žmones pastoviam darbui, neapsimoka, o sezoniniams darbams surasti žmonių labai sudėtinga. Iš savo patirties galiu pasakyti, kad jaunam ūkininkui, jeigu pradeda kurtis nuo smulkaus ūkio, plėstis labai sunku. Todėl daugelis jaunųjų ūkininkų kažkur dirba papildomai. Nelengva taip ūkininkauti.
Iš kalbos atrodo, kad ateina pokyčiai tavo ūkyje?
Taip. Skaičiavimai rodo, kad jų reikia imtis. Tiesiog neapsimoka taip ūkininkauti, kaip ūkininkavau iki šiol. Šįmet baigiasi įsipareigojimai ir tada, tikėtina, parduosiu mėsinius galvijus ir imsiuosi augalininkystės.
Ar žemės derlingos?
Nelabai derlingos. Tačiau esu agronomas, todėl ūkininkavimo kryptį keičiu ne vadovaudamasis nuojauta, bet atlikęs skaičiavimus. Dalį ploto skirsiu auginti dobilus pardavimui, kita vertus jie būtini sėjomainai. Vieną kitą lopinėlį skirsiu kviečiams. Mano skaičiavimais įmanoma pasiekti 5 t/ha derlingumą. Dar planuose – kvietrugiai. Tačiau galutinius sprendimus priimsiu atlikęs dirvožemio tyrimus – tada ir nuspręsiu ką, kur ir kiek auginti.
Šiais laikais sakoma, kad mokytis reikia visą gyvenimą. Esi baigęs tuometinį Aleksandro Stulginskio universitetą, o kaip tobulėji dabar?
Esu agronomas. Mokslus tęsiu studijuodamas doktorantūroje. Manau, kad šiais laikais būtina mokytis, skaityti, domėtis naujovėmis. Tiek ūkininkavimo sąlygos, tiek aplinkybės šiais laikais keičiasi labai greitai. Būtina išmanyti žemdirbystės niuansus, turi suprasti, kodėl vienais metais sulauki gero, o kitais – prastesnio derliaus. Juk dažnai taip nutinka ne atsitiktinai, o dėsningai, todėl reikia analizuoti, mokytis ir planuoti. Turi ne tik žinoti dirvožemio sudėtį, bet ir suprasti kaip žemei padėti, kokių reikia trąšų, kada ir kaip. Man, agronomui, tai suprantama, tačiau ir to neužtenka, nes mokslininkai irgi dirba, pateikia daug naujovių, kuriomis turime kuo greičiau pasinaudoti. Kasmet dalyvauju 5-6 lauko dienose, seminaruose. Juose sužinau ir daug naujo ir atgaivinu primirštas žinias. Taigi ūkininkavimas per paskutinius 15-20 metų pasikeitė iš esmės.
Kokioms ūkininkų organizacijoms priklausai, kodėl jas pasirinkai?
Esu Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos narys. Dirbau agronomu ir jau buvo planai ūkininkauti – tada ir sutikau šios organizacijos steigėjus, pabendravome ir supratau, kad ši organizacija man gali būti svarbi.
Ar viltys pasiteisino?
Su kaupu. Štai vienas iš pavyzdžių. Šios organizacijos iniciatyva (padedant LR Žemės ūkio rūmams) mes, jaunieji ūkininkai, įgijome teisę už ES ir valstybės skiriamą paramą pirkti ne tik brangią naują, bet ir naudotą techniką. Jauniems, pradedantiems ūkininkams tokia galimybė buvo ir yra labai svarbi. Žinau, kad technikos pardavėjai labai priešinosi šiam sumanymui, tačiau mes pasiekėme savo tikslą.
Ir apskritai mūsų organizacija veikia tikrai aktyviai – ne kartą susitikome su NMA vadovais, jie įvertino mūsų pasiūlymus. Šiais laikais netrūksta kritikuojančių, tačiau maža teikiančių racionalius pasiūlymus.
Užsiminei, kad dirbi agronomu įmonėje, kuri augina pluoštines kanapes. Gal jas auginsi ir savo ūkyje?
Yra tokių minčių, nes pirmieji skaičiavimai rodo, kad apsimokėtų. Apskritai svarstau imtis ekologinio ūkininkavimo.
Ar turi laisvalaikį?
Laiko labai trūksta, nes, kaip jau minėjau, studijuoju doktorantūroje. Tačiau kasdien po darbų stengiuosi šiek tiek užsiimti sportu. Tačiau vasarą visą laiką skiriu įvairiausiems darbams sodyboje. Turiu įvairiausių planų, pavyzdžiui, įsirengti tvenkinį, kuriame auginčiau žuvis – gal ateityje tai net būtų papildomo verslo dalis.