Ketvirtadienį surengtoje Lietuvos ūkininkų spaudos konferencijoje ūkininkai liejo pyktį dėl to, kad Lietuvoje sparčiai nyksta kaimas ir smulkieji ūkiai – iš valdžios atstovų reikalaujama kardinalių strateginio plano pokyčių.
Ūkininkams nerimą kelia žemės prekyba. Po pasėlių deklaravimo didžiosios korporacijos įsigijo dar daugiau žemės, nors turėjo būti ribojama iki 500 hektarų, sakė Lietuvos šeimos ūkininkų sąjungos pirmininkas Arūnas Svitojus.
Jis taip pat tvirtino, kad parama kaimui atitenka labai mažai grupei veikėjų, kurie tų pinigų jame nepalieka. „Vietoje to, kad žmonės galėtų gyventi kaime, užsiimti žemdirbyste, lėšos keliauja tolyn“, – teigė A. Svitojus. Lietuvos šeimos ūkininkų sąjungos vicepirmininkė Eglė Markevičiūtė tikino, jog pati jau 20 metų užsiima žemdirbyste. Tačiau situacija dabar yra labai prasta.
„Kai prisimenu, kiek investuota į tą ūkį, dabar nesinorėtų jo prarasti, kaip kažkada didelį ūkį prarado mano senelis. Aišku, tai buvo kitas istorinis laikotarpis. Bet šiandien, nepabijosiu to žodžio, vyksta šeimos, smulkių ūkių genocidas Lietuvoje. Kitų žodžių susidariusiai situacijai aš nerandu“, – konferencijoje kalbėjo E. Markevičiūtė.
Pasak jos, dabartinis kaimas kelia dviprasmiškų jausmų. Nors galima matyti naujų statomų sodybų, tačiau vienkiemiai, atokesni kaimai – nyksta. Nėra tinkamos infrastruktūros, kai kur netgi geriamo vandens trūksta. Uždaromos mokyklos, darželiai.
„Šiandien dienai matau daug problemų, kodėl šeimos ūkiai traukiasi. Aš juos suprantu. Kalbame apie šeimos ūkių rėmimą. Juos tikrai reikia remti, palyginus su stambiais ūkiais, jie neturi tokios pačios derybinės galios, o išmokas už tą patį hektarą visi gauna vienodas.
Kalbame apie rėmimą, bet realiai pamąstykime. Ar šeimos ūkiai Lietuvoje apskritai yra remiami? Juk šiandien didžiausias išmokas gauna tas, kuris turi daugiau žemės, daugiau gyvulių, grynesnių gyvulių, už mišrūnus moka beveik dvigubai mažiau. Baiminamasi dėl ekologinių ūkių, kurie šiemet ženkliai sumažėjo. Bet vėlgi, didesnė dalis ekologinių ūkių yra būtent šeimos ūkiai“, – dėstė E. Markevičiūtė.
Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos vicepirmininkas Vytautas Buivydas pabrėžė, kad keliamos problemos jau nebe pirmą kartą ir daugeliui gerai žinomos. Dabar jau akivaizdžiai matyti, kad lietuviška gamta yra stipriai nuskurdusi, išnyko nemažai gyvūnų, nustekentos pievos.
„Ne tik paukščiai nyksta, Lietuvoje per 10 metų sumažėjo per 50 proc. paukščių. Tai signalas, kad Lietuvoje kažkas negerai su gamta. <…> Kaimas darosi nebepatrauklus“, – sakė V. Buivydas.
Anot jo, biologinei įvairovei, sunaikintoms pievoms atstatyti reikės daug metų. Svarbu suprasti, kad kaime natūralumą reikia išlaikyti, mat visi nori valgyti šviežią, gerą maistą ir nesirgti.
V. Buivydas išskyrė pageidavimą, kad jeigu pinigai skiriami kaimui, jie turi jame ir pasilikti – tik tokiu būdu kaimas galėtų klestėti. Strateginiame plane ūkininkai pasigenda aiškumo, kokiomis priemonėmis bus įgyvendinami tikslai.
A. Svitojus pabrėžė, jog pagrindinis lūkestis – kad Lietuva būtų žalia, gyvybinga, pilna gerai gyvenančių žmonių.
„Yra pinigų. Žemės ūkiui kasmet skiriama daugiau nei milijardas eurų paramos, tiesioginėms išmokoms ir investicijoms. <…> Mūsų nuotaika rūsti ir norime kardinalių, strateginio žemės ūkio, kaimo plėtros plano priimtų pakeitimų“, – sakė A. Svitojus
Patricija Kirilova, LRT.lt informacija