Lapkričio 23 d. ŽŪR vicepirmininkai Vytautas Buivydas ir Algis Baravykas, direktorius Sigitas Dimaitis ir Žemės ūkio technologijų skyriaus vedėjas Paulius Astrauskas dalyvavo Žemės ūkio ministerijos organizuotame visiems žemdirbiams ir žemės ūkio veiklos subjektas svarbaus strateginio dokumento – Europos Sąjungos bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) ekoschemų svarstyme.
Lietuvos žemės ūkiui ir kaimo plėtrai 2023-2027 metais finansuoti bus skirti daugiau negu 4 milijardai eurų, o 1 iš 4 eurų, tai yra apie milijardą, ūkininkai gaus už pastangas ūkininkauti tvariau, palankiau aplinkai – labiau nei iki šiol saugoti dirvožemį, vandenį, augalus bei gyvūnus, kurti tradicinį kraštovaizdį ir mažinti taršą.
Žemės ūkio ministerija socialiniams partneriams bei ūkininkams pristatė ekoschemų modelį, pagal kurį ūkininkai, savanoriškai labiau prisidėdami prie aplinkosaugos, gaus papildomų išmokų.
ES išmokos Lietuvai didėja, tačiau gaudamos finansavimą visos šalys privalo laikytis vienodų sąlygų – ne mažiau kaip 25 proc. tiesioginių išmokų ir 35 proc. kaimo plėtros lėšų skirti tvariam ūkininkavimui, aplinkos tausojimui.
Kas yra ekoschemos?
Vadovaujantis ES BŽŪP ekoschemų modeliu siekiama gerinti vandens kokybę, saugoti dirvožemį, atkurti kraštovaizdį bei biologinę įvairovę, švelninti poveikį klimato kaitai, rūpintis gyvūnų gerove.
Šiandien ūkininkai privalo laikytis tam tikrų geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės reikalavimų, kad gautų išmokas. Ekoschemos reiškia, kad ūkininkai, viršiję bazinius aplinkosaugos reikalavimus, už šias papildomas pastangas ūkininkauti tvariau gaus balų ir atitinkamai papildomų išmokų už deklaruojamus hektarus, kuriuose tokia veikla vykdoma.
Kas pasiekta?
ŽŪR vicepirmininkas Vytautas Buivydas pažymi, kad ŽŪR organizacijos pasiūlė daugiau dėmesio skirti gyvulininkystės ūkiams ir ekoschemas patobulinti. „Daug diskutavome su ŽŪR nariais ir organizavome viešas nuotolines diskusijas su ūkininkais ir žemės ūkio veiklos subjektais, gavome nemažai siūlymų ir pastebėjimų, kuriuos pateikėme ŽŪM. Ekoschemos yra svarbios kiekvienam užsiimančiam žemės ūkio veikla, todėl galiu šiandien pasidžiaugti, kad konstruktyvi diskusija ir bendravimas įtakos geriems ir kokybiškiems sprendimams priimti. Nors buvo daug diskusijų ir emocijų, tačiau manau, kad tai yra normalu. Svarbiausia, kad jau matomas bendras tikslas ir įsiklausymas į ūkininkų pateiktus siūlymus. ŽŪM įsipareigojo priimant galutinius sprendimus, atsižvelgti į gautas pastabas bei siūlymus“, – sako Vytautas Buivydas.
Jei pagal anksčiau numatytą tvarką gyvulininkystės sektoriaus ūkiai, auginantys tarpinius pasėlius, negalėjo ganyti galvijų, tai dabar susitarta, kad pagal 2 ekoschemos punktą nebus draudžiama ganyti galvijus.
Jei anksčiau išmokos buvo numatytos skirti tik sertifikuotą sėklą naudojantiems augalininkystės ūkiams, tai dabar – diskusijų metu, buvo priimtas sprendimas nediskriminuoti gyvulininkystės ir daržininkystės ūkių, nes jie taip pat naudoja sertifikuotą sėklą, todėl taip pat turi teisę gauti išmokas.
Gan įdomi parama, kurios pagalba skatinama kraštovaizdžio elementų priežiūra: skatinamos akmenų krūvos, medžių krūmų grupės, pavieniai augantys medžiai – tai tinkamos sąlygos gauti papildomai pajamų. „Iš vienos pusės tai – galimybė, iš kitos – parodo, kad anksčiau neteisingai buvo traktuojami kraštovaizdžio elementai, kadangi buvo draudžiami auginti pavieniai medžiai ir krūmai, o už jų nepriežiūrą ūkininkai sulaukdavo ir baudų. Taigi kas anksčiau nebuvo leidžiama, dabar – skatinama ir remiama. Aš į šią priemonę žvelgiu teigiamai, nes pvz., medžiai palaukėse gali būti puikus pavėsis per karščius besiganantiems gyvuliams“, – sako V. Buivydas.
Dėl daugiamečių pupinių augalų juostų – iki spalio mėn. jas reikės nupjauti, o žolę leidžiama smulkinti ir tolygiai paskleisti. Pagal reikalavimas – ne mažiau kaip 3 pupinių ir varpinių žolių mišinys ir, kad juostos būtų įveisiamos ne siauriau kaip 6 m. Šio įsipareigojimo laikotarpis turėtų būti minimum 2 metai. Už tokį įsipareigojimą numatyta 120 eur/ha išmoka.
Medingų augalų juostos ar laukai ariamojoje žemėje – numatoma, kad tinkamos sąlygos įsėti mišinį balandžio – gegužės mėn. Juostas bus galima įrengti skirtinguose laukuose. Įsipareigojimo laikotarpis – 1 metai, išmoka – 130 eur/ha.
Atsižvelgiant į ūkininkų pastabas, atsisakyta 10 priemonės – migruojančių paukščių apsaugos ir jos prevencijos, nes anksčiau numatyti reikalavimai nuolat lesinti paukščius ražienose, gali būti žalingi, nes paukščiai gali priprasti ir padaryti žalos.
Dėl neariminės žemdirbystės. Čia atsižvelgta į ŽŪR siūlymą, kad už neariminės žemdirbystės taikymą išmokos bus mokamos ne tik augalininkystės, bet ir gyvulininkystės ūkiams. Paramą gaus ir ūkiai, kurie atnaujins pievas, jų nesuardami.
Viena iš priemonių numato augalininkystės ir daržininkystės ūkiuose riboti glifosatų naudojimą, t.y. naudoti ne daugiau kaip 1 kartą per metus priemones, kurių sudėtyje yra glifosatų.
ŽŪR siūlymu papildyta tausojanti programos priemonė, į kurią įtraukti vaisių, uogų ir daržovių sektoriai. Anksčiau nebuvo įtrauktos uogos. Įsipareigojimas iki 3 metų. ŽŪR pasisako už kuo mažesnį įsipareigojimų laikotarpį, kad ūkininkai galėtų apsispręsti ir pasirinkti jiems labiausiai tinkamas ir įgyvendinamas priemones.
Dėl pievų priežiūros – turi būti skatinamas ne tik ariamos žemės keitimas, bet ir dabar esamos pievos išlaikymas durpžemiuose. Tačiau šiuo klausimu kol kas susitarimo nėra, apie tai bus kalbama lapkričio 25 d. pasitarime. Problema – pievų šlapynių priežiūra: turime spręsti daugiamečių pievų išlaikymą, kai paliekamos apsauginės juostos, bet daugiamečių pievų plotas turi sudaryti apie 700 000 ha, todėl ūkininkai, užsiimantys gyvulininkyste, kelia klausimą, jei nebus skatinamos daugiametės pievos, tai jos bus suariamos. Šiai dienai šiuo klausimu sprendimo dar nėra, todėl dar vyks diskusijos.
Numatoma leisti šlapynes tvarkyti tiek rankiniu, tiek mechaniniu būdu. Tvarkant rankiniu būdu – numatomos išmokos. Kol kas jų suma dar nepatvirtinta.
Atsižvelgta ir į ŽŪR pasiūlymą dėl ekstensyvaus galvijų ganymo – praplėsti galinčių dalyvauti pareiškėjų sąrašą, kad galėtų dalyvauti pareiškėjai laikantys nuo 0,1 iki 1,4 SG/ha.
Kodėl to reikia? Todėl, kad taip gan sėkmingai galima spręsti daugiamečių pievų išlaikymo problemą, todėl reikalinga praplėsti galinčių dalyvauti šioje priemonėje dalyvių sąrašą. Įsipareigojimų laikas – nuo 1 iki 2 metų. Dar bus patikslintos sąlygos lapkričio 25 d. posėdyje, kai vyks diskusija su gyvulininkystės sektoriaus atstovais.
„ŽŪR dar raštu teiks siūlymus žemės ūkio ministerijai dėl papildomų priemonių gyvulininkystės ūkiams, nes šiandien matome augalininkystės ūkių ramsčių gausą, tačiau norime, kad ekoschemos būtų patrauklios ir smulkiems bei vidutiniams mišriems ir gyvulininkystės ūkiams, kurie dalyvaudami priemonėse galėtų gauti papildomų pajamų. Taigi gairės dėliojamos, ŽŪM girdi argumentus ir dėl ekoschemų ir dėl GAAB. Manau, kad tai tikrai nėra kažkoks baubas, reikia konstruktyviai kalbėtis ir teikti siūlymus, šviesti ūkininkus ir laikytis ES reikalavimų. Žinoma Lietuvos žemės ūkiui keliami reikalavimai neturi būti aukštesni nei kitoms ES šalims – standartai turi būti visiems vienodi“, – sako ŽŪR vicepirmininkas Vytautas Buivydas.
ŽŪR Žemės ūkio technologijų skyriaus vedėjas Paulius Astrauskas, dalyvavęs posėdyje taip pat pasidžiaugė konstruktyviu trišaliu dialogu tarp žemės ūkio ministro Kęstučio Navicko, socialinių partnerių bei mokslininkų, siekiant rasti optimaliausius sprendimus ekoschemoms, kurios suteiks papildomas galimybes, skirtingų sričių ūkininkams gauti papildomą finansinę paramą už prisiimtus aukštesnio standarto aplinkosauginius įsipareigojimus.
„Džiugu pasakyti ir tai, kad nemažai klausimų, kurie buvo aptarti ŽŪR organizuotuose susitikimuose – diskusijose su ŽŪR nariais ir kitais socialiniais partneriais, ar pavieniais ūkininkais, buvo vertinami palankiai, ir į daugumą jų buvo atsižvelgta. Tikrai pateikėme daug argumentuotų siūlymų dėl GAAB ir ekoschemų. Mano nuomone, svarbiausias laimėjimas yra tai, kad susitarėme dėl bendrų principų – žemės ūkis nėra viena siaura sritis, todėl turime vertintini kaip visumą, apimančią žemės ūkio produkcijos tvarią gamybą, aplinkosauginių standartų įgyvendinimą ir jų laikymąsi bei prisiimti socialinę atsakomybę“, – sako Paulius Astrauskas.
Pirma ekoschema reikalauja iš ūkininkų prisiimti aukštesnį standartą minimaliai pasirenkant bent 4 laukų sėjomainą. Ir visa tai yra suprantama kaip alternatyva GAAB reikalavimui, kuris buvo sušvelnintas, atsižvelgiant į ŽŪR teiktas pastabas, ir nebeliko 3 privalomų augalų kaitos lauke. Suteikiama galimybė vieną kultūrą atsėliuoti bent du metus iš eilės. Taip pat šiame punkte pavyko sutarti ir dėl tarpinių pasėlių, auginamų po pagrindinės kultūros naudojimo galvijų ganymui.
Penktame Ekoschemų punkte pavyko sutarti, kad visi ūkininkai, nepriklausomai nuo savo veiklos pobūdžio, galėtų gauti papildomą finansinę paskatą, kas atveria galimybę gyvulininkystės ūkiuose pirkti sertifikuotą žolinių mišinių sėklą, ją naudoti žolynų atnaujinimui ir dalyvauti šioje ekoschemoje.
Nebeliko prieštaringai vertinamos ekoschemos, kuri buvo orientuota į migruojančius paukščius ir jų daromą žalą.
Ilga diskusija vyko dėl 11 punktu pažymėtos ekoschemos kalbant apie neariminės, tiesioginės sėjos žemdirbystės principo taikymą. Diskusijos metu buvo sutarta išskirti du esminius faktus – kad konkrečiai kalbama ne apie žemės dirbimo technologiją ją tradiciškai dirbant plūgu, o apie minimizuotą žemės dirbimą, kuris gali būti ir lengvas dirvožemio paviršiaus suskutimas padargu ir vykdoma sėja su tradicine sėjamąja. Todėl nebeliko akcento, kad šioje ekoschemoje gali dalyvauti tik tiesiogines sėjamąsias turintys ūkininkai. Taip pat šioje ekoschemoje buvo atsisakyta nurodyti žemės dirbimo gylį, nes fiziškai to kontroliuoti yra neįmanoma. Ekoschemos esmė – minimizuotas žemės dirbimas ir organinių liekanų kaupimas dirvožemio paviršiuje.
Paulius Astrauskas pažymi, kad ekoschemose pasigedo kalkinių medžiagų išėmimo iš trąšų registro, ekologinio ūkininkavimo perspektyvos dalyvauti ekoschemose, didesnės orientacijos ir paramos gyvulininkystei bei diskusijų apie inovacijų skatinimą ir žemės ūkio skaitmenizaciją.