Per 18 metų – nuo Lietuvos įstojimo į Europos Sąjungą (2004 m.) praradome 58 proc. žemdirbių: vieni pasitraukė pagal 2004-2006 m. Kaimo plėtros programos (KPP) ankstyvojo pasitraukimo iš prekinės žemės ūkio gamybos priemonę, kiti – negavę investicijų, atsiliko nuo ūkių, kurie gavo investicijas. Esmė ir visa bėda tame, kad praėjusiais ES KPP priemonių laikotarpiais net 50 proc. visos ES finansinės paramos atiteko tik 3 proc. pareiškėjų. Būtent jie aktyviai naudojosi investicine parama, dalį nuosavų finansinių išteklių nukreipdami žemei įsigyti. Prie ūkių stambėjimo ypač prisidėjo 2007-2013 m. taikytas tiesioginių išmokų modelis, kai ūkio gaunama parama buvo susieta su valdomu žemės ūkio naudmenų plotu. Kuo daugiau ūkis valdė žemės, tuo daugiau jis gavo išmokų.
Rezultatas – ženkliai mažėjant smulkiems ūkiams Lietuvoje iškilo ir regionų gyvybingumo problema. Juk ES KPP priemonės programos lėšos skiriamos ne tik žemės ūkiui, bet ir visam kaimo gyvybingumui išlaikyti, padėti kurti verslą, skatinti bendruomeniškumą, kooperaciją ir kt.
Kodėl Lietuvos politikai palaiko ir suteikia galimybę ES skiriamas visam Lietuvos kaimui ir žemės ūkiui lėšas pasiimti tik mažai grupei žmonių? Juk 100 tūkst. eurų ribojimas liečia tik ūkius, kurie yra didesni nei 1400 ha, ir tokių ūkių Lietuvoje yra mažuma, todėl atsakingai pareiškiame, kad tokia politika veda į visišką kaimo sunaikinimą.
Negana to, 2022 m. sausio 5 d. Seimo Kaimo reikalų komitetas (KRK) priėmė protokolinį nutarimą, kuriuo ir vėl siūloma remti didelius ūkius ir siūloma Strateginiame plane atsisakyti nuostatos, kad pareiškėjo bazinių išmokų sumos, viršijančios 60 tūkst. eurų, būtų mažinamos 85 proc. Komitetas siūlo apsistoti tiesioginių išmokų, viršijančių 100 tūkst. eurų, ribojimu, numatant galimybę išskaičiuoti per metus su vykdoma veikla sumokėtus atlyginimus ir su jais susijusius mokesčius.
„Gerai žinome, kad tokių sąlygų siekė ir net grasino Vyriausybei didžiųjų gamintojų grupes atstovaujančios organizacijos – Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacija, Lietuvos pieno gamintojų asociacija, Lietuvos ūkininkų sąjunga. Tačiau tai jokiu būdu nėra didžiosios dalies Lietuvos kaimo gyventojų ir žemdirbių nei nuomonė, nei pozicija. Toks KRK sprendimas palankus ne daugiau kaip 20 proc. šalies žemės ūkio veiklos subjektų. Šios – 18-osios Vyriausybės programoje numatyta parama ir dėmesys jauniesiems ūkininkams, smulkiojo ir vidutinio ūkio palaikymui, kaimo socialiniams klausimams, todėl darosi net nejauku, kai didieji ūkininkai šantažuoja Vyriausybę. Praėjusiais KPP priemonių laikotarpiais apie 80 proc. paramos visoje ES atiteko stambiems ūkiams. Todėl, jei norime, kad kaime išliktų smulkūs ir vidutiniai ūkiai, kurtųsi verslai ir kooperacija, veiktų trumposios grandinės, aktyviai veiktų bendruomenės – negalima siekti atimti paramos iš smulkių ir vidutinių ūkių. Mažesni ūkiai sugeneruoja gyventojų tankį kaime. Žmonės šalia savo kitos veiklos turintys ir žemės ūkio veiklą, turi papildomas pajamas, kurios ateina į šeimą. Be to, vaikai mokosi žemės ūkio veiklos, verslo pradmenų, dalyvauja procesuose, todėl formuojami kiti gebėjimai kaime. Todėl kalbėti, kad tik dideli ūkiai yra perspektyvūs, nėra teisinga, ir šį požiūrį būtina keisti. Žemės ūkio veiklos tvarumas yra didelis iššūkis“, – sako Lietuvos šeimos ūkininkų sąjungos pirmininkas Vidas Juodsnukis.
Lietuvos šeimos ūkininkų sąjunga, Lietuvos žemės ūkio kooperatyvų asociacija „Kooperacijos kelias“, Vietos veiklos grupių tinklas, Lietuvos mėsinių galvijų augintojų ir gerintojų asociacija, Pramoninių uogų augintojų asociacija, Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjunga ir Skuodo rajono žemdirbių asociacija raštu kreipėsi į Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininką V.Pranckietį, išreikšdamos susirūpinimą ir nepritarimą KRK daugumos 2022 m. sausio 5 d. priimtam nutarimui ir reikalauja KRK persvarstyti klausimą dėl tiesioginių išmokų pagrindinės išmokos sumos ribojimo.
Jei Seimo Kaimo reikalų komitetas nepersvarstys klausimo dėl tiesioginių išmokų sumos ribojimo ir neatstovaus kaimo daugumai – šeimos ūkininkams ir kaimo gyventojams, Lietuvos šeimos ūkininkų sąjunga, pasitelkdama kaimo gyventojus ir kitas organizacijas reikalaus V.Pranckiečio pasitraukimo iš užimamų pareigų.
Lietuvos šeimos ūkininkų sąjunga dėl kaimo ir smulkių bei vidutinių žemdirbių išlikimo Lietuvos kaime, organizuoja spaudos konferenciją, kuri vyks 2022 m. sausio 17 d. (pirmadienį) 11 val. ELTA spaudos konferencijų salėje (Verslo centre VERTAS, Gynėjų g. 16, 11 aukšte).