Tai trys temos, apie kurias buvo kalbama balandžio 6 dieną įvykusiame Seimo Kaimo reikalų komiteto (KRK) posėdyje.
Tvarka nesikeis
Nesikeis nei veterinarinių vaistų prekybos, nei žemės ūkio judėjimo taisyklės – taip galima glaustai apibūdinti svarstomas Veterinarinių vaistų ir susijusių įstatymų bei Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo pataisas. Jos parengtos į nacionalinę teisę perkeliant europinės teisės nuostatas.
Kas dėl veterinarinės farmacijos, pagal ES reglamentą ši veiklos sritis įstatymais turi būti atskirta nuo veiklos, susijusios su žmonėms skirtais vaistais. Nuostata turėtų įsigalioti nuo lapkričio 1-osios (dėl to dar turėtų apsispręsti Seimas). Papildomų diskusijų kilo dėl to, kad lobistai pateikė papildomų siūlymų – leisti veterinariniais vaistais prekiauti ir viešosiose vaistinėse, sudaryti galimybę tam tikriems veterinariniams vaistams receptus išrašyti nuotoliniu būdu. Tačiau tvarka lieka kokia buvusi.
Keičiamame Saugaus eismo automobilių keliais įstatyme turėtų atsirasti nuostata dėl komerciniais tikslais naudojamų greitaeigių traktorių (T5) – tokią komercinių krovinių gabenimo techniką kelyje sustabdęs policijos pareigūnas galėtų atlikti vizualinį techninį patikrinimą, esant įtarimų išsamesnei patikrai nukreipti į artimiausią techninės apžiūros centrą. Susisiekimo ministerijos (SM) Kelių ir oro transporto politikos grupės vyresnysis patarėjas Dmitrij Bial paaiškino, kad nors Lietuvoje tokios klasės traktorių yra registruota nemažai, iki šiol nebuvo užfiksuota nė vieno atvejo, kad jie būtų naudojami komerciniams kroviniams gabenti. Vis dėlto ES tokia praktika taikoma, tad direktyvinė nuostata turinti būti įtvirtinta ir nacionalinėje teisėje. Ateityje greitaeigiai traktoriai, kurių greitis kelyje siekia 40 km per valandą, taip pat ir Lietuvoje gali būti naudojami kaip komercinis krovininis transportas.
Dėl šio projekto kilo daug klausimų. SM atstovui teko aiškinti praktinius niuansus, kaip antai ką reiškia traktoriaus naudojimas „komerciniais tikslais“: vežėjas įregistruojamas kaip komercinių krovinių vežėjas, jis savo veiklai turi atitinkamą leidimą – kitaip sakant, trečiasis asmuo už atlygį veža ne savo krovinį. Pranešėjo teigimu, esama tvarka ūkininkams nesikeisianti, jokių paslėptų minčių perkeliant direktyvą nėra.
Tačiau išsakyti argumentai susirinkusiuosius ne visai įtikino. Abejonėmis pasidalijo ir Žemės ūkio rūmų pirmininkas dr. Arūnas Svitojus. Jo pastebėjimu, norint kažką pagerinti dažnai sukuriamos naujos problemos. „Žemdirbiai nepritars, nes po keitimais slypi daug bėdų“, – pareiškė jis.
Atsižvelgdamas į kylančių klausimų gausą KRK nutarė daryti svarstymo pertrauką.
Saulės elektrinių statybos derlingoje žemėje
Parlamentinės kontrolės klausimas KRK darbotvarkėje atsirado dėl Marijampolės savivaldybės Liudvinavo žemdirbių bendruomenės kreipimosi. Gyventojai sunerimę dėl to, kad yra spaudžiami atsisakyti derlingiausių žemių, jas užleisti saulės elektrinių parko statybai. Sprendimą dėl saulės elektrinių plėtros šioje teritorijoje yra priėmusi savivaldybės Taryba.
Energetikos ministerijos (EM) Klimato kaitos valdymo grupės vadovė Jūratė Pravalackaitė patikino, jog projektų plėtrai negali būti taikoma joks spaudimas ar juo labiau prievarta, žemė be savininko savanoriško sutikimo negali būti nei nuomojama, nei parduodama. Kitas svarbus aspektas – atsinaujinančios energetikos plėtra nekonkuruoja su žemės ūkio gamyba. Tai vienas kitą papildantys verslai.
Dėl saulės elektrinių plėtros žemės ūkio paskirties žemėje Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) su žemdirbiais tarėsi vasario mėnesį. Šiuo metu, kaip atskleidė žemės ūkio viceministras Donatas Dudutis, yra baigiami rengti tam tikrus saugiklius įtvirtinsiantys teisės aktų projektai. ŽŪM vertinimu, verslo poreikiai dešimteriopai viršija valstybės tikslus. Žemės ūkio paskirties žemė turinti tarnauti pirmiausia pagal savo prigimtinę paskirtį.
Į diskusiją įsijungęs Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos (LEŪA) pirmininkas Saulius Daniulis teigė ir pats susidūręs su tokiu atveju ir stebėjosi: valstybei reikia kuo pigesnės elektros, bet viskas vyksta atvirkščiai – projektų vystytojai brangiai nuomojasi žemę, brangiai ir elektrą parduoda. O kas paskui bus su plotais, kai saulės elektrinės atitarnaus? Ūkininko vertinimu, plotai saulės elektrinėms galėtų būti išnaudojami daug racionaliau, tegul ir toliau nuo infrastruktūros tokiose žemėse galėtų būti auginamos avys.
ŽŪR pirmininkas dr. A. Svitojus pasidžiaugė, kad ūkininkai jau galės kaip fiziniai asmenys pretenduoti į paramos lėšas, skirtas atsinaujinančios energetikos plėtrai, taip pat tapti gaminančiais vartotojais. Tačiau yra kita bėda – po rajonus važinėja įvairūs tarpininkai, kurie žmones agituoja projektų plėtrai užleisti savo žemes. ŽŪR pirmininkas svarstė, kad tai galimai yra neteisėta, panašių UAB-ų veikla turėtų būti ribojama. EM atstovė tai paneigė – tarpininkų veiklos draudimui ar varžymui nesą jokio pagrindo, tai visoje ES paplitusi praktika.
