Daug kalbama, kad mūsų kaimas, regionai turi išlikti gyvybingi. Tačiau tam, kad kaimiškose vietovėse žmonės galėtų oriai gyventi, dirbti ir užsidirbti, svarbu, kad jie būtų konkurencingi. Nors turime vadinamąjį Žemės įsigijimo įstatymą, akivaizdu, kad jis neveikia ir žemes stambiu mastu metai iš metų superka stambios žemės ūkio bendrovės, koncernai.
Tam, kad ūkininkai nebūtų nustumti nuo žemės, viena iš priemonių – taisyti Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymą. Praėjusią savaitę šia tema vyko pasitarimas Žemės ūkio ministerijoje, kurioje dalyvavo ir Žemės ūkio rūmų atstovai.
Ką apie minėtą įstatymo pakeitimą mano Lietuvos Vietos veiklos grupių tinklo pirmininkė Helena Naglazienė?
Pritarčiau, kad žemės įsigijimo įstatymas ir numatyta 500 ha riba turėtų būti priimta. Visose senose Europos šalyse ši tvarka veikia ir yra ribojimai, kiek žemės gali turėti vienas ūkis. Mano nuomone, ūkių stambėjimas mažina galimybes kitiems steigtis kaimuose ir kurti verslus. Juk žemės ūkio paskirties žemė – ribotas išteklius, todėl turi būti sąžiningai apibrėžiama kaip ir kiek jos galima įsigyti, kad ji būtų prieinama ne tik stambiems koncernams, bet ir jauniems žmonėms, kurie kurdamiesi neatsineša didelio kapitalo. Štai Pasvalio krašte, kuriame daug derlingų žemių, jau dabar yra problemų norint įsigyti žemės, sunku rasti žemės lopinėlį tiems, kas nori kurti savo ūkį arba užsiimti kitokia kaimo veikla, pavyzdžiui, produkcijos perdirbimu. Žemės įsigijimo įstatymas tikrai turėtų būti koreguojamas taip, kad jis veiktų.