ŽUR Naujienos

Žemės reformos įstatymui – 100

2022 m. vasario 15 d. Žemės ūkio rūmų pirmininkas dr. Arūnas Svitojus sveikino mokslinio seminaro, skirto Žemės reformos įstatymo 100-mečiui paminėti, dalyvius.

„Lygiai prieš 100 metų – 1922 m. vasario 15 d., kai radikalios reformos įstatymas buvo priimtas Seime Lietuva įžengė į naują erą. Nors tuomet dėl žemės reformos vyko ilga ir aštri kova, tačiau vis dėlto visuomenė sulaukė politinės ir socialinės lygybės bei teisingumo. Žemės reforma buvo viena svarbiausių nepriklausomos Lietuvos valstybės atstatymo sudėtinių dalių, nes jos esmė – aprūpinti žeme jos neturinčius arba turinčius nepakankamai, kad žemę dirbdami ūkininkai galėtų iš to pragyventi. Mykolas Krupavičius – krikščioniškosios demokratijos teoretikas ir Lietuvos krikščionių demokratų partijos vadovas – žemės reformą laikė viena iš svarbiausių nepriklausomos Lietuvos valstybės atstatymo sudėtinių dalių. Ir iš tikrųjų, kuriantis Lietuvai tai buvo labai svarbus ir reikšmingas žingsnis. Priminsiu, kad 1926 m. buvo įkurti Žemės ūkio rūmai, kurie atliko labai didelį vaidmenį ūkininkų švietime”, – sveikinimo kalboje pažymėjo ŽŪR pirmininkas dr. A.Svitojus.

Moksliniame seminare pranešimus skaitė Lietuvos istorijos instituto ir Vilniaus universiteto mokslininkai. Seminaro dalyvius sveikino Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas.

***

1922 m. Žemės reformos įstatyme buvo nurodyta nusavinti didesnių kaip 80 ha ūkių žemę, savininkams paliekant 80 ha minimumą, už nusavinimą skirti kompensacijas. Taip pat numatyta nusavinti ir išdalinti kitų šalių kariuomenėse tarnavusių ar prieš Lietuvos nepriklausomybę veikusių savininkų valdas. Nustatyta didžiausia nenusavinama žemės norma (80 h), viršijanti normą žemė imama į fondą (kompensuojant už ją savininkams), iš kurio žemė buvo dalinama – pirmiausiai savanoriams, po to valstiečiams, kurie turėjo žemę išpirkti per 36 metus. Žemės gavo apie 38 700 bežemių ir 26 300 mažažemių, nors norinčiųjų buvo beveik dukart daugiau.

X