Žemės ūkio rūmai: pagarba ūkininkams tausojantiems dirvožemį

Šiandien žemės ūkis be saiko alindamas dirbamos žemės resursus susiduria su iššūkiais bioįvairovės išsaugojimo ir klimato kaitos srityje. Pastaraisiais dešimtmečiais stebimi akivaizdūs klimato kaitos ekstremumai, įtakojantys žemės ūkio veiklą – sausros, intensyvūs krituliai, sumažėjusi sniego danga. Ekstremalūs įvykiai gamtoje kelia ne tik pavojų augalininkystei ir gyvulininkystei, bet neša ekonominius nuostolius žemdirbiams. Dar prieš tris dešimtmečius, neariamųjų technologijų iniciatorės buvo JAV, Lotynų Amerikos šalys, Australija. Vis dažniau dirvą, aplinką ir energiją tausojančias technologijas taiko Europos ir Azijos šalių ūkininkai. Ne išimtis ir Rytų Europos valstybės, tarp jų, ir Lietuva, kur pastebimas didėjantis susidomėjimas supaprastintu žemės dirbimu.

Atliepiant ūkininkų poreikiams, Žemės ūkio rūmai (ŽŪR) inicijavo projektą „Tiesioginės sėjos technologijos pritaikymas dirbamose žemėse ir ganyklose, siekiant ekosistemų bioįvairovės išsaugojimo“, pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Žinių perdavimas ir informavimo veikla“ veiklos sritį „Parama parodomiesiems projektams ir informavimo veiklai“. Projekto tikslas – optimizuoti dirvožemių ekosistemų apsaugą, panaudojant inovatyvias tiesioginės sėjos technologijas intensyvios gamybos bei gyvulininkystės ūkiuose.

ŽŪR projekte dalyvauja 10 pažangių ir nuolat naujoves ūkyje diegiančių ūkių, kuriuose įrengti ir vykdomi bandymai, o informacija apie pasiektus rezultatus ir pokyčius dalinamasi ūkininkų grupių susitikimuose ir lauko dienų ir seminarų metu.

Panevėžio r. Dainiaus Ramono ūkyje UAB „Horo mechanika“ atstovai pademonstravo rotacinių akėčių darbą, kurios skirtos įdirbti dirvožemį prieš sėją ir akėti sudygusius lauko kultūrų (javų, kaupiamųjų ir technologinių) pasėlius, supurenti paviršinį sluoksnį ir aeruoti dirvožemį, sunaikinti „siūlinės“ augimo stadijos piktžoles.

Nuotraukoje: antras iš kairės ūkininkas Dainius Ramonas.

Aušros Babenskienės ūkyje (Prienų r.) AB East West Agro pristatė ir pademonstravo kombinuotos sėjamosios Sky Maxidrill darbą.

Nuotraukoje: Ūkininkė Aušra Babenskienė

Šiomis sėjamosiomis galima sėti tiesiai į ražieną, suskustą dirvą ar į suartą dirvą. Kombinuotų sėjamųjų Maxidrill gamą sudaro 3, 4 ir 6 m darbinio pločio sėjamosios.

UAB „Audrokesta“ atstovai pademonstravo „Horsch“ sėjamąją, kuri užtikrina tikslią sėklos įterpimo vietą, pasižymi sparta ir idealiai prisitaiko prie dirvos struktūros, nes  dirbamame lauke dirvožemio struktūra gali pakisti kelis kartus.

Universalią sėjamąją IRTEM pristatė UAB „Agrotaka” atstovai. Sėjamąją galima naudoti su trąšomis, o dirbant be trąšų – atidaromos sklendės ir visą bunkerį galima naudoti sėkloms. Sėjamoji tinka sėti javus, smulkias ir stambias sėklas.

„Suplanuoti bandymai buvo įrengti skirtingo intensyvumo augalininkystės bei gyvulininkystės ūkiuose skirtinguose Lietuvos regionuose. Bandymus atlikome su žirniais, pupomis, kukurūzais bei žolių mišinių sėklomis, siekiant įrodyti, kad taikant tiesioginės sėjos technologijas galima sutaupyti nuolat brangstančius energetinius išteklius, optimizuojant važinėjimų po dirvą skaičių, taip tausojant aplinką bei prisidedant prie bioįvairovės didinimo ir klimato kaitos reguliavimo. Tokiu būdu ūkininkai optimizuoja dirvožemio ekosistemos apsaugą, panaudojant inovatyvias tiesioginės sėjos technologijas intensyvios gamybos bei gyvulininkystės ūkiuose, o įvertinę tiesioginės sėjos privalumus ir palyginus su tradicinėmis ūkiuose taikomomis technologijomis, pastebi laiko bei darbų sąnaudų ekonominius skirtumus, kurie prisideda prie tvaraus ūkininkavimo“, – pažymi projekto vadovė, Žemės ūkio rūmų konsultantė – praktikė dr. Laura Masilionytė.

Dirvožemio erozija sumažėja minimaliai dirbant žemę, todėl siekiant stabdyti dirvožemio išteklių degradaciją, tikslinga persiorientuoti į neariminį žemės dirbimą, tiesioginę sėją, sėjomainos taikymą, dirvožemio kalkinimą, tręšimą organinėmis trąšomis, biologinių stimuliatorių naudojimą, perteklinį azotą iš dirvos kaupiančių tarpinių augalų auginimą, neapartų ražienų laukų palikimą per žiemą, juodojo pūdymo atsisakymą, jį pakeičiant žaliuoju pūdymu, eroduotų žemės plotų keitimą pievomis.

Svarbu tobulinti ūkininkų žinias bei kompetencijas, dalintis patirtimis, atsižvelgiant į Europos žaliojo kurso komunikatą, kuris nubrėžia gerokai aukštesnius nei iki šiol aplinkos ir klimato kaitos srities tikslus ateinančiam penkerių metų laikotarpiui. Įgyvendinant žaliąjį kursą bus naudojami visi politikos svertai: reglamentavimas ir standartizacija, investicijos ir inovacijos, nacionalinės reformos, dialogas su socialiniais partneriais ir tarptautinis bendradarbiavimas.

PROJEKTĄ REMIA LIETUVOS RESPUBLIKA