Vasario 8 d. Lietuvos žemės ūkio rūmų (LR ŽŪR) Ekologinės ir tausojančios aplinką gamybos komitetas (ETAGK) svarstė net tris svarbius klausimus: Dėl Lietuvos kaimo plėtros 2014 – 2020 m. programos priemonės „Ekologinis ūkininkavimas” vertinimo ir pasiūlymų; Dėl ES ir Lietuvos ekologinio žemės ūkio plėtros strateginių tikslų ir agroaplinkosauginių priemonių įgyvendinimo 2021 m.; Dėl ekologinių schemų BŽŪP šalies strateginiam planui pasiūlymų.
ETAGK nariai pasidalino esama ekologinio sektoriaus situacija sodininkystės, daržininkystės, augalininkystės, gyvulininkystės srityse ir išsakė pastebėjimus bei siūlymus dėl probleminių klausimų sprendimo. Komiteto narių susirūpinimą kelia ekologinio žemės ūkio sektoriaus plėtros politika, ne tik dėl 2021 m., bet ir dėl naujojo 2021-2027 m. programinio laikotarpio finansavimo ir plėtros priemonių. Įvertinus tai, kad praėjusiais metais sertifikuojančių ekologinius ūkius ūkininkų skaičius sumažėjo daugiau nei 200, o sertifikuotas ekologinių žemėnaudų plotas daugiau nei 6000 ha, komiteto nariai įvardijo esmines priežastis ir problemas bei galimas tolimesnes pasekmes. Komiteto nariai vieningai pasisakė, kad įgyvendinant ES strategijų „Nuo ūkio iki stalo” ir Biologinės įvairovės iki 2030 m. tikslus, siekiant, kad sertifikuoti ekologinių žemėnaudų plotai Europos Sąjungoje išaugtų iki 25 proc. nuo bendro žemėnaudų ploto, būtina ekologinio sektoriaus plėtros teisinga šalies politika, išlaikant visus esamus sertifikuotus ekologionių žemėnaudų plotus bei pritraukiant naujus pareiškėjus, teikiant visiems vienodas galimybes gauti kompensacines išmokas už prisiimtų aukštesnių aplinkosauginių reikalavimų įgyvendinimą, atsisakant perteklinių Lietuvoje taikomų ekologinio žemės ūkio taisyklių reikalavimų.
„Komitete aptarėme naujo programinio laikotarpio eko schemų galimų priemonių pasirinkimą ir aktualumą ūkininkams. Komiteto nariai pažymėjo, kad būtina operatyviai spręsti klausimus ir teikti konkrečius siūlymus LR ŽŪR Tarybai svarstyti bei priimti sprendimus, kuriuos operatyviai reikalinga pateikti valdžios institucijoms. Tai yra būtina daryti, siekiant ambicingų EK Žaliojo kurso tikslų, kuriuose rekomenduojama 50 proc. sumažinti naudojamų cheminių pesticidų ir pavojingesnių pesticidų kiekį, o iki 2030 m. siekiama bent 25 proc. sumažinti trąšų naudojimą ir bent 50 proc. sumažinti prarandamą maisto medžiagų kiekį, užtikrinant, kad nesuprastėtų dirvožemio derlingumas ir pan.“, – informavo ETAGK sekretorė dr. Edita Karbauskienė.
Posėdį moderavo ETAGK pirmininkas – Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos pirmininkas Saulius Daniulis. Savo įžvalgas ir aktualijas išsakė Pramoninių uogynų augintojų asociacijos vadovas Adolfas Jasinevičius, Skuodo rajono žemdirbių asociacijos pirmininkas Rokas Rozga, Biržų rajono žemdirbių asociacijos pirmininkė Vaidutė Stankevičienė, Lietuvos šiltnamių asociacijos atstovas Donatas Montvila, Ukmergės rajono žemdirbių asociacijos pirmininkas Algirdas Valaiša, Lietuvos mėsinių galvijų augintojų ir gerintojų asociacijos atstovas Vygantas Šližys, Lietuvos daržovių augintojų asociacijos direktorė Zofija Cironkienė, Lietuvos žemės ūkio kooperatyvų asociacijos „Kooperacijos kelias“ vadovas Jonas Kuzminskas. ETAGK taip pat dalyvavo LR Seimo Kaimo reikalų komiteto narys Juozas Baublys.
