ŽŪR kreipsis į ŽŪM ir Seimą dėl Pieno įstatymo (su video įrašu)

2023 m. sausio 26 d. Žemės ūkio rūmų organizacijos – Lietuvos vidutinių pieno ūkių asociacijos (LVPŪA) iniciatyva organizuotas nuotolinis renginys – diskusija, kurioje dalyvavo gausus ne tik asociacijos narių būrys, bet ir smulkių ir vidutinių šeimos ūkininkų, žemės ūkio kooperatyvų, veikiančių pieno sektoriuje, vadovai ir nariai, rajonų savivaldybių žemės ūkio skyrių vadovai ir atstovai.

Renginio dalyvius pasveikino Žemės ūkio rūmų pirmininkas dr. Arūnas Svitojus, kuris pažymėjo, kad pieno supirkimo klausimas šiandien yra ypač aktualus ir skaudus pieno gamintojams. Pieno kainų mažėjimas, neįspėjus pieno gamintojų kelia didelę įtampą ūkininkų tarpe ir ūkininkams iškyla grėsmė tiesiog išnykti. Reikia ieškoti sprendimų būdų, kurie būtų ne trumpalaikiai, o ilgalaikiai, kad sektorius galėtų išgyventi.

Renginyje dalyvavo Žemės ūkio viceministras Paulius Astrauskas, ŽŪM Tvarios žemės ūkio gamybos ir maisto pramonės departamento Maisto pramonės ir kooperacijos skyriaus vedėja Jolita Martutaitytė, ŽŪM Tvarios žemės ūkio gamybos ir maisto pramonės departamento Maisto pramonės ir kooperacijos skyriaus vyr. specialistė Rūta Savickienė, ŽŪM Tvarios žemės ūkio gamybos ir maisto pramonės departamento Maisto pramonės ir kooperacijos skyriaus vyr. specialistė Neringa Michailovaitė, VĮ Žemės ūkio duomenų centro Paslaugų valdymo departamento Gyvūnų produktų apskaitos skyriaus vadovė Julija Šataitė ir VšĮ Kaimo verslo ir rinkų plėtros agentūros direktoriaus pavaduotoja Žadvilė Abelienė, Rinkos priežiūros tyrimų skyriaus specialistė Gabrielė Markevičiūtė.

Susirinkimui moderavęs ŽŪR direktorius Sigitas Dimaitis informavo, kad dar 2013 m. buvo priimtas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1308/2013, kuriuo nustatomas bendras žemės ūkio produktų rinkų organizavimas.

Anot S. Dimaičio, Konkurencijos tarybai vertėtų pasidomėti, kodėl vienu metu kainas mažina visos pieno perdirbimo įmonės, ar tai nėra ilgus metus besitęsiantis perdirbėjų „žaidimas“, o gal jo nenorima matyti?

„Pieno įstatymas turėtų reguliuoti pieno supirkimo procesą, o įstatymo laikymąsi privalėtų  užtikrinti VšĮ Kaimo verslo ir rinkų plėtros agentūra (KVIRPA). Šiandien turime KVIRPOS atstovę, tai ir pasiteirausime, ar KVIRPAI nekliūva akivaizdžios įstatymo interpretavimo ydos – iškreiptos pieno pirkimo-pardavimo sutartys, žaliavinio pieno supirkimo sąlygos?

Žalio pieno pirkimo-pardavimo sutartyse numatoma nedidelė pagrindinė kaina ir daug įvairių priedų: už lojalumą, ekologiją, už atšaldytą pieną… Teisės aktai, Europos reglamentas ES Nr.1308/2013 nurodo, kad žaliavinio pieno kaina „apskaičiuojama atsižvelgiant į (…) pristatyto žalio pieno kiekį, taip pat jo kokybę ar sudėtį“. Reglamentas šalims narėms yra tiesioginio taikymo dokumentas. Ką bendro turi lojalumas, kai kurie kiti dabar perdirbėjų numatyti priedai su pieno kiekiu, kokybe ar sudėtimi?

Žemės ūkio rūmų pozicija tokia: mažuosius gamintojus reikėtų ne stumti iš rinkos, o jiems padėti ir valstybė ne tik turi, bet privalo padėti pieno gamintojams ir turi kištis į pieno rinką.

„Lietuvoje gerai žinome dominuojančias įmones, pieno pardavėjas yra silpnesnė pusė. Kita vertus, nuo seno karvutė yra pagrindinė kaimo maitintoja. Yra visuomenės interesas žmogui sudaryti sąlygas užsidirbti pragyvenimui, o ne stumti į pašalpų gavėjų gretas. Tokias išvadas mums pateikė ir advokatai Rimantas Talačka bei Vilenas Vadapalas, ŽŪR prašymu išnagrinėję teisinę padėtį pieno supirkimo rinkoje, Europoje ir Lietuvoje. Žinoma, laisvos rinkos sąlygomis negalima nustatyti pieno supirkimo kainų, tačiau nustatyti principus – tikrai įmanoma“, – informavo S.Dimaitis.

Žemės ūkio viceministras Paulius Astrauskas pabandė paanalizuoti, kas priveda prie tokių situacijų, kurioje mes esame. „Labai gerbiu žmones, kurie dirba šiame  sektoriuje ir kurie ne tik gamina maistą, bet rūpinasi ir gyvūnu, tai tikrai nėra lengva. Šiame susitikime susirinkę asmenys yra ir panašūs, ir skirtingi. Matome, kad mus vienija pieno gamyba, kaip vienija ir problema – pieno kaina, kuri kelia daug emocijų ir nepasitenkinimo. Greičiausiai ne pinigai turėtų padaryti proveržį. Jei prarandama motyvacija, traukiasi sektorius, nes atsiranda kitos galimybės, kuriose galima uždirbti daugiau ir dirbti mažiau. Turime suprasti mikro ir makro ekonomikos dalykus, kaip veikia ekonomika, rinkos. Kalbant apie pieno kainą, turime kalbėti ir apie kokybę  – riebalus, baltymus. Bazinė pieno kaina nesikeičia jau 7-8 metai, po to turime perskaičiuotą pieno kainą pagal koeficientą ir atitinkamai kiekvienas ūkininkas gauna skirtingas pajamas pagal kokybinius parametrus. Nėra vieno standarto sulyginti ūkininką su ūkininku ir, kad visiems kaina būtų vienoda. Galvijų bandos dydis, pieno kokybiniai parametrai, pašarai ir kt. įtakoja ir kainą. Suprantu, kad šis sektorius yra vienas sudėtingiausių žemės ūkyje ir čia reikia ir analitinių skaičiavimų. Šiandien turime unikalią situaciją, kai karas Ukrainoje taip pat prisidėjo prie rinkos išbalansavimo – tai turi įtaką ir pieno supirkimui ir suvartojimui. Trečioji grandis – perdirbėjai, jie užsideda antkainį. Lietuvoje unikali situacija, kad turime didelį tankį pieno supirkėjų ir labai mažą vartotojų skaičių“, – kalbėjo viceministras P.Astrauskas.

Lietuvos vidutinių pieno ūkių asociacijos pirmininkė Renata Vilimienė pristatė pieno supirkimo kainų situaciją ir atskleidė, kaip pieno supirkėjai manipuliuoja.

Pagal Lietuvos Respublikos ūkio subjektų, perkančių – parduodančių žalią pieną ir prekiaujančių pieno gaminiais, nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymą, Žalio pieno pirkimo kaina – ūkio subjektų (žalio pieno pirkėjo ir žalio pieno pardavėjo) sutarta pinigų suma, mokama už parduodamą Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymu nustatytų bazinių pieno sudėties rodiklių žalią pieną.

„Sudarydamas pieno pirkimo – pardavimo sutartį pieno supirkėjas privalo nurodyti kainą, už kurią bus nupirktas pienas, bet juk prieš nupirkdamas pieną perdirbėjas nežino kokia bus pieno sudėtis, todėl ir gaunasi, kad skelbiama pieno kaina viešoje erdvėje neatspindi  realybės bei pažeidžia nesąžiningų veiksmų pieno įstatymą, kur kainos sąvoka yra išaiškinta. Supirkimo kainos pradėjo mažėti nuo 2022 m. rugsėjo, ir jei smulkieji ūkininkai vasarą už kilogramą pieno galėjo gauti iki 37 centų, šiandien gauna 20 -25 centus. Pieno gamintojams tenka itin maža galutinės produkto kainos dalis, nors parduotuvėse pieno ir pieno produktų kainos yra gerokai pakilusios. Nesąžiningi veiksmai turi būti pažaboti“, – pasisakė ir pieno supirkėjų manipuliacijas pristatė Renata Vilimienė.

ŽŪR Tarybos narė, LVPŪA valdybos pirmininkė Regina Bernatonienė informavo, kad lyginant su 2022 m. rugpjūčio mėn. bazine pieno supirkimo kaina, 2023 m. sausio mėn. kaina nukrito net 25 proc.

ŽŪK „Lietuviškas pienas“ atstovė taip pat pažymėjo, kad pieno supirkimo kainos yra 25-30 proc. kritusios.

ŽŪM Tvarios žemės ūkio gamybos ir maisto pramonės departamento Maisto pramonės ir kooperacijos skyriaus vedėja Jolita Martutaitytė informavo, kad VIC skelbia pieno supirkimo kainą, kuri yra su priedais ir priemokomis. „Dėl nesąžiningų veiksmų – jei kaina keičiama be raštiško susitarimo, tai yra nesąžininga, nes taip neturėtų būti. Dėl pieno įstatymo – po Konstitucinio teismo sprendimo, esame išdiskutavę ir LRV išvada buvo pateikta Seimui, tai klausimas yra koks yra. Įstatymas yra Seime. Taigi klausimas yra politinio lygmens. Taip pat informuoju, kad 2023 m. vasario 1 d. kviečiama Pieno taryba, kurioje kalbėsis pieno gamintojai, perdirbėjai ir žemės ūkio ministras“, – informavo J.Martutaitytė.

ŽŪM Tvarios žemės ūkio gamybos ir maisto pramonės departamento Maisto pramonės ir kooperacijos skyriaus vyr. specialistė Rūta Savickienė pažymėjo, kad bazinė kaina yra be priedų ir be priemokų. Situacija yra tokia, kad kaina susideda iš fiksuotos ir iš kintamos dalies. Turime fiksuotą dalį, kuriai galioja įstatymas ir turime priedus ir priemokas. Jei sutarties sąlygos yra keičiamos, tada nėra sąžininga, tada reikia kreiptis į KVIRPĄ ir ji turi nagrinėti. Tačiau reikia atkreipti dėmesį, kas yra numatyta pardavėjo ir supirkėjo sutartyse, nes gali būti, kad kainą už priedus vienašališkai nustato pieno supirkimo įmonės vadovas.

VšĮ Kaimo verslo ir rinkų plėtros agentūros direktoriaus pavaduotoja Žadvilė Abelienė pristatė įstatyminę bazę ir pažymėjo, jog nors Pieno įstatymas ir reguliuoja pieno supirkimo procesą, tačiau teisinis reguliavimas nėra pakankamas. Ką gali KVIRPA su jai numatytomis funkcijomis, kai nėra suteikti įgaliojimai, nėra jokios atsakomybės pieno supirkėjui, jei jis vykdo nesąžiningus veiksmus. Nors KVIRPA ir nustato nesąžiningus veiksmus, bet nieko daugiau padaryti negali. Nesąžiningi veiksmai įtvirtinti įstatyme – bazinė kaina – be priedų ir be priemokų.  KVIPRA kasmet teikia metines pažymas Seimui ir Vyriausybei, todėl jie turėtų žinoti situaciją.

Siūlymai. Ką daryti, kokių veiksmų imtis?

ŽŪR organizacijos – Lietuvos žemės ūkio kooperatyvų asociacijos „Kooperacijos kelias“ narys ir Kooperatyv „EKO tikslas“ vadovas Mindaugas Petkevičius išsamiai pristatė atsiskaitymo už pieną metodą ir jo taikymą Lietuvoje; Pieno produktų kainą ES ir pasaulinėse biržose; Produktų likučius ES intervenciniuose sandėliuose; Produktų likučius prekybininkų sandėliuose; Gamtos stichijas ES ir kitose pasaulio vietose; Treiderių pasisakymus – nuomonės; Naujų rinkų atsivėrimo galimybes; Parduodamo produkto vardo žinomumą; Parduodamų produktų kontraktų dydžius.

„Šiandien turime neveikiantį Lietuvos Respublikos ūkio subjektų, perkančių – parduodančių žalią pieną ir prekiaujančių pieno gaminiais, nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymą, nevaldomą pieno perdirbėjų norą ir sunkiu ūkininkams metu krautis pelną, nevaldomą prekybininkų norą užsidirbti išlaikant dideles kainas parduotuvėse, neveikiantį žemės ūkio rizikos valdymo fondą, neveikiančias kooperacijos skatinimo priemones, tačiau turime puikiai veikiančius sankcijų pritaikymo metodus, 2023 m. organizuojamus masinius sankcijų taikymus remiantis ALNSIS sistema, stebime taisyklių projektuose nuo ekologinio ūkininkavimo kuriamas atgrasančias priemones ir visišką tylą dėl Pieno įstatymo tobulinimo“, – realijas pristatė M.Petkevičius.

M.Petkevičius siūlė nesitaikyti su perdirbėjų siūloma pieno kaina, siekti valdžios ir socialinių partnerių skubios pagalbos imantis aktyvių veiksmų, siekiant konkurencingos pieno kainos, tobulinti Pieno įstatymą, reikalaujant pateikti derinimui paskutinio pieno įstatymo projektą socialiniams parteriams, tobulinti Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos priemonės „Rizikos valdymas veiklos srities „Pajamų stabilizavimo priemonės (žemės ūkio rizikos valdymo fondai)“ įgyvendinimo taisykles“, kurios buvo patvirtintos 2021 m. gruodžio 27 d. ŽŪM įsakymu Nr. 3D-862, aptarti ar reikalinga papildoma galimybė dėl pieno kainos nustatymo, prisirišant prie pieno kainos indekso ar pieno produktų kainų indekso, aptarti ir siūlyti realiai veikiantį pieno pajamų apsaugos taikymo metodą kaip naują produktą ar šį metodą pritaikyti prie „Pajamų stabilizavimo priemonės“ ir jei valdžios institucijos nereaguos į pateiktus siūlymus, organizuotis ir dalyvauti įspėjamuosiuose „susirinkimuose“, pieninių blokavimo bei rimtesnėse „Akcijose“.

Visi susirinko dalyviai sutarė, kad ŽŪR kreipsis į Žemės ūkio ministeriją ir Seimą dėl kuo operatyvesnio Pieno įstatymo parengimo.

RENGINIO ĮRAŠĄ RASITE ČIA