Naujienos

ŽŪR nariai aktyviai dalyvavo Seimo komiteto posėdyje

2022 m. lapkričio 23 d. Seimo Kaimo reikalų komiteto (KRK) darbotvarkėje buvo svarstomi ir rengiami teisės aktai, ir parlamentinės kontrolės klausimai. Kurie iš šių klausimų aktualiausi Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) nariams?

Svarstomas bei tobulinamas Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) parengtas Pluoštinių kanapių įstatymo ir priedo pakeitimo ir papildymo projektas.

Siūlomas esminis pakeitimas – išplėsti leidžiamų auginti pluoštinių kanapių veislių pasirinkimą padidinant didžiausią leistiną tetrahidrokanabinolio (THC) kiekio ribą augaluose: nuo 0,2 proc. iki 0,3 proc. Kita rengiama naujovė – pluoštines kanapes siūloma leisti auginti kaip tarpinius pasėlius. Be to, priėmus įstatymą, mokslinių tyrimų institutai, mokslo ir studijų institucijos pluoštines kanapes uždaruose gruntuose galėtų auginti ne vien selekcijos tikslais, bet ir kitais moksliniais eksperimentiniais tikslais. Kita vertus, siekiama nustatyti ekonomines sankcijas už pluoštinių kanapių gaminių tiekimo rinkai reikalavimų pažeidimus.

Valstybinės augalininkystės tarnybos pateiktais duomenimis, į ES bendrajame žemės ūkio augalų rūšių veislių katalogą iš viso įrašytos 82 pluoštinių kanapių veislės, Nacionaliniame sąraše jų yra dvi.

Seimo komitetas apsvarstė ŽŪR persiųstus Kanapių augintojų, perdirbėjų ir verslo inovatorių asociacijos (KAPVIA) pasiūlymus bei išklausė ŽŪM argumentus, kodėl asociacijos rašte išdėstytiems dalykams siūlo nepritarti. KAPVIA direktorius Rimantas Čiūtas galiausiai pareiškė, kad asociacija atsiima pasiūlymus. Daliai jų buvo pritarta, ir tai asociacijos narius tenkina.

KRK kaip papildomas komitetas svarstė Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo pakeitimą. Pagrindinis Susisiekimo ministerijos parengto projekto tikslas – užtikrinti finansavimą valstybinės reikšmės kelių priežiūros darbams (dabar nėra įstatyme įvardyta, kas turi užtikrinti finansavimą) ir dėl vykstančių teisinių ginčų atidėti elektroninės kelių rinkliavos paslaugų teikimo pradžią – nukelti iki 2024 liepos 1 d. Kartu siūloma pagal Ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių tikslinti sąvoką apie mažiausius kelių rinkliavos ribinius tarifus žemės ūkio veiklos subjektams: sąvoką „žemdirbystė“ siūloma keisti žodžiu „augalininkystė“.

KRK pritarė, kad Elektroninės kelių rinkliavos pakeitimų įsigaliojimo terminas būtų atidėtas, tačiau dėl tikslinamos sąvokos suabejojo paskatintas socialinių partnerių. Juk keliais naudojasi ne tik augalininkystės, bet ir gyvulininkystės ūkiai – gabena pašarus, kiaules, galvijus. Gyvulininkystės ūkiai neturi būti diskriminuojami. Seimo komitetas dėl sąvokos pakeitimo punkte „Mažiausi kelių rinkliavos ribiniai tarifai“ ketina tęsti parlamentinę kontrolę.

Posėdyje dalyvavęs ŽŪR vicepirmininkas Algis Baravykas pastebėjo, jog būtų gerai pasidomėti priežastimis, kodėl gyvulininkystė nustumiama į šoną.

 

Seimo komitetui tęsiant parlamentinę kontrolę dėl valstybinės žemės ūkio paskirties žemės naudojimo, ŽŪM pateikė išsamią pasėlių ir plotų deklaravimo analizę: kodėl pareiškėjai negalėjo deklaruoti vienų ar kitų plotų, pagrįsti jų naudojimo teisėtumo. Problema susijusi ne vien su valstybine žeme. Žemės ūkio viceministras Donatas Dudutis nurodė penkias problemų grupes ir koks jų mastas, taip pat ir tų problemų sprendimų būdus.

  • Dalis problemų – dėl laisvos valstybinės žemės. ŽŪM bendradarbiaudama su KRK parengė projektą, kuriuo siūloma plėsti įsiterpusių sklypų sąvoką – tokia žeme būtų laikomi tik į privačias valdas įsiterpę, bet ir su stabiliais kraštovaizdžio objektais (kelias, geležinkelis, vandens telkinys, miškelis) besiribojantieji ne didesni kaip 3 ha valstybinės žemės ūkio paskirties sklypai.
  • Kita didelė probleminių sklypų grupė – žemė, numatyta viešiesiems keliams, o praktiškai iki šiol naudojama kaip dirbama žemė. Pasak žemės ūkio viceministro, yra keli problemos sprendimo variantai, bet svarbiausia – kad tie plotai, kol jie niekam nereikalingi, gali būti toliau naudojami pagal žemės ūkio paskirtį. Tačiau tik iki to momento, kol kas nors iš sklypo savininkų nepareikalaus kelio servituto. Tada tokios ploto deklaravimas jau nebūtų galimas.
  • Trečioji probleminių atvejų grupė – privatūs sklypai, nepažymėti nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje. Sklypų savininkams teks tuo patiems pasirūpinti, jiems bus išsiųsti raginimai.
  • Ketvirtoji problema – nesutvarkyti asmeninių ūkių dokumentai. Pretendentai vis dar turi teisę tokią žemę naudoti asmeniniam ūkiui, tačiau pernuomoti – neturi teisės. Numatoma priimti sprendimą, kuris pretendentus paskatins apsispręsti dėl asmeninio ūkio žemės.
  • Penktoji įvardyta problema – Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) valdomi nekorektiški duomenys apie laikinam naudojimui suteiktus leidimus. „Didžioji dalis darbo jau yra atlikta. Iki kito deklaravimo sezono problema bus išspręsta“, – patikino D.Dudutis.

Pranešimas sukėlė daug klausimų ir komentarų, replikų: visus erzina netvarka.

Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos (LEŪA) pirmininko Sauliaus Daniulio išsakyta nuomone, dabartiniai reikalavimai skatina žmones piktnaudžiauti. Apmaudu, kad žmonės nei patys naudojasi asmeninio ūkio žeme, nei mokesčių moka, ji metų metus plyti dyka.

Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacijos (LMSA) pirmininkas dr. Algis Gaižutis paraštėse pasidalijo pastaba: „Didelė problema, kai dėl matavimų patikslinimų staiga privačioje žemėje „atsiranda“ gabalėlis valstybinės žemės – neaišku, kur ir ką daryti“.

Prie valstybinės žemės ūkio paskirties žemės naudojimo reikalų KRK ketina grįžti po Naujų metų.

Vėl pradėta diskusija dėl dviejų ministrų parašais tvirtinamo įsakymo „Dėl mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų aprašo patvirtinimo“.

Diskusijoje buvo ryški mintis, kad tręšimo mėšlu terminą sieti su konkrečia data yra klaida, tai ypač akivaizdu keičiantis klimatui.

Ūkininkų atstovai prabilo apie prieštaravimą, kad Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) ūkininkų mėšlidžių talpą vertina pagal vidines taisykles skirstydami gyvulius, o ne pagal europinius reikalavimus. Todėl pagal NMA ūkininko mėšlidėje „netelpa“ per pusmetį susikaupęs mėšlas.

LEŪA pirmininkas S.Daniulis pasidalijo pastebėjimu: skatinama neariamoji žemdirbystė, nors be plūgo šviežio mėšlo įterpimas yra neįmanomas; turėtų būti įterpiamas kompostas – tačiau apie mėšlo kompostavimą visai nekalbama.

Seimo komiteto posėdyje taip pat išsamiai diskutuota dėl NMA ateinančiais metais numatomų vykdyti patikrų, taip pat dėl kokybiško ir efektyvesnio piliečių nuosavybės teisių į žemę atkūrimo proceso užbaigimo.