ŽŪR narių diskusija su NMA dėl ES paramos administravimo

NMA atstovai pateikė bendrą informaciją apie administruojamą ES paramą ir atsakė į diskusijos dalyvių klausimus.

Žemiau pateikiame keletą klausimų ir NMA atsakymų.

Vitalijos Kuliešienės, Lietuvos verslinių sodų asociacijos „Vaisiai ir uogos“ prezidentės klausimas:

Ar reikia vis dėlto užsėti juodą pūdymą, kai dirva ruošiama naujo sodo sodinimui. Pagal  technologinius reikalavimus sodui dirva ruošiama du metus. Šiuo metu yra reikalavimas apsėti pūdymus iki lapkričio 1 d. Sodininkystėje pūdymas ruošiamas naujo sodo sodinimui mažiausiai du metus, nes sodas sodinamas 30 metų ir sodinamas anksti pavasarį, kai tik galima įeiti į dirvą. Gaunasi uždaras ratas. Vienais metais užsėjama tarpiniais augalais dirvos gerinimui (aliejinis ridikas, rapsai), jis už mulčiuojamas rudenį, kitais metais  laikomas pūdymas. Pavasarį sodinamas sodas, bet reikalavimas išlieka pūdymą apsėti iki lapkričio 1 d. Šiuo klausimu jau seniai kreipiamės į ministeriją. Berods susitarėme, kad sodams, kurie sodinami pavasarį tokia tvarka nebus taikoma, tačiau dabar gauname priminimus, kad reikia apsėti pūdymus. Kokia yra tvarka?

NMA atsakymas:

Pagal šiuo metu galiojančių Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškos ir tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklių (Nr. 3D-897) 4.5 papunktį, pareiškėjai privalo visoje valdoje visus metus laikytis kompleksinės paramos reikalavimų, kurie tuo pačiu apima Geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės reikalavimą, nurodytą Žemės ūkio naudmenų geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės reikalavimų, taikomų nuo 2015 metų, aprašo (Nr. 3D-932) 2.4.4 papunktyje, kad  juodąjį pūdymą iki kiekvienų metų lapkričio 15 d. būtina apsėti arba apsodinti žemės ūkio augalais, ir išimtis taikoma tik ekologinių laukų apsaugos juostose deklaruotam ir išlaikomam juodajam pūdymui.

AB AUGA group Kauno filialo atstovės Justinos Danusienės klausimas:

Prašome atsakyti, remiantis tokia situacija: ekologinis ūkis (toliau – Ūkis) 2021 m. gegužės mėnesį deklaravo pasėlius, netrukus jie buvo sertifikuoti VšĮ „Ekoagros“, tačiau 2021 m. derliaus nuėmimo metu Ūkis nustatė, kad ne visi deklaruoti ir dirbami plotai yra ekonomiškai naudingi, todėl nusprendė dalį sklypų išnuomoti neekologiniams ir/arba ekologiniams ūkiams. Atitinkamai, laikantis teisės akto „Dėl Ekologinio ūkininkavimo taisyklių patvirtinimo“ 21. punkto, rugsėjo mėnesį VšĮ „Ekoagros“ pateikta informacija apie pasikeitimus ekologiniame ūkyje, t. y. informuojama apie atsisakymą vykdyti ekologinio ūkininkavimo veiklą dalyje laukų ir/arba laukų perdavimą kitiems ekologiniams ūkiams, tęsiantiems ekologinį ūkininkavimą minėtuose plotuose. Gavusi Ūkio pranešimą, VšĮ „Ekoagros“ pakeičia Ūkiui išduotą nutarimo išrašą, pašalindama iš jo minėtus laukus, ir jį pateikia NMA.

Kaip šiuo atveju vertinamas tiesioginių išmokų mokėjimas už teisingai deklaruotus ir sertifikuotus pagal ekologinio ūkininkavimo reikalavimus, tačiau po derliaus nuėmimo išnuomotus laukus? Ar pranešimas apie netenkamus laukus VšĮ „Ekoagros“ yra pakankamas pagrindas Ūkiui nemokėti ir tiesioginių išmokų už šiuos plotus?

NMA atsakymas:

Remiantis 2021 m. pasėlių deklaravimo metu gauta neoficialia informacija, prašome atsakyti, ar 2022 m. pasėlių deklaravimo metu seniūnijų darbuotojai bus įpareigoti netvirtinti paraiškų, jei laukai bus deklaruojami už sklypų, Registro centro duomenimis turinčių kadastrinius matavimus, ribų?

NMA atsakymas:

NMA tokios neoficialios informacijos pakomentuoti negali ir teikia atsakymą pagal šiuo metu galiojančius teisės aktus. Tačiau svarbu paminėti, kad:

–       paraiškoje privaloma deklaruoti visus valdomus naudmenų ir kitus plotus, už kuriuos prašoma parama, ir visus valdomus naudmenų plotus, nors už juos paramos neprašoma (kaip tai numato  Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškos ir tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklių (Nr. 3D-897) 4.2 papunktis);

–      paraiškos teikimo metu gali deklaruoti tik tuos valstybinės žemės plotus, kuriuos teisėtai naudoja ar valdo. Šiems plotams įbraižymo metu patenkant į „valstybinės žemės“ ir (arba) „laisvos valstybinės žemės“ sluoksnius, privaloma turėti tos žemės naudojimo ar valdymo teisės patvirtinimo dokumentą, kurį reikia pateikti patikrinti seniūnijos darbuotojui (kai paraiška pildoma padedant seniūnijos darbuotojui), taip pat, Agentūrai paprašius, jį pateikti Agentūrai iki jos nustatyto termino ( kaip tai numato  Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškos ir tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklių (Nr. 3D-897) 62.10 papunktis).

Daugiamečių pievų atkūrimas. Pavyzdys: ūkininkaujame Tauragės rajone, dėl šernų daromos žalos, ganyklas (daugiametes pievas) turime atnaujinti kas 2, o geriausiu atveju – kas 4 metus. Tokią daugiametę pievą išarus, išdirbus ir įsėjus žolės mišinį – deklaruojant tokį lauką, jis vis tiek išlieka daugiamete pieva, nes nebuvo sėti javai (kur logika? – ką tik atsėta ir atnaujinta pieva, o statusas – daugiametė.) O jeigu reikės tokią „daugiametę pievą“ susitarti javams gyvulių pašarui… – Tai būsim didžiausi pažeidėjai, nes suarėme daugiametę pievą, nors jos statusas mano manymu turėtų būti pieva iki 5 metų. Aplamai šis reikalavimas atkurti daugiametes ganyklas neturėtų būti taikomas nei pieninių, nei mėsinių galvijų augintojams

NMA atsakymas:

Pagal šiuo metu galiojančių Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškos ir tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklių (Nr. 3D-897) 3.6 papunktį, daugiamete ganykla arba pieva laikomas užsėtas daugiametėmis žolėmis arba natūralus neariamas penkerius ar daugiau metų žemės plotas gyvuliams ganyti, žolei ar žolės produkcijai gauti. Tų pačių taisyklių 3.9 papunktyje nurodyta, kad ganykla arba pieva, tai užsėtas daugiametėmis žolėmis arba natūralus žemės plotas, įskaitant daugiametes ganyklas arba pievas, kuris naudojamas gyvuliams ganyti, žolei ar žolės produkcijai gauti, ir kuriame dažniau nei kas 5 metai taikoma sėjomaina.

Atkreiptinas dėmesys, kad pagal šių taisyklių 62.9 papunktį, Pareiškėjas arba jo atstovas (įgaliotas asmuo, tėvai, įtėviai, globėjai, rūpintojai) <..> pats arba padedamas seniūnijos darbuotojo PPIS išankstinių KŽS ribų aprašymų modulyje elektroniniu būdu nurodo ir aprašo išankstinius KŽS ribų pakeitimus ir (arba) žemės ūkio naudmenų sluoksnio pakeitimus (nurodo išartus daugiamečių ganyklų, panaikintų arba naujai pasodintų daugiamečių sodinių plotus).

Atsižvelgiant į Jūsų pateiktą situacijos pavyzdį, pareiškėjai suarę daugiametę pievą ir ją atnaujinę dažniau negu kas 5 metus, turėtų atnaujinti duomenis apie žemės ūkio naudmenų sluoksnio pakeitimus, kaip tai nurodyta Tiesioginių taisyklių 62.9 papunktyje, bei deklaruoti šiuos plotus  GPA arba GPŽ t. y. ganyklų ir pievų iki 5 metų kodu.

Antras klausimas dėl ūkininkaujančių vietovėse, kuriose esama gamtinių ar kitų specifinių kliūčių.

– Negalėčiau išskirti nei vieno rajono, kuriame žemės yra derlingos arba nederlingos. Visur yra  nederlingų ir derlingų žemių, o tai nurodo žemės našumo balas – pagal kurį ir turi būti skiriama išmoka už nepalankias sąlygas. Žemės našumo balą tikrai nesunku nurodyti deklaravimo metu, prie kiekvieno deklaruojamo lauko… Ūkininkas turėtų gauti išmoką už nepalankius plotus, o ne už visus deklaruojamus (nes visi turi palankių ir nepalankių plotų).

NMA atsakymas:

Parama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonę „Išmokos už vietoves, kuriose esama gamtinių ar kitų specifinių kliūčių“ yra mokama pagal dvi veiklos sritis:

1)„Išmoka ūkininkaujantiesiems vietovėse, kuriose esama didelių gamtinių kliūčių“;

2)„Išmoka ūkininkaujantiesiems vietovėse, kuriose esama specifinių kliūčių“.

Parama pagal pirmąją veiklos sritį „Išmoka ūkininkaujantiesiems vietovėse, kuriose esama didelių gamtinių kliūčių“ diferencijuojama atsižvelgiant į vietovės gamtinių kliūčių ir (arba) trūkumų intensyvumą LAU 2 lygmeniu (seniūnijų lygmeniu), kuris vertinamas vidutiniais seniūnijos žemės našumo balais (Vnb), tačiau ne atskiri pareiškėjo laukai vertinami derlingumo balais:

·       vietovėse, kuriose esama didesnio intensyvumo gamtinių kliūčių ir (arba) trūkumų (prie vietovių, kuriose esama didesnio intensyvumo gamtinių kliūčių ir (arba) trūkumų, priskirtos seniūnijos, kurių Vnb ≤ 32)

·       vietovėse, kuriose esama mažesnio intensyvumo gamtinių kliūčių ir (arba) trūkumų (prie vietovių, kuriose esama mažesnio intensyvumo gamtinių kliūčių ir (arba) trūkumų, priskirtos seniūnijos, kurių 33≤Vnb ≤ 34)

Vietovės, kurios neteko mažiau palankių ūkininkauti vietovių statuso (didelio arba mažo nepalankumo), patvirtinus naująsias vietovių, kuriose esama didelių gamtinių kliūčių, ribas, priskirtos seniūnijos, t.y. vietovės, kurioms taikomas pereinamasis laikotarpis 2021 m.

Vietovių, kuriose esama didelių gamtinių ar kitų specifinių kliūčių, ribos turi sutapti su Lietuvos Respublikos skaitmeninėmis seniūnijų ribomis, vadovaujantis einamųjų metų sausio 1 d. VĮ Registrų centro Adresų registro duomenimis.

Parama pagal antrąją veiklos sritį „Išmoka ūkininkaujantiesiems vietovėse, kuriose esama specifinių kliūčių“ diferencijuojama atsižvelgiant į gamtinės kliūties pobūdį (taip pat priskiriamos atitinkamų savivaldybių seniūnijos):

·       intensyvaus karsto zonoje;

·       potvynių užliejamose teritorijose;

Dėl nenugalimos jėgos (force majeure), t. y. nepalankių meteorologinių oro sąlygų derliaus užmezgimo ir brandinimo periodais, žemės ūkio subjektai nepasiekė minimalių derliui taikomų ribų/reikalavimų ir tokiu būdu tinkamai neįvykdė ekologiniam ir (ar) pagal nacionalinę žemės ūkio ir maisto kokybės (NKP) sistemą užaugintiems produktams taikomų derlingumo kriterijų, o tai sąlygojo sankcijų pritaikymą išmokoms.

Šių metų pavasarį bei vasarą, dėl nepalankių meteorologinių sąlygų (žemos oro temperatūros derliaus formavimosi metu bei neįprastai ilgalaikės kaitros derliaus brendimo metu) derliaus užuomazgų susidarė gerokai mažiau nei buvo žiedynų ir uogakrūmiai subrandino ypatingai mažą bei prastos kokybės derlių (smulkų, sausą, lengvą). Dėl šių aplinkybių ūkiai negalėjo įvykdyti ekologiniam ir (ar) pagal NKP sistemą užaugintiems produktams keliamų minimalių derlingumo ribų reikalavimų, nors tinkamai ir laiku atliko visus kitus būtinus bei teisės aktuose numatytus priežiūros veiksmus.

Atsižvelgiant į susiklosčiusią nenugalimos jėgos (force majeure) situaciją, t. y. kad meteorologiniai reiškiniai neigiamai paveikė laukus ir tokiu būdu sąlygojo ypatingai mažą bei minimalių derlingumo ribų/reikalavimų nepasiekiantį derlių ir įvertinus aplinkybę, kad savivaldybės šiai dienai ūkio subjektams neišduoda jokių išimtines aplinkybes (meteorologinius reiškinius) patvirtinančių dokumentų, prašome paaiškinti, kokiu būdu žemės ūkio subjektai gali apsaugoti savo teisėtus interesus, kad ekologinių ir pagal NKP sistemą užaugintų produktų augintojams nebūtų taikomos sankcijos už nepasiektus minimalaus derliaus reikalavimus.

NMA atsakymas:

Pažymėtina, jog EKO taisyklių (Nr. 3D-286) 54.5 papunkčio antroje pastraipoje yra nurodytos nuostatos bei prievolė savivaldybėms išduoti pažymas:

„<…>Tais atvejais, kai pareiškėjo laukai sertifikuojant įvardyti kaip „ypatingai mažas derlius“, tačiau jie buvo paveikti nenugalimos jėgos (force majeure) ir išimtinių aplinkybių, nurodytų 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1306/2013 dėl bendros žemės ūkio politikos finansavimo, valdymo ir stebėsenos, kuriuo panaikinami Tarybos reglamentai (EEB) Nr. 352/78, (EB) Nr. 165/94, (EB) Nr. 2799/98, (EB) Nr. 814/2000, (EB) Nr. 1290/2005 ir (EB) Nr. 485/2008 su visais pakeitimais (toliau – reglamentas (EB) Nr. 1306/2013), 2 straipsnio 2 dalies c papunktyje ir susijusių su meteorologiniais ar hidrologiniais reiškiniais, ūkio subjektas sertifikavimo įstaigai turi pateikti pažymą apie ypatingai mažą derlių ir (arba) apie derliaus nebuvimą, išduotą savivaldybės. Tačiau, jei dėl tos pačios priežasties buvo paskelbta valstybės ar savivaldybės lygio ekstremali situacija, sertifikavimo įstaigai pateikti tai patvirtinančių dokumentų nereikia.<…>.“

„<…>Kitais atvejais, kai pareiškėjo laukai sertifikuojant buvo įvardyti kaip „ypatingai mažas derlius“, tačiau jie buvo paveikti nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybių, nurodytų reglamento (EB) Nr. 1306/2013 2 straipsnio 2 dalies c papunktyje, ir pareiškėjas per 15 darbo dienų nuo dienos, kurią pareiškėjui ar jo įgaliotam asmeniui atsiranda galimybė tai padaryti, pateikė Agentūrai nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybių patvirtinimo dokumentus (paaiškinimą ir informaciją pagrindžiančius dokumentus), pareiškėjui šiame papunktyje nurodyta sankcija netaikoma;“.

„Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ įgyvendinimo taisyklių (Nr.3D-254) 56.7 papunkčio antroje pastraipoje taip pat yra nurodyta prievolė savivaldybėms, išduoti pažymas pareiškėjams, „kurių laukai sertifikuojant buvo įvardyti kaip „ypatingai mažas derlius“, tačiau jie buvo paveikti nenugalimos jėgos (force majeure) ir išimtinių aplinkybių, nurodytų Reglamento (ES) Nr. 1306/2013 2 straipsnio 2 dalies c papunktyje ir susijusių su meteorologiniais ar hidrologiniais reiškiniais. Šias pažymas, ūkio subjektai turi pateikti sertifikavimo įstaigai dėl ypatingai mažo derliaus ir (arba) dėl derliaus nebuvimo.“

56.7 papunkčio paskutinėje pastraipoje nurodyta, jog „kitais atvejais, kai pareiškėjo laukai sertifikuojant buvo įvardyti kaip „ypatingai mažas derlius“, tačiau jie buvo paveikti nenugalimos jėgos (force majeure) ir išimtinių aplinkybių, nurodytų reglamento (EB) Nr. 1306/2013 2 straipsnio 2 dalies c papunktyje, ir pareiškėjas per 15 darbo dienų nuo dienos, kurią pareiškėjui ar jo įgaliotam asmeniui atsiranda galimybė tai padaryti, pateikė Agentūrai nenugalimos jėgos (force majeure) ir išimtinių aplinkybių patvirtinimo dokumentus (paaiškinimą ir informaciją pagrindžiančius dokumentus), pareiškėjui šiame papunktyje nurodyta sankcija netaikoma“.

Taigi, nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybes patvirtinantys dokumentai, pateikiami Agentūrai, galėtų būti ne tik savivaldybės išduota pažyma, bet ir paties pareiškėjo paaiškinimas/meteorologinės stoties pateikiama patvirtinanti informacija, užfiksuotos nuotraukos dėl neigiamo minėtų aplinkybių poveikio derliui ir pan.

Klausimas dėl pievų. Kaip skaičiuojami gyvuliai dalyvaujant priemonėje ekstensyvus pievų tvarkymas ganant gyvulius. Ar gyvulių skaičius turi atitikti deklaruotą pievų skaičių pagal kodą EPT ar imamos visos pievos ir iki penkių metų. Ar gyvuliai skaičiuojami patikros vietoje metu? Pvz.1: ETP deklaruota 15 ha, o turima 20 SG. Patikros vietoje metu ganoma iki 15 SG.

Pvz.2 ETP deklaruota 20 ha, kitų pievų 20 ha, laikoma 30SG. Patikros vietoje metu nustatoma, kad 20SG ganoma 10ha ETP, tačiau pieva neperganyta (ištrypta). Ganoma rėžiais, likę gyvuliai ganomi kitur.

Kaip būtų traktuojamos pateiktos situacijos ir kaip jos būtų vertinamos neatliekant patikrų vietoje.

NMA atsakymas

Vadovaujantis „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ įgyvendinimo taisyklių  13.6. papunkčiu, pagal Priemonės veiklą „Ekstensyvus pievų tvarkymas ganant gyvulius“ pareiškėjai turi laikyti ne mažiau kaip 0,3 sutartinio gyvulio (SG) 1 ha deklaruoto pagal Priemonės veiklą ploto. Skaičiuojamas SG metinis vidurkis nuo praėjusių metų rugpjūčio 1 d. iki einamųjų metų liepos 31 d. pagal Ūkinių gyvūnų registre valdytojo ir (ar) partnerio vardu esančius duomenis. Tuo atveju,  jeigu pareiškėjo valdoje buvo atlikta patikra vietoje, jos metu SG yra skaičiuojami.  Jeigu patikros vietoje metu nustatytas SG skaičius neatitinka Ūkinių gyvūnų registre valdytojo ir (ar) partnerio vardu esančių duomenų, SG 1 ha yra perskaičiuojamas vadovaujantis patikros vietoje nustatytais duomenimis (AGRO taisyklių 19.10 papunktis).

1 ir 2 pavyzdyje pateiktas turimas SG skaičius padengia deklaruojamą EPT plotą bei neviršija nustatyto ganymo intensyvumo.