LR ŽŪR surengė virtualų apskritąjį stalą – diskusiją apie Kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymo tobulinimo galimybes. Diskusijoje dalyvavo žemės ūkio kooperatyvų asociacijos „Kooperacijos kelias“ valdybos pirmininkas Jonas Kuzminskas, ŽŪK „Pienas LT“ valdybos pirmininkas Tomas Raudonius, kooperatyvo „EKO tikslas“ direktorius Mindaugas Petkevičius bei ŽŪK „Agrolit“ direktorius Vilius Jundulas.
Vyriausybė sudarė darbo grupę Kooperatyvų įstatymui tobulinti. Ar jos veikla jus tenkina?
Nuotraukoje: J.Kuzminskas
J.KUZMINSKAS: „Manau, neišnaudojame turimų galimybių – į darbo grupę kažkodėl neįtraukti daugiausia žinių turintys mokslininkai, pavyzdžiui, profesorius Julius Ramanauskas. Ir atvirkščiai – grupėje yra žmonių, kurių išmanymas apie žemės ūkio kooperaciją yra labai menkas. O štai iš asociacijos „Kooperacijos kelias“ teleidžiama dalyvauti tik vienam atstovui. Kodėl? Juk būtent mes geriausiai išmanome kooperacijos niuansus, žinome, kas veikia gerai ir ką reikėtų taisyti. Gaila, kad ir ŽŪM nėra tarnautojų, kurie būtų konkrečiai atsakingi už kooperacijos būklę, o juk kažkada ministerijoje veikė net Kooperacijos skyrius. Dabar rūpinasi lyg ir visi, bet niekas konkrečiai“.
Nuotraukoje: M.Petkevičius
M.PETKEVIČIUS: „2020 – aisiais dalyvavau tokios grupės veikloje, susitikimuose, diskusijose. Kaip ši grupė veikia dabar – nežinau. Gal ji sudaryta tinkamai, tačiau mes, kooperatyvų atstovai, apie tai žinome nedaug“.
LR ŽŪR: „Galime pridurti, kad neseniai įvykusiame LR ŽŪR narės asociacijos „Kooperacijos kelias“ narių susitikime su žemės ūkio ministru Kęstučiu Navicku, ministras patikino, kad tokia darbo grupė reikalinga ir jos veiklą planuojama tęsti. Susitikime ministras pažymėjo, kad kooperaciją mato kaip vieną iš išeičių suteikiant ūkininkams galimybę dalyvauti trumposiose maisto tiekimo grandinėse ir pridūrė, jog reikia rasti sprendimus, kaip skatinti kooperatyvus, kad jie turėtų galimybę suformuoti kuo įvairesnius krepšelius ir net dalyvauti Valstybės valdomų įmonių viešuose pirkimuose. Taip pat ministras pažymėjo, kad šiuo klausimu yra linkęs į partnerystę ir ieškos patrauklesnių būdų kooperacijai skatinti“.
Ar teisingas kai kurių ūkininkų įspūdis, kad Kooperatyvų įstatymas tobulinamas labai lėtai?
M.PETKEVIČIUS: „Kooperatyvų įstatymas tobulinamas. Štai 2020 – aisiais buvo patvirtinta daug Kooperatyvų įstatymo pakeitimų ir jie jau įsigaliojo. Tada buvo įteisintos Stebėtojų tarybos, pakeistas kooperatyvų pripažinimo galiojimo terminas, atsiskaitymo tvarka su pasitraukusiais nariais, pakeista grynojo pelno skirstymo tvarka – neliko privalomos eilės tvarkos ir kt. Šiuo metu diskusijos dėl įstatymo tobulinimo stabtelėjo, bet tai, manau, yra pandemijos pasekmė“
Nuotraukoje: T.Raudonius
T.RAUDONIUS: „Dauguma į kooperatyvus apsijungusių ūkininkų sutaria, kad Kooperatyvų įstatymą būtina keisti. Tai patvirtino kooperatyvų asociacijose vykusios darbinės diskusijos, kuriose buvo svarstomas įstatymo keitimo projektas. Nors abipusiam supratimui reikalinga politinė valia, diskusijose išryškėjo, kad vienas didžiausių trikdžių sklandiems pokyčiams kooperatyvų teisinėje bazėje įgyvendinti yra tai, kad žemės ūkio ministerija nesupranta būtinybės įteisinti kooperacijos plėtrai reikalingas priemones. Norėčiau atkreipti dėmesį, kad ankstesnės kadencijos žemės ūkio ministras pats gilinosi į kooperacijos problemas ir ieškojo sprendimo būdų. Tai buvo viena iš prielaidų pirmą kartą ženkliai pakeisti Kooperatyvų įstatymą“.
Nuotraukoje: V.Jundulas
V.JUNDULAS: „Prieš rinkimus visos partijos į savo programas įrašo prioritetus žemės ūkio kooperatyvams, tačiau vėliau veikla sulėtėja. Bet, mano žiniomis, darbo grupės veikla bus tęsiama, taigi turiu vilčių. Nuo asociacijos „Kooperacijos kelias“ darbo grupėje dalyvauja J.Kuzminskas“.
Kokios Kooperatyvų įstatymo vietos pirmiausia taisytinos ir tobulintinos? Pavyzdžiui, tylima apie komanditinius kooperatyvus arba komanditinius narius žemės ūkio kooperatyvuose?
J.KUZMINSKAS: „Diskusija buvo prasidėjusi, bet sutrukdė pandemija. Daugelis nesupranta komanditinių narių buvimo esmės, todėl kyla daug kartais net beprasmiškų diskusijų. Priminsiu, kad komanditiniai nariai su kooperatyvu neturi kitiems nariams įprastos apyvartos. Jie ir nebūtų tikraisiais nariais, neturėtų balso teisės. Jie įneštų pajinį įnašą ir metų pabaigoje pretenduotų gauti numatytus dividendus, kurie, žinoma, turėtų būti didesni nei bankų indėlių palūkanos. Kooperatyvams tokie nariai naudingi pirmiausia kaip investuotojai. Tai – finansinės inžinerijos elementas pasiskolinti pinigų. Tokia galimybė įteisinta kaimyninėje Lenkijoje ir daugelyje ES šalių“:
Kokios galimybės komanditinius narius įteisinti ir Lietuvoje? Gal galimas koks nors tarpinis variantas, pereinamasis laikotarpis?
J.KUZMINSKAS: „Manau, kad galimybių galėtų būti. Štai Kooperacijos įstatyme numatyta dalį pelno skirti pajams, tačiau mažai – tik 10 proc. pelno. Lenkijoje, Vokietijoje ir kt. šalyse kooperatyvo pelnas skirstomas pagal konkretaus kooperatyvo numatytus įstatus, o juos tvirtina kooperatyvo visuotinis narių susirinkimas“.
V.JUNDULAS: „Įstatymuose numatyta galimybė kooperatyvams prireikus pasiskolinti lėšų iš savo narių, taigi iš esmės tai ir yra tarsi santykių su komanditiniais nariais pradžia. Nereikia to bijoti, bet reikia nustatyti aiškias taisykles, kad kooperatyvai neišsigimtų į akcines bendroves“
Gal baiminamasi, kad investuotojai gali užvaldyti kooperatyvą?
J.KUZMINSKAS: „ Galima juk apsaugoti kooperatyvo narius, darančius apyvartą nuo komanditinių narių, juo labiau, kad jie neturėtų balso teisės. Lenkijoje tokia tvarka veikia ir nebuvo nė vieno atvejo, kad komanditiniai nariai siektų užvaldyti kooperatyvą. O ir kokia jiems nauda to siekti, juk jiems svarbu uždirbti daugiau dividendų“.
T.RAUDONIUS: „Labai svarbu Kooperatyvų įstatyme apibrėžti ir įtvirtinti komanditinių narių (investuotojų) galimybę dalyvauti kooperatyvų veikloje ir tuo pačiu kooperatiniame judėjime“.
M.PETKEVIČIUS: „Prieš įteisinant komanditinius narius, reikėtų nustatyti ir aiškius ribojimus. Manau, komanditiniais nariais galėtų būti anksčiau buvę tikrieji kooperatyvo nariai. Komanditiniams nariams iš šalies – nepritarčiau“.
Kokia jūsų nuomonė dėl kooperatyvų pelno bei nuostolių paskirstymo įteisinimo?
J.KUZMINSKAS: „Lenkijoje, Vokietijoje ir kt. šalyse žemės ūkio kooperatyvai pelną skirsto pagal savo numatytus įstatus, o juos tvirtina visuotinis kooperatyvo narių susirinkimas. Lietuvoje numatyta dividendams skirti tik iki 10 proc. pelno. Kodėl nepasitikima kooperatyvais? Lenkijoje dėl tokio pasitikėjimo nežlugo nė vienas kooperatyvas. Jeigu skirstome pelną, tai logiška dalytis ir nuostolius. Mano nuomone, tai būtų teisinga. Nuostoliai pirmiausia būtų dengiami iš rezervo fondo, o jeigu neužtektų sukauptų lėšų, tokiu atveju jau reikėtų prisidėti ir visiems nariams iš savo pajinių įnašų. Nesuprantu, kodėl to baiminamasi?“
T.RAUDONIUS: „Kooperatyvuose Vakarų, Centrinėje ir Šiaurės Europoje pelnas skirstomas daugiausia atsižvelgiant į pajinio kapitalo dydį. Tuo tarpu Lietuvoje Kooperatyvų įstatymas leidžia dividendams skirti tik iki 10 proc. pelno. Jei siekiame stiprinti kooperaciją, būtina leisti kooperatyvams patiems nuspręsti, kaip skirstyti pelną ir nuostolį, atsižvelgiant į strateginius verslo tikslus. Versle pelnas ir nuostolis yra neatskiriami, nes savo esme yra vienodi. Atitinkamai, jų skirstymas turi būti apibrėžtas vadovaujantis tokiais pačiais principais“
M.PETKEVIČIUS: „Manau, dividendams reikėtų skirti didesnę pelno dalį, bet svarbu, kad neiškreiptume pagrindinio kooperacijos principo, kad kooperatyvas netaptų akcine bendrove. Ypač jeigu būtų įteisinti komanditiniai nariai. Dėl nuostolių skirstymo – sudėtingesnis reikalas, nes kooperatyvas yra ribotos atsakomybės juridinis asmuo. Todėl iš esmės jis negali nuostolio perleisti pajininkams. Tiesa, yra galimybė nuostolį paskirstyti iš privalomai sudaryto rezervinio atsargos kapitalo. Neįsivaizduoju, kaip nuostolius galima būtų paskirstyti pagal apyvartą ar turimus pajus – tai būtų neteisinga. Tačiau dėl šio klausimo reikia diskutuoti su teisininkais“
V.JUNDULAS: „Gal ir reikėtų šiek tiek padidinti pelno paskirstymo kartelę virš 10 proc., bet ne per daug. Šiaip kooperatyvai sukurti ne tiek pelnui siekti, kiek ūkininkams suteikti didesnes darybines galias, sukurti geresnes konkurencijos sąlygas. Pavyzdžiui, „Agrolit“ kooperatyvas ieško savo narių produkcijos pirkėjų geriausiomis kainomis, o sau pasilieka tik tiek, kiek reikia išsilaikyti administracijai, taigi pelno nekaupiame, tai ir nėra ką dalyti – nauda kooperatyvo nariai pasidalija iš karto. Tačiau aš suprantu savo kolegas, kuriems labai reikia pritraukti kuo daugiau investicijų“.
Kokie jūsų pasiūlymai dėl galimybių kooperatyvui paprasčiau organizuoti visuotinį susirinkimą, dėl balsavimo visuotiniame susirinkime nuotoliniu būdu ir kt.?
T.RAUDONIUS: „Užsitęsus pasaulinei pandemijai, verslo bendruomenė jau rado būdų kaip prisitaikyti prie naujų gyvenimo ir verslo planavimo sąlygų. Nuotoliniai susirinkimai tapo įprastu reiškiniu kiekvienoje organizacijoje. Daugelyje jų balsavimas nuotoliniu būdu jau yra įteisintas įstatuose. Ne išimtis yra kooperatyvai, kuriuose nuotoliniai visuotiniai susirinkimai ir balsavimai tampa kasdienybe“
M.PETKEVIČIUS: „Dabar reikalaujama, kad nariai atvyktų į susirinkimą ir užsiregistruotų, pasirašytų. Kita išeitis – balsuoti iš anksto raštu, taikant UAB ir ŽŪB praktiką. Taigi nuotoliniu būdu surengti teisėtą susirinkimą yra įmanoma, tačiau sudėtinga“.
V.JUNDULAS: „Pandemija paskubino – reikia teisiškai nustatyti galimybes susirinkimus rengti nuotoliniu būdu. Kita vertus, kooperatyvo narių visuotinis susirinkimas ir jo geras organizavimas parodo ar kooperatyvo veikla yra efektyvi, ar jis „sveikas“, ar „serga“.
Kokie kiti svarbiausi jūsų pasiūlymai, kurie padėtų kooperatyvams veikti efektyviai, sėkmingai konkuruoti rinkoje?
M.PETKEVIČIUS: „Reikėtų, kad žemės ūkio kooperatyvai galėtų gauti paramą rinkodarai ir produkcijai perdirbti. Kitas pasiūlymas – suvienodinti paramos intensyvumą. Be to, reikia siekti, kad kooperatyvams būtų patrauklus rizikos valdymo fondas – dėl narių savalaikės apsaugos rinkoje svyruojant supirkimo kainoms. Toks fondas galėtų būti tiek tarp visų kooperatyvų, tiek kooperatyvo viduje – juk galėtume pasinaudoti ir ES parama tokiems fondams. Žinoma, reikia diskusijų“.
T.RAUDONIUS: „Pirminė kooperatyvų paskirtis – teikti paslaugas ūkiams, t.y. surinkti, perdirbti ir paruošti realizacijai pirminę produkciją, išgaunant didesnę pridėtinę vertę. Šioms kooperatyvų veikloms galėtų būti skirta atskira paramos suma 2021 – 2027 metų laikotarpyje, į kurią galėtų pretenduotų tik kooperatyvai. Kita kooperatyvo nariams reikšminga sritis – tai agro paslaugos. Efektyvus technikos panaudojimas teigiamai atsilieptų investicijų panaudojimui, mažintų samdomų darbuotojų ūkyje poreikį ir produkcijos gamybos savikainą“.
V.JUNDULAS: „Tobulybei nėra ribų, gyvenimas padiktuoja, kaip ir ką reikia keisti. Todėl įgyvendinkime jau iškeltus mano ir kolegų pasiūlymus, o po to matysime ar jie gerai veikia, ką reikia taisyti“.