Lapkričio 13 d. įvyko jau antrasis Žemės ūkio ministro Broniaus Markausko susitikimas su socialiniais partneriais – Žemės ūkio rūmų nariais, kuriame dalyvavo ir l. e. p. Žemės ūkio rūmų pirmininkas Sigitas Dimaitis.
Susitikimą pradėjęs žemės ūkio ministras Bronius Markauskas pažymėjo, kad tai – tradicinis, kiekvieną mėnesį rengiamas susitikimas su socialiniais partneriais ir, kad jame aptariami praėjusiame susitikime partnerių iškelti klausimai.
Susitikime buvo svarstoma Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA) informacija dėl galimybės kvietime ES paramai gauti dalyvauti ir turintiems nulinį ekonominį gyvybingumo rodiklį. NMA direktorius Erikas Bėrontas paaiškino, kad agentūra, vertindama pareiškėjų pateiktus projektus, vadovaujasi Ekonominio gyvybingumo nustatymo taisyklėmis. Remiantis jomis, yra trys priemonės, kuriose pateikiant paraišką nėra reikalaujama turėti grynojo pelningumo, ir grynasis pelningumas bus skaičiuojamas tik įgyvendinus projektą. Šios priemonės yra „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas“, „Parama smulkiems ūkiams“ ir „Parama verslo pradžiai kaimo vietovėse“. Tai reiškia, jog pagal šias priemones paramos gali kreiptis naujos įmonės ar veiklos nevykdę fiziniai asmenys.
Ministras paprašė Kaimo reikalų departamento išsiaiškinti, ar, esant nuliniam ekonominiam gyvybingumui, yra įmanoma teikti ES paramą investicijoms į žemės valdas.
Socialiniams partneriams buvo pateikta informacija ir apie derybas su ES dėl žemės ūkio politikos po 2020 metų. Ministras B. Markauskas informavo, kad derybos su Europos Komisija vyksta. Tariamasi dėl tiesioginių išmokų suvienodinimo visoms šalims narėms. Daugiau dėmesio skiriama rizikos valdymo priemonėms. „Derybas apsunkina tai, kad 2019 m. vyksta Europos Parlamento rinkimai, po kurių bus suformuota nauja Europos Komisija. Jei derybų procesas nebus baigtas, galimas dalykas, kad kai kurios beveik išsiderėtos pozicijos gali sugriūti, todėl bandome procesą paspartinti. Tačiau jau dabar aišku, kad bendras žemės ūkiui skirtas biudžetas gal net daugiau kaip 10 procentų bus mažesnis, negu per šį laikotarpį“, – kalbėjo žemės ūkio ministras.
Žemės ūkio rūmų l. e. p. pirmininkas S. Dimaitis paklausė ministro, ar Lietuvos Vyriausybė jau svarstė, koks bus nacionalinis indėlis į paramą žemės ūkiui, nes Europos Komisija yra pareiškusi, kad šalių narių indėlis turės būti didesnis negu dabar. B. Markauskas atsakė, kad kol nėra aišku, kiek Lietuvai reikės prisidėti, šis klausimas Vyriausybėje dar nesvarstytas.
Aptariant 2018 m. pasėlių deklaravimo taisyklių projektą, kuris, kaip pabrėžė Žemės ūkio gamybos ir maisto pramonės departamento direktorius Rimantas Krasuckis, jau paskelbtas ministerijos teisės aktų informacinėje sistemoje, kilo diskusija dėl papildomų išmokų už pirmuosius 30 ha mokėjimą. Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos generalinis direktorius Jonas Sviderskis pasiūlė pirmųjų 30 ha išmoką panaikinti. Pasak J. Sviderskio, dalis žemę išnuomojančių ūkininkų pasiima ir išmokas, ir tam plotui skiriamus pigesnius degalus. Žemės ūkio rūmų l. e. p. pirmininkas paprieštaravo J. Sviderskiui ir pažymėjo, kad Žemės ūkio rūmų taryboje ne vieną kartą buvo svarstytas šis klausimas ir balsų dauguma buvo pritarta 30 ha rėmimo schemai. „Vyriausybės programa numato paramą smulkiems ir vidutiniams ūkiams, todėl pirmųjų 30 ha rėmimas yra svarbus siekiant išlaikyti kaimo gyvybingumą ir palaikyti smulkiuosius ūkius” – sakė Sigitas Dimaitis. Taigi po diskusijų buvo pasilikta prie esamo varianto – papildomą išmoką mokėti už pirmuosius 30 ha.
Susitikimo dalyviai siūlė suvienodinti sąlyginio galvijo skaičiavimo metodiką. R. Krasuckis priminė, kad šuo metu sąlyginis galvijas skaičiuojamas naudojant dvi metodikas ir ūkininkas gali pasirinkti jam tinkančią. Veiklos administravimo ir Turto valdymo departamento direktorė Virginija Žoštautienė papildė, kad prieš kurį laiką jau buvo diskutuota dėl vienos sąlyginio galvijo skaičiavimo metodikos, bet to buvo atsisakyta, nes vieniems ūkininkams yra naudingesnė viena, kitiems – kita.
Buvo nuspręsta iki kito posėdžio išsiaiškinti, kokie trūkumai ir privalumai atsirastų pereinant prie vienos sąlyginio galvijo skaičiavimo metodikos.
Aptariant žemės valdymo dokumentų pateikimo NMA klausimą, agentūros direktorius E. Bėrontas paaiškino, kad valdymo dokumentus pateikti prašoma tik tų plotų, kurie nedeklaruoti dvejus metus.
ŽŪM vadovai tarėsi ir dėl 2,2 mln. eurų Kelių fondo lėšų likučio panaudojimo. Lietuvos miško savininkų asociacijos pirmininkas dr. Algis Gaižutis iškėlė problemą, kad Aplinkos ministerija neleidžia įsirengti mažųjų karjerų. Ministras B. Markauskas teigė, kad trys ministrai yra pasirašę kreipimąsi dėl mažųjų karjerų įrengimo, tad problema yra sprendžiama.
Buvo pristatytas ir Rizikos valdymo fondo nuostatų projektas. Kadangi siūloma į jį nukreipti dalį KPP paramos, kilo abejonių dėl fondo tikslingumo. Abejonių kilo ir dėl žemdirbių įnašų. Palikus savanoriškus įnašus baiminamasi, kad toli gražu ne visi ūkininkai sumokės numatytą sumą, todėl buvo siūloma, kad įnašai būtų privalomi. Kaip buvo pažymėta, per fondą būtų galima greičiau kompensuoti ūkininkui patirtą žalą.
Socialiniai partneriai ministerijai siūlė steigti ne bendrą, o sektorinį rizikos valdymo fondą.
Kaimo plėtros departamento direktorė Jurgita Stakėnienė pristatė KPP lėšų paskirstymą tarp priemonių, sudarant galimybę 15 mln. eurų skirti smulkiesiems ūkininkams. Tačiau Lietuvos paskirstymą dar turi įvertinti Europos Komisija.
Susitikime buvo iškeltas klausimas, ar Lietuva yra pasirengusi padėti kiaulių augintojams užtikrinti gyvūnų gerovę, nes reikalaujama atsisakyti uodegų kiaulėms nukirpimo. Tam reikia pereiti prie kitokių gyvulių laikymo sąlygų, nes esant dabartinėms kiaulės viena kitai nukramto uodegas. Suomiai nusprendė kiaules kreikti šiaudais, kas pakeičia gyvulio elgesį.
Apie paramą užtikrinant paukščių gerovę užsiminė ir paukštininkai, nes jau dabar kai kurie prekybos tinklai atsisako prekiauti narvuose laikomų vištų kiaušiniais. Šis klausimas atidėtas kitam susitikimui. Kitam susitikimui atidėtas ir klausimas dėl PVM maisto produktams lengvatos. Kaip pažymėjo ministro patarėjas Dalius Žilinskas, į prašymą kai kuriems maisto produktams sumažinti PVM atsakoma, kad tai bus naudinga ne gamintojams ir vartotojams, o perdirbėjams ir prekybininkams. Nutarta dar kartą gerai apgalvoti, ar lengvata reikalinga, ir tada teikti pasiūlymą Seimui.
Socialinių partnerių atstovai iškėlė PVM problemą, kai ūkininkas moka PVM už savo poreikiams pasiskerstą gyvulį, o daržovių augintojai – už labdarai atiduodamas daržoves.
Ministras Bronius Markauskas pažymėjo, kad siekiant iš esmės išsiaiškinti socialiniams partneriams iškylančias problemas, į žemės ūkio ministerijos vadovybės ir socialinių partnerių susitikimus ateityje būtų tikslinga pakviesti ir kitų ministerijų bei valstybės institucijų atstovus, kadangi ne viskas priklauso nuo vienos žemės ūkio ministerijos.