2020 m. spalio 14 d. Seimo Aplinkos apsaugos komitete (AAK) aptarti ambicingi klimato kaitos klausimai ir Aplinkos apsaugos įstatymo dalis, susijusi su kietų biriųjų medžiagų tarša.
Artėjant Vadovų Tarybai Seimo Aplinkos apsaugos komitetas (AAK) pritarė Lietuvos pozicijai dėl Europos Komisijos dokumentų, susijusių didesniu užmoju švelninti klimato kaitą. Kitas svarbus dienotvarkės dokumentas – su vadinamuoju Klaipėdos skandalo paketu siejamo Aplinkos apsaugos įstatymo pataisa.
Ambicijos dėl klimato srities tikslų
Europos klimato teisės aktą (reglamento projektą), kuris yra Europos žaliojo kurso dalis, EK pasiūlė dar kovo pradžioje. Kitas susijęs dokumentas pateiktas rugsėjo mėnesį – tai Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Platesnis Europos 2030 m. klimato srities užmojis „Investavimas į neutralaus poveikio klimatui ateitį žmonių labui“.
Ambicija yra kuo ryžtingiau siekti tikslo pereinant prie klimatui neutralios ekonomikos, iki 2030 m. ES išmetamą ŠESD kiekį sumažinti iki 55 proc. palyginti su 1990 m. lygiu. Teigiama, kad aukštesnį tikslą pasiekti yra įmanoma ir naudinga ekonomikai. Šią ambiciją siūloma patvirtinti spalio 15-16 d. vyksiančioje Vadovų Taryboje, o po savaitės dėl bendro požiūrio bus siekiama sutarti Aplinkos Taryboje. Suformuotą poziciją ES Tarybai pirmininkaujanti Vokietija pristatys Europos Parlamentui, kuris, beje, yra jau apsisprendęs dėl dar aukštesnio tikslo.
Lietuva laikosi pozicijos, kad būtina įtvirtinti ne tik tikslą, bet ir numatyti pagrindinius naštos pasidalinimo mechanizmo principus, aplinkos tikslus integruoti į kitų sektorių plėtros programas ir atskirų sektorių teisės aktus, tarp jų ir BŽŪP. Taip pat siūloma atlikti išsamų poveikio vertinimą bei užtikrinti tikslams adekvatų finansavimą.
AAK – už įstatymo datos ankstinimą
AAK pritarė aplinkos ministro pateiktam siūlymui, kad anksčiau įsigaliotų jau priimto Aplinkos apsaugos įstatymo dalis, susijusi su kietų biriųjų medžiagų tarša: vietoje numatytos 2022 metų sausio 1-osios – 2021 metų gegužės 1-oji.
Seimui Žemės ūkio rūmai savo poziciją pateikė kartu su Lietuvos pramonininkų konfederacija, kuriame raginama nekeisti jau numatytos įstatymo įsigaliojimo datos. Buvo išsakyti argumentai – tai, kad verslui terminas yra per trumpas pasiruošti, reikalingos investicijos ir pan. Kita vertus, dabar esama išties aktualesnių ir rimtesnių svarstytinų dalykų nei įstatymo datos kaitaliojimas.
Seimo komitete sukosi kalba apie tai, kad svarstomu teisės aktu siekiama išspręsti vieną konkretų konfliktą dėl Klaipėdoje veikiančios krovos įmonės, nors pavieniams teršėjams suvaldyti ir dabar yra teisinių įrankių. To nepaisant AAK nariai pritarė įstatymo datos ankstinimui.
Galutinis sprendimas bus priimtas plenariniame posėdyje, o Kaimo reikalų komitetas rugsėjo 30 d. posėdyje siūlė teisės akto projektui nepritarti.