Žemės ūkio rūmų gruodžio 6-7 dienomis organizuotoje tarptautinėje konferencijoje „Bendrosios žemės ūkio politikos įgyvendinimo iššūkiai ir perspektyvos naujuoju 2023-2027 m. laikotarpiu“ aktyviai dalyvavo Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos atstovas, atsakingas už Lietuvos jaunųjų ūkininkų interesų atstovavimą Europos jaunųjų ūkininkų taryboje (CEJA) Vytenis Grigas, kuris dalijosi ne tik ūkininkavimo patirtimi, bet užduodamas klausimą ES Komisarui J. Voicekovskiui atkreipė dėmesį į spragas, kurios kiša pagalius į ratus kartų kaitai kaime ir jaunųjų ūkininkų įsitvirtinimui.
Būtina atsižvelgti į regioninius skirtumus
Vytenis Grigas, kuris dalyvavo viešoje ekspertų diskusijoje, kuriai moderavo politologas Vytautas Sinica, akcentavo diskusijų tarptautiniu mastu svarbą aptariant reikiamus pokyčius ir strategijas BŽŪP, viename iš pagrindinių įrankių siekiant Europos žaliojo kurso tikslų. „Ši konferencija leidžia vieniems kitus išgirsti, ieškoti bendrų sprendimo būdų. Nes dažniausiai esame įsisukę į darbų rutiną, o apie strateginius planus ir veiksmus retai randame laiko pakalbėti“, – tvirtino V. Grigas. Jis taip pat pripažino, kad jaunieji ūkininkai žemės ūkyje pasigenda stabilumo ir aiškios žemės ūkio strategijos.
Jis jau kuris laikas kuria uogininkystės ūkį augindamas sezonines daržoves, smidrus, kriaušes, trešnes. Užaugintas daržoves ir vaisius sėkmingai parduoda ūkininkų turgeliuose, socialiniuose tinkluose tuo prisidėdamas prie trumposios maisto tiekimo grandinės.
„Mano tėvai prie sodybos visada turėjo sodą, todėl sodininkystė man buvo hobis. Paskui kai išėjau studijuoti į miestą, gyvenau bendrabutyje, vėliau – nuomojame bute. Supratau, kad miestas ne man. Vėliau su žmona įsigijome sklypą, pradėjome ūkininkauti. Tačiau aplink namą teturėjome 20 arų. Vienam savo bičiuliui papasakojau, kad man labai patinka prižiūrėti savo sodinukus: rinktis veisles, skiepyti, genėti, tręšti. Jis manęs paklausė, kodėl aš nesinaudoju jaunųjų ūkininkų įsikūrimui skirta parama. Tada susimąsčiau, kad galbūt tai galėčiau padaryti“, – savo kelionės pradžią kuriant nuosavą ūkį prisiminė V. Grigas.
Ilgai nelaukęs jis Vilniaus rajone rado apleistą žemės sklypą. Deja šis sklypas nė iš tolo nepriminė ūkininkauti tinkamos žemės, buvo apžėlęs karklais ir kitais krūmais. Dar iki gaunant paramą, šeima bendromis jėgomis sutvarkė sklypą. Vėliau vyras žemės lopinėlį apsodino sodu, šiemet vaismedžiams jau treti metai. Tam, kad Vytenis iš ūkio greičiau gautų pajamų, pasisodino 20 arų smidrų ir tiek pat braškių, taip pat ūkyje ėmė auginti šitake grybus.
Kol kas ūkininkavimas Grigų šeimai padeda tik papildomai „prisidurti“ prie atlyginimo ir nuo bendro šeimos bendro biudžeto sudaro tik 30–40 proc. pajamų. „Mes esame visiškai priklausomi nuo oro sąlygų. Taip pat pastebėjome, kad mūsų pasirinkti kai kurie augalai ne visai tinka mūsų dirvožemiui, todėl šiemet stengiamės dirvą praturtinti organinėmis medžiagomis. Mes stengiamės tausoti žemę, kurioje dirbame, užauginta produkcija turi būti ne tik skani, bet ir sveika. Kitų stalui norime siūlyti tokią produkciją, kurią patys valgome su malonumu“, – orientuojasi į tvarų vaismedžių ir daržovių auginimą jaunasis ūkininkas.
Kalbėdamas apie ūkininkavimo ateities perspektyvą, Vytenis tikisi, kad ūkį pavyks išlaikyti ar net jį išauginti. Vis tik jis pripažįsta, kad šiuo metu žemės ūkio politikos instrumentai, nukreipti į jaunuosius ūkininkus, veikia ne visada. Jis taip pat turėjo priekaištų ir kai kurioms paramos taisyklėms, kurios Lietuvos kontekste visiškai netinka. Jis pateikė konkretų asmeninį pavyzdį. Vytenis jau kuris laikas nori modernizuoti ūkį ir rengėsi tam teikti projektą. Vaismedžiams, o ypač trešnėms, reikia labai daug drėgmės, todėl pašnekovas norėjo parengti ūkio modernizavimo projektą ir įsidiegti laistymo sistemas. Tačiau taisyklės parengtos taip, kad laistymo sistema gali būti įrengta tik tuo atveju, jei vanduo imamas iš lietaus surinkimo sistemos. „Kitaip sakant, jei vandenį imčiau iš gręžinio ar kūdros – paramoje negaliu dalyvauti. Ši taisyklė atkeliavo iš Pietų Europos, kur šalys kenčia nuo sausros ir ten pradėjo sekti giluminiai vandenys. Tiesą sakant, tai Lietuvai ši problema neaktuali. Manau priimant sprendimus svarbu atsižvelgti ir į regioninius skirtumus“, – neabejojo V. Grigas.
***
Po konferencijos Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos narys Vytenis Grigas buvo apdovanotas žemės ūkio ministerijos ir žemės ūkio rūmų padėkomis už Lietuvos jaunųjų ūkininkų interesų atstovavimą Europos Sąjungos jaunųjų ūkininkų taryboje (CEJA) bei sėkmingą ūkininkavimą mažame ūkyje. Padėkas V.Grigui įteikė žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas ir ŽŪR pirmininkas Arūnas Svitojus.