2022 m. balandžio 14 d. Žemės ūkio rūmų lyderiai susirinko į tarybos posėdį, kurio pagrindinis klausimas – Europos Komisijos pateiktų pastabų Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023 2027 m. strateginiam planui pristatymas ir diskusija.
Posėdyje dalyvavęs Žemės ūkio viceministras Egidijus Giedraitis pristatė gautas Europos Komisijos pastabas ir pažymėjo, kad Komisija palankiai vertina Lietuvos pastangas rengiant BŽŪP strateginį planą ir struktūrinius dialogus prieš jį pateikiant.
Komisija siūlo BŽŪP planą patobulinti, kad būtų pasiekti nustatyti rezultatų rodikliai.
Komisija akcentavo apsirūpinimo maistu svarbą ir kartu priklausomybės nuo išorinių išteklių (trąšų, energetinių resursų) mažinimą bei žemės ūkio atsparumo didinimą dėl Rusijos karo Ukrainoje pasekmių. Valstybės raginamos pertvarkyti savo gamybinius pajėgumus taikant tvaresnius gamybos būdus.
Raginama didinti planuojamų priemonių aprėptį ir ambiciją ūkininkų padėties vertės grandinėje gerinimo srityje – remiant trumpas grandines, bendradarbiavimą, kooperaciją.
Lietuva kviečiama paaiškinti, kodėl nerems pripažintų gamintojų organizacijų kūrimosi kituose sektoriuose (išskyrus vaisių-daržovių sektorių) ir kaip skatins gamintojų bendradarbiavimą.
Komisija palankiai vertina tiesioginių išmokų viršutinės ribos taikymą, tačiau mano, kad vis dar yra galimybių pagerinti teisingesnį/sąžiningesnį smulkiausių ūkių atžvilgiu tiesioginių išmokų paskirstymą.
Lietuva raginama patobulinti arba labiau pagrįsti pasirinktą perskirstymo išmokos modelį.
Komisija pažymi, kad BŽŪP plane pateikiami svarbūs sprendimai su aplinka ir klimatu susijusiems iššūkiams spręsti, įskaitant privalomąsias sąlygas (GAAB, VR) ir ekoschemas, galintys paskatinti geresnį tvarios praktikos taikymą, tačiau atkreipia dėmesį, kad reikėtų aiškiau apibrėžti „žaliąją architektūrą“ ir jos elementus, įrodant, kad naujoji ambicija yra didesnė palyginti su dabartiniu laikotarpiu.
Suplanuotose intervencijose nepakankamai atsižvelgiama į poreikį sumažinti ŠESD iš gyvulininkystės, poreikį gerinti maistinių medžiagų valdymą, prisitaikyti prie klimato kaitos, būtinybę geriau tvarkyti EB svarbos buveines ir rūšis, taip pat Lietuvos prašoma geriau atsižvelgti į „Natura 2000“ Prioritetinių veiksmų programą.
Lietuva raginama pasinaudoti BŽŪP plano teikiamomis galimybėmis didinti tvarią atsinaujinančiosios energijos, įskaitant biodujas, gamybą ir naudojimą šalies viduje, bei mažinti energijos suvartojimą.
Lietuva primygtinai raginama atsižvelgti į nacionalinius tikslus, kurie bus nustatyti ES Reglamentuose
Komisija palankiai vertina Lietuvos planus iki 2030 m. ekologinio ūkininkavimo plotus padidinti beveik dvigubai iki 15 proc. Atsižvelgdama į ekologinio ūkininkavimo naudą ir lėtą šio sektoriaus augimą pastaraisiais metais, Komisija rekomenduoja Lietuvai išnagrinėti galimybes nustatyti didesnę siektiną reikšmę.
Komisija palankiai vertina Lietuvos planus didinti biologine įvairove turtingų kraštovaizdžio elementų kiekį taikant ekoschemas ir ragina įvertinti ar siūlomų intervencijų apimtis yra pakankama siekiant nacionalinio tikslo (2030 m. – 10 proc. ŽŪN).
Komisija teigiamai vertina tai, kad siūlomas asignavimas jauniems ūkininkams gerokai viršija minimalų reikalavimą ir kad yra naudojamas įvairių priemonių derinys siekiant išspręsti kartų atsinaujinimo poreikį sektoriuje.
Pažymi, kad nustatyta daug poreikių, susijusių su kaimo vietovių socialine ir ekonomine struktūra, tačiau siūlomos intervencijos tik iš dalies sprendžia problemas, o didžioji dalis jų tenka vietos plėtrai (LEADER). Lietuva raginama peržiūrėti intervencijos strategiją šioje srityje, taip pat papildyti strategiją aprašant sąsajas ir papildomumą su kitais ES fondais, ypač socialinės įtraukties kaimo vietovėse srityje.
Norint pereiti prie atsparesnio ir tvaresnio žemės ūkio ir kaimo plėtros, reikia įdėti daug pastangų konsultavimo, mokymo ir naujovių srityse. Šiomis prielaidomis Komisija ragina Lietuvą stiprinti savo žinių ir inovacijų strategiją, ypatingą dėmesį skiriant žinių mainams.
Komisija siūlo žinių sklaidos priemonėms skirti daugiau lėšų, siekiant užtikrinti efektyvią žinių sklaidos sistemos veiklą.
Komisija ragina Lietuvą tobulinti skaitmeninimo strategiją ir apsvarstyti, kaip ji bus visapusiškai sprendžiama Plane ir kartu su kitomis politikos priemonėmis, įskaitant ES plačiajuosčio ryšio kaimo vietovėse tikslų įgyvendinimą.
Lietuva raginama 2025-iems metams nustatyti greitojo plačiajuosčio interneto aprėpties siekį, kuris atitiktų ES bendrąjį tikslą – 100 % kaimo vietovių aprėptį.
„EK dėmesys žemės ūkio atsparumo didinimui Rusijos karo Ukrainoje akivaizdoje ir kylantis poreikis mažinti priklausomybę nuo išorinių resursų rodo, kad pasirinkome teisingas strategines kryptis – labiausiai remti mažus, vidutinius ūkius ir įvairius sektorius bei prioritetą teikti ūkininkaujantiems tvariai – diversifikuodami gamybą, ją išskaidydami po smulkesnius ūkius visoje Lietuvoje mažiname rizikas, o tvarumas mažina priklausomybę nuo išorės veiksnių. Šios kryptys nesikeis. Su socialiniais partneriais tarsimės, kaip atsižvelgti į EK pastabas, visų pirma dėl GAAB reikalavimų bei jų sąsajų su ekoschemomis, kitų aktualių priemonių, žinių sklaidos sistemos (ŽŪŽIS) tobulinimo ir tobulinsime BŽŪP planą“, – informavo Egidijus Giedraitis.
ŽŪR pirmininkas dr. Arūnas Svitojus pažymėjo, kad laukia dar ne viena diskusija tiek ŽŪR narių tarpe, tiek ministerijoje dėl BŽŪP plano tobulinimo. „Gerai, kad EK teigiamai vertina tiek šeimos ūkių, tiek jaunųjų ūkininkų stiprinimo priemones, nes tai yra Lietuvos kaimo ateitis, tačiau dar turime diskutuoti dėl žaliojo kursų reikalavimų – turime siekti, kad numatyti reikalavimai būtų logiški ir įgyvendinami, kad ūkininkai nebūtų drastiškai draudžiami vykdyti vienokias, ar kitokias veiklas, kurių nedraudžia ES reglamentai. ŽŪR nariai įsipareigoja aktyviai dirbti prie šio dokumento tobulinimo ir tikisi, kad siūlymai bus įtraukti“, – pažymėjo dr. A.Svitojus.
Lietuvos šeimos ūkininkų sąjungos pirmininkas Vidas Juodsnukis išreiškė apgailestavimą, kad Lietuvoje nėra sukurta konsultavimo ir informavimo sistema, kuria galėtų pasinaudoti smulkių ir vidutinių ūkių savininkai.
Dr. Algis Gaižutis, Lietuvos miško ir žemės ūkio savininkų asociacijos vadovas suskaičiavo, kad EK Lietuvai pateiktose pastabose miškininkystė minima 33 kartus. Palyginti su praėjusiu finansiniu laikotarpiu finansavimas miškams mažinamas tris kartus. „Turėtume įvertinti situaciją, kad Lietuva negauna 3 mln. kubinių metrų medienos iš Rusijos, 1 mln. biokuro iš Baltarusijos ir Ukrainos. EK pateikė pastabas dėl miškininkystės sektoriaus paramos priemonių tobulinimo, todėl atsižvelgiant į žaliojo kurso ambicijas turime tobulinti BŽŪP planą ir numatyti paramos priemones“, – sakė dr. A.Gaižutis.
Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos vadovas Saulius Daniulis siūlė susodinti prie vieno stalo valdininkus ir ūkininkus bei parengti planą, kuris būtų logiškas ir įgyvendinamas, nes nuolat kaitaliojamos ekologinio ūkininkavimo taisyklės įneša daug neaiškumų ir sumaišties.
Lietuvos avių augintojų asociacijos pirmininkė Gintarė Kisielienė, Lietuvos daržovių augintojų asociacijos direktorė Zofija Cironkienė, Lietuvos vidutinių pieno gamintojų asociacijos atstovė Regina Bernatonienė, Lietuvos kanapių augintojų, perdirbėjų ir verslo inovatorių asociacijos vadovas Rimantas Čiūtas akcentavo švietimo ir konsultavimo svarbą, žemės ūkio ministerijos specialistų rengiamų taisyklių, kurios ne tik būtų suprantamos ūkininkams, bet ir prisidėtų prie vieningos ateities žemės ūkio ir kaimo plėtros strategijos kūrimo.
Žemės ūkio rūmų komitetų veikla
Veislininkystės, gyvulininkystės ir veterinarijos komiteto pirmininkas dr. Edvardas Gedgaudas pateikdamas ataskaitą už 2021 m. darbus apgailestavo, kad komitetas daug dirbo, teikė pasiūlymus ir siūlė sprendimų variantus Žemės ūkio ministerijai ir Seimo Kaimo reikalų komitetui, bet deja progreso pasiekti nepavyko.
„Tai, kad 1951 m. unifikuotos Lietuvos juodmargių ir Lietuvos žalųjų gyvulių veislės buvo prarastos, o Lietuvos Holšteinų veislei vedamos net 3 kilmės knygos, kurias tvarko 3 asociacijos, kai tuo tarpu grynaveislių gyvulių populiacija 2021 m. apyskaitos duomenimis yra tik 30 172 gyvuliai, o Lietuvos žalmargių pieninių gyvulių veislei vedamos 2 kilmės knygos, kurias tvarko 2 asociacijos, tuo tarpu šios veislės grynaveislių gyvulių populiacija 2021 m. apyskaitos duomenimis – 1 228 gyvuliai, kitaip kaip nonsensu pavadinti negalima. Aktyviai dirbome ir šiais metais dirbsime komitete su viltimi, kad pavyks sulaukti dėmesio ir strateginio požiūrio bei pažangos“, – pažymėjo dr. E. Gedgaudas.
Džiugina informacija, kad COVID-19 krizės laikotarpiu, pasauliniu mastu pieno gamyba tiek karvių tiek buivolių pieno didėjo, žymiai didėjo pieno produktų paklausa ir gamyba, ilguoju laikotarpiu aplenkė net kitus produktus, o pieno sektorius prisitaikė prie vartotojų pageidavimų taip atgaudamas prarastas pozicijas ir išlikdamas mitybos grandinėje ir pasaulyje pieno produktų pardavimai nežymiai kilo, visiškai priešingai nei buvo prognozuota kilus COVID-19 pandemijai.
Tarptautinio komiteto pirmininkas dr. Arūnas Svitojus ataskaitoje akcentavo pagrindinius komiteto darbus 2021 m. ir pristatė 2022 m. veiklos planą, kuriame numatyti pagrindiniai klausimai: atstovavimas tarptautinėse organizacijose (Copa-Cogeca, ICAR, IDF, EUFRAS, ECN); BŽŪP 2021-2027 m. laikotarpiu; Europos žaliasis kursas ir susijusios strategijos (Nuo ūkio iki stalo, Biologinė įvairovė, Tvarūs finansai ir kt.); Bendradarbiavimas su užsienio partneriais; Tarptautiniai renginiai; Iššūkiai susiję su karu Ukrainoje; Kiti su tarptautine veikla susiję klausimai.
Tarptautinio komiteto sudėtyje net 12 organizacijų lyderiai: Lietuvos daržovių augintojų asociacija – Zofija Cironkienė; Lietuvos veterinarijos gydytojų asociacija – prof. dr. Audrius Kučinskas; Pramoninių uogynų augintojų asociacija – Adolfas Jasinevičius; Lietuvos kiaulių augintojų asociacija – Algis Baravykas; Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacija – dr. Algis Gaižutis; Lietuvos mėsinių galvijų augintojų ir gerintojų asociacija – Andrius Baublys; Lietuvos ūkininkių draugija – Virginija Žliobienė; Lietuvos verslinių sodų asociacija „Vaisiai ir uogos“ – Vitalija Kuliešienė; Lietuvos ekologinių ūkių asociacija – Saulius Daniulis; Lietuvos šeimos ūkininkų sąjunga – Vidas Juodsnukis; Lietuvos žemės ūkio kooperatyvų asociacija „Kooperacijos kelias“ – Mindaugas Maciulevičius; Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjunga – Vytautas Buivydas.
ŽŪR Tarybos nariai vienbalsiai patvirtino komitetų ataskaitas ir ŽŪR komitetų pirmininkus bei pritarė jų sudėčiai:
EKOLOGINĖS IR TAUSOJANČIOS APLINKĄ GAMYBOS KOMITETAS – pirmininkas Adolfas Jasinevičius;
KAIMO PLĖTROS KOMITETAS – pirmininkė Kristina Švedaitė;
KOOPERACIJOS VEIKLOS KOMITETAS – pirmininkas Jonas Kuzminskas;
LIETUVOS PIENININKYSTĖS NACIONALINIS KOMITETAS – pirmininkas dr. Edvardas Gedgaudas;
TARPTAUTINIŲ RYŠIŲ KOMITETAS – pirmininkas dr. Arūnas Svitojus;
VEISLININKYSTĖS, GYVULININKYSTĖS IR VETERINARIJOS KOMITETAS – pirmininkas dr. Edvardas Gedgaudas.