Artėjant 50 ES sutarties straipsnyje numatytos šalies išstojimo iš ES procedūros pradžiai, Britanijos ūkininkai teikia vyriausybei savo reikalavimus dėl žemės ūkio ateities.
Lig šiol Jungtinės Karalystės žemdirbiai buvo gana dosniai finansuojami iš ES biudžeto – 2015 m. jie gavo apie 3 milijardus EUR tiesioginių išmokų, daugiau nei 5 milijardai EUR buvo skirti kaimo plėtrai 2014-2020 m. BŽŪP parama sudaro apie 55 proc. visų britų ūkininkų pajamų.
Vasario pabaigoje įvykusioje Nacionalinės ūkininkų sąjungos (NFU) konferencijoje britų žemdirbių atstovai išsakė savo reikalavimus, kurie susiveda į kelis pagrindinius ūkininkų interesus: kuo laisvesnė prekyba su ES, darbo jėgos užtikrinimas ir nauja žemės ūkio politika, užtikrinanti produktyvaus, progresyvaus ir pelningo žemės ūkio plėtrą. Šiuos reikalavimus NFU suformulavo atlikusi didelio masto konsultaciją – buvo susisiekta su kiekvienu organizacijos nariu.
Prekybos politikos klausimu ūkininkai išreiškė aiškią poziciją – būtina išlaikyti neribotą priėjimą prie ES rinkos ir užtikrinti, kad Britanijos žemės ūkio ir maisto produktų eksportuotojai nenukentės per ateities ES prekybos derybas. Naujų rinkų paieška yra svarbi, tačiau šiuo metu Britanija eksportuoja triskart daugiau produktų į Belgiją, nei į Braziliją, Rusiją, Kiniją ir Indiją kartu sudėjus. Ūkininkai teigė, jog šių prekybos kelių išlaikymas ir po Brexit yra vienas svarbiausių Vyriausybės uždavinių.
Kitas aspektas – darbo jėga, būtina sėkmingam sektoriaus funkcionavimui. Prognozuojama, kad iki 2021 m. vien sezoninės darbo jėgos poreikis išaugs iki 95 tūkst. žmonių. Gruodžio mėn. Britanijos ūkininkai ir perdirbėjai bei prekybininkai, kurių bendra apyvarta viršijo 92 milijardus svarų, drauge pareiškė, jog tam, kad žemės ūkio ir maisto sektorius išliktų gyvybingas, reikalinga darbo jėga.
Trečias ūkininkų reikalavimas – nauja žemės ūkio politika. Ūkininkai teigia, jog būtina prisiminti, kad Europa žemdirbius rems ir toliau, ir Britanijos ūkininkai negali būti nuskriausti. Turi būti išlaikomas jų konkurencingumas. Todėl žemdirbiai reikalauja Vyriausybės įsipareigojimų išlaikyti esamą paramos lygį.
Apžvelgus šiuos reikalavimus aiškėja, jog Britanijos žemės ūko sektoriaus interesas – kad gyvenimas po Brexit kuo mažiau skirtųsi nuo gyvenimo iki Brexit. Noras išlaikyti priėjimą prie ES rinkų reiškia laisvą prekybą, o po reikalavimu užtikrinti darbo jėgą gali slėptis noras išlaikyti laisvą darbuotojų judėjimą iš ES. Netgi tiesioginė parama žemės ūkiui pageidaujama panaši į BŽŪP – galbūt supaprastinta, su mažesne biurokratijos našta, tačiau panašiame finansavimo lygyje. Kol kas neaišku, ar Britanijos ūkininkai pasieks šių tikslų – tai priklausys ir nuo Jungtinės Karalystės Vyriausybės, kuri kol kas, atrodo, kur kas daugiau dėmesio skiria finansų sektoriaus ateičiai užtikrinti.