ELO generalinė asamblėja Rumunijoje

Lapkričio 27 d. Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) Tarptautinio skyriaus vedėja Vaida Leščauskaitė ir Lietuvos miško ir žemės  savininkų organizacijos pirmininkas dr. Algis Gaižutis dalyvavo Europos žemės savininkų organizacijos (ELO) Generalinėje Asamblėjoje, kuri vyko Rumunijoje. Pažymėtina, kad Rumunija kitų metų pirmą pusmetį  perims pirmininkavimą ES Tarybai.
Posėdžio pradžioje ELO Generalinis sekretorius Thierry de l’Escaille pristatė politinę situaciją – BŽŪP reformos eigą, Brexit keliamas problemas. Jis pabrėžė, jog „capping’as” – tiesioginių išmokų ribojimas palies maždaug 2 procentus ES ūkininkų, tačiau ELO laikosi nuomonės, kad ribojimo taikymas turi būti valstybės narės nuožiūra.

Tokiai pozicijai pritarė ir Rumunijos žemės ūkio ir kaimo plėtros ministras Petre Daea, pristatęs Rumunijos pirmininkavimo prioritetus žemės ūkio srityje. Rumunijai pirmininkauti teks sudėtingu laikotarpiu – laukia sudėtingi sprendimai dėl ES biudžeto BŽŪP reformos, taip pat kitų metų pavasarį numatyti ES Parlamento rinkimai, po kurių vyks ir Komisijos keitimas, kas vėlgi apsunkins sprendimų priėmimą. Galbūt todėl Rumunija neiškėlė ypatingų sektorinių prioritetų – planuojama siekti, kad būtini sprendimai būtų priimti laiku, kad reformos būtų kokybiškos.

„Mes privalome užtikrinti pakankamą BŽŪP biudžetą, kadangi didelį dėmesį reikia skirti klimato kaitos švelninimui, aplinkosauginėms priemonėms,  dirvožemio ir vandens išsaugojimui, todėl ūkininkai nepajėgs užtikrinti numatomų dar didesnių reikalavimų gaudami mažesnę paramą”, – kalbėjo Rumunijos žemės ūkio ir kaimo plėtros ministras Petre Daea. Ministras taip pat pasisakė už spartesnį tiesioginių išmokų vienodinimą, būtinybę reaguoti į klimato kaitą.

Posėdžio metu šalys taip pat pristatė pagrindines žemės ūkio sektoriaus problemas ir siekius.  Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacijos pirmininkas dr. Algis Gaižutis pristatė nesutarimus Lietuvos visuomenėje dėl miškų kirtimų.

ŽŪR Tarptautinio skyriaus vedėja Vaida Leščauskaitė pristatė ŽŪR poziciją dėl BŽŪP ateities. „BŽŪP po 2020 metų yra vienas svarbiausių šio laikotarpio klausimų. Mums išlieka aktuali tiesioginių išmokų problema  – pažadas, kad Lietuvos ūkininkai gaus ES vidurkį siekiančias išmokas, kuris turėjo būti įvykdytas dar 2013 metais, tačiau nebus pasiektas  netgi 2027-aisiais. Negana to, kaimo plėtros biudžeto mažinimas, raginant valstybes nares padidinti bendrą finansavimą, gali reikšti, kad Lietuvos ūkininkai gaus ne tik vienas mažiausių tiesioginių išmokų ES, bet ir kaimo plėtros ramsčio parama bus nepakankama. Todėl Lietuvos žemės ūkio rūmai organizuoja protesto akcijų ciklą Briuselyje, siekdami atkreipti Europos Vadovų Tarybos dėmesį į „naujųjų” šalių ūkininkų diskriminavimą ES,” – kalbėjo V. Leščauskaitė.