ES patvirtintas „Omnibus" reglamentas

2017 m. spalio 16 d. Specialiojo žemės ūkio komiteto posėdyje valstybių narių atstovai patvirtino susitarimą dėl vadinamojo „Omnibus“ reglamento.

„Omnibus“ reglamentu iš dalies keičiamas Finansinis reglamentas, kuriuo reglamentuojamas ES biudžeto vykdymas, ir sektoriams skirtų 15 teisėkūros procedūra priimtų aktų, be kita ko, žemės ūkio srityje.

Spalio 12 d. pirmininkaujanti valstybė narė ir Europos Parlamentas pasiekė preliminarų susitarimą dėl „Omnibus“ reglamento.

Taisyklėmis, dėl kurių susitarta, bus supaprastinta bendra žemės ūkio politika (BŽŪP) įgyvendinant keletą keturių BŽŪP reglamentų (dėl tiesioginių išmokų, kaimo plėtros, bendro rinkos organizavimo ir horizontaliojo reglamento) techninių patobulinimų.

Tiesioginės išmokos

Aktyvus ūkininkas: aktyvių ir neaktyvių ūkininkų atskyrimas tampa laisvai pasirenkamas, tokiu būdu tose valstybėse narėse, kuriose dėl to susidarė pernelyg didelė administracinė našta, leidžiama to atskyrimo nebetaikyti.

Daugiametis žolynas: dabartinės taisyklės iš dalies pakeičiamos, kad valstybėms narėms būtų suteikta daugiau lankstumo įgyvendinant šį reikalavimą.

Mokėjimų sumažinimas: susitarimu patvirtinta galimybė valstybėms narėms kasmet peržiūrėti savo sprendimus dėl tiesioginių išmokų sumažinimo.

Žalinimas: tokių rūšių kaip miskantai (miscanthus) ir geltonžiedis legėstas (silphium perfoliotum) augalais apsodinti plotai ir medingųjų augalų pūdymui palikta žemė taip pat bus laikomi ekologiniu požiūriu svarbiomis vietovėmis.

Jaunieji ūkininkai: išmokos jauniesiems ūkininkams bus teikiamos penkerius metus nuo paraiškos pateikimo dienos, jeigu paraiška buvo pateikta per penkerius metus nuo ūkio įsteigimo. Be to, valstybės narės gali padidinti išmokas jauniesiems ūkininkams pagal pirmąjį ramstį iki 50 %, neviršijant nustatytų viršutinių ribų.

Savanoriška susietoji parama: valstybės narės galės kasmet peržiūrėti savo sprendimą.

Bendras rinkos organizavimas

Vertės pasidalijimas: galimybė vesti kolektyvines derybas dėl vertės pasidalijimo sąlygų sutartyse bus taikoma ir kituose nei cukraus sektoriuose ir bus savanoriško pobūdžio.

Gamintojų organizacijos: institucijos nusprendė nekeisti status quo savanoriško gamintojų organizacijų pripažinimo srityje (tai reikalavimas, kad jos iš tikrųjų vykdytų ekonominę veiklą) ir pieno sektoriui numatytos leidžiančios nukrypti nuostatos. Pasiūlymas įtraukti naują organizacijų kategoriją („derybinės organizacijos“) buvo atmestas.

Gamintojų organizacijos ir konkurencijos taisyklės: kai kurios gamintojų organizacijų išimtinės teisės, kaip antai gamybos planavimas, gamybos sąnaudų optimizavimas, teikimas rinkai ir derybos dėl sutarčių dėl žemės ūkio produktų tiekimo narių vardu, jau įtvirtintos alyvuogių aliejaus, jautienos ir lauko augalų sektoriuose, bus taikomos visiems sektoriams siekiant pagerinti ūkininkų padėtį tiekimo grandinėje. Atsižvelgiant į tokį išplėtimą, taip pat buvo nuspręsta į straipsnį dėl gamintojų organizacijų įtraukti tam tikras apsaugos priemones, kuriomis užtikrinama, kad nebūtų užkirstas kelias konkurencijai.

Vaisių ir daržovių veiksmų programos, vynas ir importo kvotos: sutartomis taisyklėmis numatyta atlikti supaprastinimą ir techninių patobulinimų šiose srityse.

Krizių valdymas: pasiūlymas dėl savanoriško gamybos mažinimo programos krizės laikotarpiais buvo atmestas, taigi debatai šia tema nukelti į būsimą BŽŪP po 2020 m. peržiūrą.

Kaimo plėtra

Pajamų stabilizavimo priemonė: nors parama, susieta su bendra pajamų stabilizavimo priemone, toliau bus teikiama tuo atveju, kai ūkininko pajamos sumažės daugiau kaip 30 %, palyginti su jo vidutinėmis metinėmis pajamomis, tačiau naujos konkretiems sektoriams taikomos priemonės viršutinė riba bus 20 %. Atitinkamai parama draudimo sutartims, kurios, be kita ko, taikomos dėl nepalankių klimato sąlygų susidariusiems nuostoliams kompensuoti, bus galima naudotis tuo atveju, kai sunaikinama daugiau kaip 20 % ūkininko vidutinės metinės produkcijos.

Finansinės priemonės: padaryta keletas taisyklių, kurių turi būti laikomasi finansinių priemonių atžvilgiu, pakeitimų, siekiant propaguoti jų naudojimą ir jas suderinti su kitais ES struktūriniais bei investicijų fondais.

Horizontalusis reglamentas

Krizių rezervas: nors nepadaryta jokių dabartinių taisyklių pakeitimų, Komisija pareiškimu įsipareigojo rengiant kitą daugiametę finansinę programą peržiūrėti, kaip veikia rezervas, kad būtų sudarytos sąlygos veiksmingai ir laiku imtis priemonių krizės rinkoje atveju.

„50/50“ taisyklė: pasiūlymas panaikinti vadinamąją „50/50“ taisyklę buvo atmestas. Finansiniai padariniai, susiję su dėl pažeidimų prarastomis lėšomis, kurios per pagrįstą laikotarpį nesusigrąžinamos, bus toliau lygiomis dalimis kompensuojami iš valstybių narių ir ES biudžeto.

Finansinė drausmė: dabartinė procedūra, kuria užtikrinama, kad išlaidos pagal BŽŪP nuostatas neviršytų ES biudžete nustatytų ribų, buvo supaprastinta ir dabar ją valdys tik Komisija.