Spalio 11 d. Žemės ūkio rūmų (Rūmų) tarybos posėdis prasidėjo tarybos narių sveikinimu Rūmų pirmininkui Andriejui Stančikui, būsimajam Lietuvos Respublikos Seimo nariui, kuris rinkimuose dalyvavo pagal Lietuvos valstiečių ir žaliųjų partijos suformuotą kandidatų sąrašą. Rūmų vicepirmininkas Sigitas Dimaitis tardamas sveikinimo žodžius nuo tarybos palinkėjo, kad A. Stančikas nepamirštų žemdirbių savivaldos institucijos ir ateityje atstovautų žemdirbių ir kaimo gyventojų interesams.
Pagrindinis Rūmų tarybos klausimas – Dėl Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros politikos ateities. Andriejus Stančikas pažymėjo, kad šiandien Rūmų organizacijos privalo prisidėti prie žemės ūkio ir kaimo plėtros strategijos kūrimo, kad ji atitiktų žemdirbių lūkesčiams. Vicepirmininkas Sigitas Dimaitis pažymėjo, kad siekiant efektyvios Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros, Rūmai, kaip žemdirbių savivaldos lyderius vienijanti organizacija, privalo paruošti pasiūlymus dėl konkurencingo žemės ūkio ir įvairiapusės kaimo plėtros, kurie būtų įtraukti į naujai formuojamą LR Vyriausybės programą.
Juratė Dovydėnienė, Lietuvos žemės ūkio kooperatyvų asociacijos „Kooperacijos kelias” valdybos pirmininkė akcentavo tai, kad į naująją LR Vyriausybės programą (Programa) privalo būti įtrauktas kooperacijos skatinimas plačiąją prasme, t. y. ne tik žemės ūkyje, bet ir verslo subjektų, kredito unijų kooperacijos skatinimas. Apibendrinant pažymėta, kad Programoje turėtų būti įtrauktas prioritetas – skatinti visų rūšių kooperaciją.
Algis Baravykas, Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos direktorius pažymėjo, kad Programoje privalo būti numatytas veislininkystės sistemos tobulinimas, o šiuo metu už veislininkystę atsakingų institucijų funkcijos privalo būti perduotos pripažintoms veislininkystės institucijoms. A. Baravykas taip pat pasiūlė taikyti lengvatinį pridėtinės vertės mokestį (toliau – PVM) atskirų maisto produktų grupėms: mėsai, pienui, vaisiams, daržovėms, uogoms, duonai.
Jonas Vytautas Lingys, Lietuvos žalųjų galvijų gerintojų asociacijos Tarybos pirmininkas pritarė A. Baravyko pasiūlymui dėl veislininkystės sistemos tobulinimo. J. Lingys pasiūlė, kad Programoje privalo būti numatyta ilgalaikė žemės ūkio ir kaimo plėtros strategija. Taip pat pasiūlyta sumažinti Žemės ūkio ministerijos ir jai pavaldžiose institucijose dirbančių darbuotojų skaičių.
Jonas Talmantas, Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas, pažymėjo, kad būtina nacionaliniu lygmeniu peržiūrėti 2014-2020 m. Kaimo plėtros programos (toliau – KPP) priemonių taisykles. Taip pat būtinas tiesioginių išmokų sistemos, aplinkosauginių ir augalų apsaugos reikalavimų tobulinimas. Būtų tikslinga sukurti ir efektyvų melioracijos tvarkymo ir dirvožemio kokybės gerinimo planą, aktyvinti žemės konsolidaciją ir vietinės reikšmės kelių taisymo procesus.
Jonas Sviderskis, Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos generalinis direktorius pažymėjo, kad 2012-2016 m. LR Vyriausybės programoje buvo įtrauktas prioritetas stiprinti žemdirbių savivaldos ir kaimo nevyriausybinių organizacijų statusą, deja, santykis tarp valstybės institucijų ir žemdirbių savivaldos organizacijų – be progreso. J. Sviderskis taip pat pritarė siūlymui dėl KPP priemonių įgyvendinimo taisyklių peržiūros ir tobulinimo. Taip pat, privalu numatyti sukurti veiksmingą teisinę bazę, reguliuojančią naudos paskirstymą maisto grandinėje.
Edvardas Gedgaudas pažymėjo, kad būtina sistema, parodanti kokią pridėtinę vertę sukuria žemės ūkis. Tai padėtų suprati kokia linkme mes judame, ir kaip turėtume elgtis ateityje. Deja, lig šiol nėra jokios statistinės informacijos. Svarbu įverti ir pateikti esamą situaciją žemės ūkyje bei sukurti ilgalaikę žemės ūkio ir kaimo plėtros strategiją, ypatingą dėmesį skiriant žemės ūkio veiklos efektyvumo ir kaimo gyvybingumo didinimui.
Vidas Juodsnukis pažymėjo, kad būtina stabdyti emigraciją, skatinti kooperaciją, užtikrinant stabilias pajamas smukliems ūkiams, taip pat akcentavo, kad po 2020 metų parama bus fiksuota, todėl jau šiandien reikia aktyviai dalyvauti naujos finansinės perspektyvos BŽŪP formavime, kovojant už Lietuvos žemės ūkiui ir kaimui palankius sprendimus, bendradarbiaujant su ES šalių žemdirbių savivaldos organizacijomis.
Algirdas Valaiša, Ukmergės rajono žemdirbių asociacijos pirmininkas pažymėjo, kad būtina tobulinti ir efektyvinti ekologinės sistemos valdymą.
Albertas Sekonas, Ignalinos rajono žemdirbių asociacijos pirmininkas pasisakė už kooperacijos skatinimą, įtraukiant Rūmų organizacijas.
Darius Kviklys, Lietuvos verslinių sodų asociacijos „Vaisiai ir uogos“ direktorius pažymėjo, kad valstybinėse įstaigose turėtų būti naudojama lietuviška/vietinė produkcija, o šiandien baudžiančios valstybės institucijos turėtų tapti daugiau patariamosiomis bei konsultuojančiomis.
Virginija Žliobienė, Lietuvos ūkininkių draugijos pirmininkė siūlė į Programą įtraukti funkcijų žemdirbių savivaldos organizacijoms, skatinti bendruomeninį ir smulkųjį verslą kaime. Pasiūlė Lietuvos kaimo tinklo (toliau – LKT) administravimą pavesi Rūmams.
Nikolajus Dubnikovas, Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos ir Lietuvos mėsinių galvijų augintojų ir gerintojų asociacijos narys pabrėžę, kad kooperacijos skatinimas, ekologinis ūkininkavimas, gyvulininkystė (tame tarpe ir mėsinė gyvulininkystė) Programoje turi būti numatytos kaip prioritetinės ūkio šakos.
Arūnas Svitojus, Baltijos labdaros fondo direktorius pažymėjo, kad reikia didinti pasitikėjimą kaimo žmogumi/žemdirbiu ir lengvinti verslo sąlygas, skatinti verslo subjektų plėtrą.
Sigitas Dimaitis pasiūlė, kad per dvi savaites Rūmų administracijos darbuotojai, atsižvelgdami į Rūmų narių siūlymus, paruoš siūlymus XVII – ajai Vyriausybei.
Žemės ūkio rūmų taryba vienbalsiai nutarė iki spalio 25 d. parengti siūlymų projektą, kuris turės dvi dalis – strateginius ir ilgalaikius tikslus bei Vyriausybės tikslus 2016 – 2020 metų laikotarpiui.
Taryba svarstė ir naujo nario į Rūmų bendruomenę priėmimo klausimą.
Vadovaujantis Rūmų statuto 8 str., pateikdama visus reikalingus dokumentus, kreipėsi Lietuvos Respublikos teritorijos mastu veikianti organizacija – Asociacija Lietuvos kredito unijos, prašydama priimti ją į Rūmų narius.
Ramūnas Stonkus, Asociacijos Lietuvos kredito unijos pirmininkas pristatė savo atstovaujamą organizaciją, kuri vienija 58 iš 74 Lietuvoje veikiančių kredito unijų. Asociacija vysto narių – kredito unijų – galimybes augti ir plėstis, atstovauja jų interesams skirtingose institucijose ir organizacijose. Asociacija vysto vietinį ir tarptautinį bendradarbiavimą su visomis Lietuvos bei kitų šalių kredito unijomis, kooperatyvais ir kitomis verslo organizacijomis. Taip pat rengia tarptautinius renginius, vizitus, skleidžia informaciją visuomenei apie kredito unijų sukauptą patirtį, veiklą ir galimybes. Asociacija nuo 2013 m. yra Lietuvos darbdavių konfederacijos narė. Taip pat Lietuvos kooperatyvų konfederacijos steigėja, kurios tikslas – vienyti visas Lietuvoje veikiančias kooperatines bendroves, atstovauti jų interesams. Asociacija yra UAB „LKU turto valdymas“ steigėja.
Asociacijos Lietuvos kredito unijos pirmininkas Ramūnas Stonkus pristato atstovaujamos organizacijos veiklą.
Rūmų tarybos nariai vienbalsiai pritarė asociacijos Lietuvos kreditų unijos narystei Žemės ūkio rūmuose.
Andriejus Stančikas pasveikino naują Rūmų organizaciją – narę ir pažymėjo, kad nuo šiandien Rūmai vienija 49 organizacijas.
Dėl Rūmų vadybos tobulinimo.
Edvardas Gedgaudas pažymėjo, kad pastarųjų keleto metų Rūmų darbe ir veikloje buvo susidurta su įvairiais iššūkiais, įvyko daug pokyčių, tačiau laikinai direktoriaus pareigas einantis S. Dimaitis puikiai suvaldė situaciją, susitvarkė su iškilusiomis problemomis, taip pat visokeriopai atstovavo žemdirbių savivaldos organizacijų – Rūmų narių interesams. E. Gedgaudas Rūmų tarybai pateikė siūlymą balsavimui dėl S. Dimaičio patvirtinimo direktoriaus pareigoms (lig šiol S. Dimaitis yra l.e. pareigas direktorius).
Tarybos nariai vieningai pritarė siūlymui ir patvirtino Sigitą Dimaitį Rūmų direktoriaus pareigoms.
[Best_Wordpress_Gallery id=”65″ gal_title=”2016_10_11″]