ŽUR Naujienos

Kompleksiškas požiūris į pelkių panaudojimą

Žemės ūkio rūmų Sertifikavimo skyriaus vedėjas Ramūnas Stonkus dalyvavo Europos klimato kaitos švelninimo iniciatyvos (EUKI) projekte, kurį remia Vokietijos federalinė aplinkos, gamtos apsaugos ir branduolinės saugos ministerija (German Federal Ministry for the Environment, Nature Conservation and Nuclear).

Projekto tikslas – sukauptas žinias apie klimatui neutralų durpynų naudojimą ir įgytą praktinę patirtį perduoti Baltijos šalių ūkininkams.

Lietuvoje daugiau nei pusė nusausintų durpinių dirvožemių naudojama žemės ūkio reikmėms. Iš šių plotų į atmosferą išmetama apie 7–8 mln t. CO₂ ekv./metus, t.y. beveik pusė visų šalies šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) emisijų.

​Siekiant sumažinti žemės ūkio sukeliamas ŠESD emisijas iš žemdirbystei naudojamų durpžemių, siūloma alternatyva – pelkininkystė (anglų k. paludiculture, vok. k. Paludikultur).

​Tai klimatui palankus natūralių ir atkurtų pelkių ūkinis naudojimas, apimantis vietinių pelkinių augalų produkcijos paruošą, natūralioms pelkių buveinėms būdingo hidrologinio režimo palaikymą ir (ar) atkūrimą, durpėdaros skatinimą, pelkių biologinės įvairovės apsaugą siekiant užtikrinti pelkių ekologinį stabilumą.

Tvarus pelkininkystės principais pagrįstas pelkių naudojimas leistų ne tik įgyvendinti klimato kaitos švelninimo siekius, bet ir užtikrintų vertingų buveinių būklės gerinimo perspektyvas.

Kaip ši veikla vystoma Vokietijoje, kokie pasiekti rezultatai, kokie iššūkiai lauka Vokietijos ūkininkų ? 

Įspūdžiais dalinasi ŽŪR konsultantas Ramūnas Stonkus.

„Kadangi veikla, susijusi su pelkių ir šlapynių priežiūra, eksploatavimu yra neatsiejama nuo mokslo ir mokslinių tyrimų, tai projekto dalyvių susitikimas prasidėjo nuo išvykos į Leibnizo žemės ūkio inžinerijos ir bioekonomikos institutą. Būtent šis institutas buvo bioekonomikos tyrimų pradininkas. Dabar institutas didžiausią dėmesį skiria žemės ūkio, maisto, pramonės ir energetikos sistemų pritaikymui žiedinei ekonomikai. Svarbu, kad institutas vykdo tyrimus, į kuriuos įtraukiama visuomenė, kad tyrimų rezultatai būtų pritaikomi ir naudojami praktikoje. Viena iš sričių, kurioje aktyviai dirba instituto mokslininkai – pelkių ir šlapynių priežiūra, bioįvairovė, pelkių atkūrimas ir pelkių augalų perdirbimas bei pritaikymas praktiniam naudojimai. Institute dirba 250 darbuotojų. Institutas turi laboratorijas, bandymų laukus, eksperimentines gamybos ir perdirbimo įmones. Institutas 50 proc. finansuojamas iš federalinės valdžios skiriamų dotacijų, kita finansavimo dalis – iš projektų ir  užsakomųjų darbų. Metinis instituto biudžetas 15 mln. Eur. „, – informavo R.Stonkus.

Jau šiandien institutas turi ir naudoja įrangą, kurios pagalba iš įvairių pelkėse augančių augalų (nendrių, dilgėlių, įvairiažolių ir kt.) pagamina žaliavą, kuri naudojama ekologiškų popieriaus pakuočių, izoliacinės medžiagos ir kt.  gamybai.

1 pav. Perdirbami pelkių augalai

2 pav. Gaminama produkcija

„Iš to, ką pamatėme institute, galima daryti išvadą, kad pelkininkystės veikla glaudžiai susijusi su mokslu. Todėl didelis dėmesys skiriamas mokslo, ūkininkų ir verslo atstovų bendradarbiavimui. Perdirbta pelkių augalų produkcija yra puikiai pritaikoma ir jos paklausa nuolat auga, tačiau vis dėlto šiandien šios produkcijos savikaina yra gan aukšta, todėl dar reikalinga valstybės pagalba ir parama”, – sako R.Stonkus.

Didelis  dėmesys skiriamas užliejamų pievų, šlapynių išsaugojimui ir atkūrimai. Projekto dalyviai apsilankė užliejamuose polderiuose (Polder Bargischow & Polder Sandhagen), kurių plotas 500 ha. Visas šis plotas priklauso ūkininkams ir jame jie ūkininkauja.

Ūkininkaujant užliejamuose polderiuose ūkininkams keliami reikalavimai: 2-3 kartus nupjauti žolę ir ją išvežti. Išvežta žolė silosuojama, arba sušeriama gyvuliams. Polderiuose palaikomas tam tikras vandens lygis, kad augtų pelkių augalai ir formuotųsi durpžemis. Tuo tikslu įrengtos siurblinės, kurios iš vandens telkinių pakelia vandenį. Ūkininkai žolę nuima specialia technika.

3 pav. Pelkės vaizdas

Tausus pelkių ir durpynų naudojimas gali ženkliai prisidėti prie ES įsipareigojimų sumažinti ŠESD emisijas, todėl polderyje įrengta CO2 emisijų stebėjimo stotelė, kurios pagalba stebima ir fiksuojama, kiek pelkė sugeria CO2, priklausomai  nuo metų laiko, pelkės šienavimo intensyvumo ir kitų ūkininkavimo sąlygų.

Pelkių išsaugojimas –  efektyvus indėlis klimato kaitos švelninimui, nes sausinimo nepažeistos pelkės yra natūralios ekosistemos, efektyviai sugeriančios anglies dioksidą iš atmosferos ir patikimai jį laikančios organinės anglies saugyklose – durpėse.

4 pav. CO2 stebėjimo stotelė pelkėje

5 pav. Specializuota technika mažiems pelkių plotams

Ūkininkavimas pelkėse ir šlapynėse Vokietijoje yra remiamas ir skatinamas. Siekiama, kad pelkė išliktų natūrali ir nevyktų mineralizacijos procesai, todėl siekiant skatinti ūkininkus ūkininkauti šiose žemėse, skiriama parama ir lengvatinis kreditavimas įsigyti specializuotai technikai. Ūkininkavimas polderiuose yra nuolat stebimas mokslininkų, vykdomi tyrimai ir CO2 stebėsena.

Vokiečiai akcentuoja, kad svarbu ne tik išsaugoti esamas pelkes jose ūkininkaujant, bet ir auginti specialias kultūras, kurios būtų pritaikomos praktiškai. Projekto dalyviai apsilankė Teichweide polderyje (Polder Baurhand), kur auginamas plačialapis švendras (Typha latifolia). Šis augalas auginamas užliejamose pelkėse, o jo panaudojimo galimybės itin plačios: izoliacinė medžiaga, pakuotės, tekstilė, pritaikymas pramonėje ir kt.

Kita perspektyvi augalų rūšis – tai durpinės samanos, arba kiminai (Sphagnum sp.). Netoli Oldenburgo miesto įrengti bandymų laukai, kuriuose iš įvairių šalių atvežtų  skirtingų kiminų rūšių atliekami ne tik bandymai, bet ir imamas derlius.

6 pav. Plačialapis švendras

7 pav. Kiminai

Taigi pelkių plotus galima panaudoti ne tik įprastiniams žoliniams augalams auginti. Vokietijoje populiaru auginti augalus, kurie turi platų pritaikymą pramonėje ir statybose. Ši verslo šaka sparčiai plečiasi. Auginamos naujos augalų rūšys, vykdomas selekcinis darbas, specializuotose įmonėse auginama sėklinė medžiaga.

Perspektyvi ir skatinama pelkių panaudojimo kryptis – apsodinimas mišku. Apsodinant pelkes mišku, svarbu parinkti tinkamas medžių rūšis ir pritaikyti tinkamas sodinimo ir auginimo technologijas. Viena perspektyviausių medžių rūšių – juodalksniai. Projekto dalyviai apsilankė specialiai prieš 20 metų įrengtuose juodalksnynuose, pasodintuose skirtingais būdais.

8 pav. Pelkė apsodinta juodalksniais

Kadangi ūkininkaujant svarbu  ne tik užauginti produkciją, bet ją ir parduoti, svarbu žinoti, kokios augalų rūšys, auginamos pelkėse, turi perspektyvą. Taigi kaip informavo Vokietijos mokslininkai, platų pritaikymą ir paklausą turi paprastoji nendrė (Phragmites australis). Šiandien jos paklausa gerokai lenkia pasiūlą. Vokietijos įmonės importuoja nendres ir iš Baltijos šalių. Jos pritaikymas ypač platus – izoliacinės medžiagos, pakavimo medžiagos, statybinės plokštės, maisto pramonė.

9 pav. Gaminiai iš nendrių

Komposto gamyba – gamybos sritis, kuri ūkininkaujant durpynuose įgalina panaudoti ne tik durpes, bet ir augalines atliekas – nupjautą žolę, medienos žievę ir kitas organines atliekas. Kad pamatyti ir sužinoti, kaip tai vyksta praktiškai, projekto dalyviams buvo organizuota išvyka į durpių substrato gamybos įmonę Torfwerk Moorkultur Ramsloh Werner Koch GmbH&Co. Tai įmonė, skaičiuojanti šimtametę  darbo praktiką gaminant substratą sodinukams. Tačiau augant durpių substrato ir komposto paklausai, įmonė vis dar negali patenkinti augančio poreikio. Didžiausius kiekius produkcijos įmonė eksportuoja į Olandijos gėlininkystės ūkius.

10 pav. Komposto gamyba