KRK tarpininkauja ieškant sprendimų

Vasario 10 d. Seimo KRK nuotoliniame posėdyje gvildeno skirtingų žemės ūkio sektorių dalyviams itin jautrius klausimus: dėl žemdirbių bendruomenėje didelį atgarsį sulaukusio įsakymo, kuriuo griežtinami mėšlo ir srutų aplinkosaugos reikalavimai, ir dėl paramos sektoriams, patiriantiems sunkumus dėl aplinkybių, susijusių su Covid-19.

Šiame posėdyje džiugino, kad nepaisant politinių pažiūrų skirtumų KRK nariai buvo vieningi, pasisakė už žemės ūkio gamintojus.

Žemdirbių bendruomenė daug iečių sulaužė siekdama valdininkams įrodyti, kad 2020 m. gruodžio 9 d. žemės ūkio ministro Andriaus Palionio ir aplinkos ministro Kęstučio Mažeikos įsakymo „Dėl Mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų aprašo patvirtinimo“ pakeitimai yra pertekliniai, nebuvo tinkamai suderinti su socialiniais partneriais. Tačiau įsikišus parlamentinei kontrolei perteklinių apribojimų įsigaliojimas turi būti sustabdytas.

KRK rekomendavo Aplinkos ir Žemės ūkio ministerijoms atšaukti įsakymą, kuris nebuvo tinkamai suderintas, ir jį toliau rengti gerai išsiaiškinus Europos Komisijoje, kokie europiniai dokumentai įpareigoja šalis nares griežtinti mėšlo tvarkymo aplinkosaugos reikalavimus. Nutarimą Seimo KRK priėmė vienbalsiai, vardiniu balsavimu.

ŽŪR pirmininkas dr. A. Svitojus Seimo komitetui išreiškė padėką – priimtas sprendimas, žemdirbių palaikymas džiugina.

Parlamentarų dėmesį jis atkreipė į tai, kad problema kilo ne dėl ūkininkų neatsakingo požiūrio į aplinką (niekam nekyla abejonių, jog ją būtina saugoti), o dėl to, kad teisės aktas buvo priimtas nesuderintas, neatsižvelgiant į daugelį pateiktų pasiūlymų – buvo „žaidimas į vienus vartus“.

Taip pat ŽŪR pirmininkas akcentavo, kad įsakymo priėmimui būtina rūpestingai pasiruošti, kartu numatyti finansavimą, kuris būtinas griežtesniems aplinkosauginiams reikalavimams įgyvendinti. Be to, būtina skirti rimtą dėmesį bei pakankamai laiko žemdirbių švietimui ir informavimui. „Ūkiai labai skiriasi dydžiu, skiriasi sektoriai – turi būti skirtingos ir finansinės, techninės priemonės, reikia labai rimtai technologiškai pasiruošti“, – sakė dr. A. Svitojus.

Spartuolišku valdininkų noru pralenkti kitas šalis nares aplinkosauginiais reikalavimais posėdyje nusistebėjimą išreiškė ir Lietuvos žemės ūkio kooperatyvų asociacijos „Kooperacijos kelias“ pirmininkas Jonas Kuzminskas.

***

Karštos diskusijos vyko svarstant kitą parlamentinės kontrolės klausimą – sunkumus, su kuriais dėl Covid-19 susiduria paukštininkystės bei kiaulininkystės sektoriai. 2019 metais sėkmingai veikę verslai, iki pandemijos nė karto neprašę valstybės pagalbos, dabar susiduria su išgyvenimo dilema. Penki paukštynai jau uždaryti, ir liūdnas sąrašas, deja, gali būti pratęstas.

Seimo komitetas klausimą ėmėsi nagrinėti, nes Vyriausybėje pagalbos rasti nepavyksta. Nuo Covid-19 nukentėjusius verslus globoja Ekonomikos ir inovacijų ministerija, tačiau žemės ūkio sektorius į šios ministerijos kuruojamą sritį nepatenka.

KRK posėdyje dalyvavo net Vilniaus rajono bei Kaišiadorių savivaldybių merai susirūpinę dėl įmonių, kurios yra vienos didžiausių tose savivaldybėse, likimo. Iškilo pavojus, kad gali būti uždarytas Kaišiadorių paukštynas, kuriame dirba 800 žmonių. Būtų didelis nuostolis valstybei, kiltų problemos savivaldai.

Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos direktorius Algis Baravykas pastebėjo, kad paukštininkystės ir kiaulininkystės sektoriai kartu sukuria 13 proc. bendrosios žemės ūkio produkcijos vertės, o šalies gebėjimas apsirūpinti savo gamybos maistu yra strategiškai svarbus, suteikia saugumo.

„Dėl Covid-19 labai pabrango žaliavos. Matom, ES tiesia pagalbos ranką gamintojams“, – kalbėjo A. Baravykas minėdamas Austrijos, Latvijos pavyzdžius. Deja, tuo metu, kai visos šalys siekia gelbėti savo verslus, Lietuvoje sudarytos žinybinės užkardos, paramos reikalingi verslai surūšiuoti pagal veiklą.

Dviračio išradinėti nereikia, per pirmąją pandemijos ataką buvo paruošti paramos atskiriems sektoriams paketai, juos tereikėtų atnaujinti. O verslai krizės metu suteiktą finansinę paramą grąžintų su kaupu.