facebook

J.KUZMINSKAS: „Su valdžia diskutuoti veiksmingiau per Žemės ūkio rūmus“

Žemės ūkio rūmų taryba 2018 m. sausio 30 d. patvirtino Žemės ūkio rūmų renginių ir iniciatyvų planą, skirtą atkurtos Lietuvos valstybės 100 –mečiui paminėti. Viena iš iniciatyvų – pasidalinti Žemės ūkio rūmų organizacijų lyderių mintimis apie nuveiktus darbus, pasiektus rezultatus ir ateities vizijas. Tęsiame pokalbių ciklą. Šį kartą kalbiname Lietuvos žemės ūkio kooperatyvų asociacijos „Kooperacijos kelias“ valdybos pirmininką Joną KUZMINSKĄ.

 Priminkite Lietuvos žemės ūkio kooperatyvų asociacijos (LŽŪKA) „Kooperacijos kelias“ sudėtį.

Jos veikloje dalyvauja 15 žemės ūkio kooperatyvų, žemės ūkio kooperatinių bendrovių, kooperatinių bendrovių bei kooperatyvų: ŽŪK „Juodoji uoga“, ŽŪKB „Pamario pienas“,  ŽŪK „Rešketėnai“, ŽŪKB „Pieno gėlė“,  ŽŪK „Pienas LT“, ŽŪK „Agrolit“, KB „Baltic Cattle“, KB „Panemunys“, KB ,,Daržovių centras“ , kooperatyvas „Eko tikslas“, ŽŪK ,,Ėriškių pienas“, kooperatyvas ,,Eko Žemaitija“ ŽŪK ,,Pieno puta“, ŽŪK ,,Lietuviško ūkio kokybė“ ir KB ,,Žalioji lanka“.

Kada „Kooperacijos kelias“ įsteigta?

Lietuvos žemės ūkio kooperatyvų asociacija „Kooperacijos kelias“ gyvuoja nuo 2000 metų. Tai savarankiška, ne pelno organizacija, vienijanti Lietuvos žemės ūkio kooperatyvus (kooperatines bendroves, mažąsias bendrijas, užsiimančias žemės ūkio ir/ar su ja susijusia veikla), bendriems jų poreikiams tenkinti ir uždaviniams įgyvendinti.

Ar keliami kokie nors ypatingi reikalavimai, norintiems prisijungti prie LŽŪKA  „Kooperacijos kelias“?

Nutarėme, kad  norintį prie  asociacijos prisijungti kooperatyvą rekomenduotų nors vienas asociacijai jau priklausantis kooperatyvas. Tai tarsi apsidraudimas, kad į mūsų gretas nepatektų netikras kooperatyvas, deja, tokių Lietuvoje yra, kai iš tikrųjų tai ne kooperatyvas, o uždaroji akcinė bendrovė.

Kokie pagrindiniai kooperatyvų asociacijos tikslai? Suprantame, kad susijungti į konkrečios srities kooperatyvus ūkininkams naudinga, tačiau pasakykite, kuo naudinga į asociaciją jungtis skirtingų žemės ūkio šakų kooperatyvams?

Iš esmės mūsų asociacijai priklausantys  kooperatyvai jau ir anksčiau naudojosi kooperacijos nauda, o asociacijoje dalyvauja siekdami aukštesnių tikslų, t.y. taip susijungę mes galime efektyviau dalyvauti kuriant įstatymus tiek apskritai žemės ūkiui, tiek būtent kooperatyvų veiklai, tiek kooperatyvų nariams. Pavyzdžiui, prieš kiekvieną ES paramos laikotarpį ruošiama paramos teikimo tvarka, arba jau nustatyto laikotarpio metu ta tvarka koreguojama, štai tada mes ir išsakome savo nuomonę, nes kas kitas geriau gali išmanyti, jeigu ne mes patys. Pavyzdžiui, kiek skirti vertinimo balų teikiant paraiškas paramai gauti, arba keisti paramos intensyvumą, t.y. stengiamės, kad ūkininkams apsimokėtų būti kooperatyvų nariais.

Ūkininkai susijungė į kooperatyvus, kooperatyvai – į asociaciją, o asociacija yra Žemės ūkio rūmų narė. Kuo dalyvavimas šioje organizacijoje jums svarbus, naudingas?

Per Žemės ūkio rūmus yra paprasčiau ir veiksmingiau diskutuoti tiek su vykdomąja valdžia, tiek su įstatymų rengėjais bei leidėjais, t.y. su Žemės ūkio ministerijos vadovais ar tarnautojais, su Vyriausybe bei su Seimo komitetais. Vieno kooperatyvo nuomonė nieko nereiškia, nes įstatymai ar paramos taisyklės kuriamos ar keičiamos įvertinant poveikį visai kooperacijai ir net visam žemės ūkiui. Tokią išvadą gali padaryti tik Žemės ūkio rūmai. Žinoma, su valdžia bendraujame ir tiesiogiai, kviečiame valdininkus į „Kooperacijos kelio“ posėdžius, pateikiame argumentus.

Paminėjote apie tariamus kooperatyvus. Dar daug tokių yra?

Yra. Ir pirmiausia apie tokius sužinome mes. Pavyzdžiui, užsukame į kurią nors įmonę ir pamatome kooperatyvo pienovežį, o priėję arčiau suprantame, kad iš tikrųjų tas pienovežis priklauso vienai pieno perdirbimo įmonei.  O tai reiškia, kad pieno perdirbėjai naudojasi parama kooperatyvams, kuri gali būti skiriama tik ūkininkams, pieno gamintojams, bet ne pieno perdirbėjams.

Ar asociacijoje svarstote apie galimybę produkciją perdirbti, ne būtinai dalyvaujant „Pienas LT“?

Apie tai kalbamės, gludiname nuomones ir labai tikėtina, kad anksčiau ar vėliau taip nutiks.

Net 10 (iš 15) „Kooperacijos kelio“ narių užsiima pieno gamyba arba jo supirkimu. Akivaizdu, kad jūsų veikla labai erzina akcines pieno perdirbimo įmones – jos pieną iš kooperatyvų superka pigiau nei, tarkime, iš žemės ūkio bendrovių ar stambių ūkių, nors kooperatyvai patys pieną pristato. Kokia išeitis? Ar asociacija su ŽŪR pagalba gali pakeisti susidariusią padėtį?

Prisipažinkime, kad kooperatyvams trūksta logistikos sugebėjimų. Jeigu visi kooperatyvai galėtų derinti pieno pardavimą, tai ne mes priklausytume nuo pieno perdirbėjų, bet jie priklausytų nuo mūsų. Mes nesusitariame, todėl ir pralaimime ir tegul nepyksta žemės ūkio bendrovių vadovai, jeigu dabar pasakysiu, kad jos neretai už pieną Lietuvoje gauna net daugiau nei vakarų Europos šalyse tik todėl, kad kooperatyvai dar nesuranda bendros kalbos.  Taigi galime sakyti, kad pieno gamyba užsiimančioms žemės ūkio bendrovėms supirkėjai papildomai mokama iš kooperatyvų atimtais pinigais. Netiesa, kad bendrovėms daugiau mokama dėl aukštesnės pieno kokybės – patiekęs tokios pat kokybės pieną ir tiek pat pieno, kooperatyvas negaus tiek pat, kiek mokama bendrovei.

Praėjusiais metais lankėtės  Vašingtone (JAV), kur vyko Šiaurės Amerikos ir ES žemės ūkio konferencija. Ar dar išliko įspūdžių? Ar ES turi ko pasimokyti iš amerikiečių?

Vašingtone įvykusiame renginyje pienininkai iš JAV, Kanados, Meksikos ir įvairių ES šalių pristatė savo šalių žemės ūkio sektoriaus padėtį, aptarė  bendras problemas. Konferencijoje daugelis pabrėžė užsienio prekybos ir ją palengvinančių laisvos prekybos susitarimų svarbą žemės ūkiui. Svarbu, kad vis daugiau amerikiečių nebenori vartoti mėsos, gautos paskerdus modifikuotais produktais šertus galvijus ir paukščius. Toks vartotojų pageidavimas mums teikia vilčių. Europiečiai prisipažino, kad žemės ūkio paskirties žemės nuolat mažėja. Pavyzdžiui, Austrija vidutiniškai kasdien praranda apie 25 ha žemės ūkio naudmenų. Taigi ateityje žemės ūkio paskirties žemės vis daugiau trūks. Mums tai labai svarbu žinoti ir planuoti. JAV ūkininkai pasidalino savo problemomis, kurios panašios į ūkininkų problemas ES – vis labiau trūksta kvalifikuotos darbo jėgos, vis sunkiau į sektorių pritraukti jaunimą.

Kokia asociacijos tarptautinė veikla?

Nuo 2004 – ųjų „Kooperacijos kelias“ yra COPA/ COGECA narė. Kokia nauda?  Šios narystės tikslas – siekti Lietuvos žemės ūkio kooperatyvams, žemdirbiams ir kaimo gyventojams palankios Bendrosios ES žemės ūkio politikos, dalyvauti teisėkūros procesuose bei aktyviai ginti Lietuvos žemės ūkio kooperatyvų interesus tarptautiniame lygmenyje. Bendraujame su Baltijos šalių kooperatyvais, pavyzdžiui, su Latvijos kooperatyvų asociacija. Kokia nauda? Pavyzdžiui, 2017 m. lapkričio mėnesį dalyvavome Estijoje surengtoje konferencijoje „Tarptautinė patirtis ir kooperatyvų sėkmės istorijos“. Kolegos iš ES šalių dalijosi patirtimi, kaip jiems pavyksta ūkininkus suvienyti siekiant bendro tikslo – pasiekti geresnę kainą bei sustiprinti ūkininkų padėtį maisto grandinėje. Konferencijoje paaiškėjo, kad  kooperatyvų judėjimas yra daug labiau išvystytas Šiaurės Europos šalyse, pavyzdžiui, Danijoje, Švedijoje ir Suomijoje, kuriose kooperatyvai užima daugiau nei 50 proc. rinkos. Kolegos sakė, kad  Rytų Europoje tai yra vienintelė galimybė išlikti. Šią mintį  asociacija „Kooperacijos kelias“ ir stengiasi paskleisti.

Facebook komentarai

komentarų(ai)