facebook

Protestas Briuselyje: laikas atsisakyti diskriminacinės žemės ūkio politikos!

Spalio 18-ąją Briuselis ne tik teoriškai tapo tikrąja Europos Sąjungos sostine, nes įvyko Europos Vadovų Tarybos susitikimas. Kaip reta Briuselyje buvo itin daug ginkluotų policininkų, specialiųjų dalinių kariškių ir įvairių šalių žurnalistų. Todėl dalis jų dėmesio buvo skirta ir protesto akciją surengusiems Lietuvos Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) nariams ir jų bendraminčiams. Šį kartą lietuviams talkino kolegos ūkininkai iš Lenkijos, Latvijos ir Čekijos. Ūkininkai Europos vadovams dar kartą priminė, kad atėjo laikas ES atsisakyti diskriminacinės žemės ūkio politikos ir visoms ES narėms sudaryti vienodas galimybes konkuruoti bendroje rinkoje.

Dėmesys protesto akcijai

Priminsime, kad sumanymas Briuselyje surengti protesto akciją kilo ŽŪR vadovams, o jų pasiūlymui 2018 rugsėjo 5 d. vieningai pritarė ŽŪR Tarybos nariai. Į Briuselį savo organizacijų atstovus delegavo net 19 ŽŪR organizacijų. Protesto akcijos rengėjai Briuselio policijai pranešė, kad akcijoje galimai dalyvaus apie 200 ūkininkų iš keturių valstybių. Maždaug tiek ir dalyvavo. Kodėl tiek daug buvo sutelkta policijos? Gal tikėtasi, kad pasielgsime, kaip, pavyzdžiui, prancūzai, kurių protesto akcijos būna ypatingos, pavyzdžiui, jie slapta atsiveža ir išpila tonas pieno ir kt.?

„Policijos tikrai buvo labai daug. Visame mieste buvo kaip reta daug tiek ginkluotų policininkų, tiek specialiųjų dalinių kariškių. Tačiau neverta tuo stebėtis, nes Briuselyje vyko Europos Vadovų tarybos susitikimas, o mes, planuodami protesto akciją, specialiai pasirinkome būtent šią dieną, kad mūsų akciją pastebėtų kuo daugiau Europos politikų“, – aiškino ŽŪR pirmininkas Arūnas Svitojus.

Ar protesto akciją galime laikyti sėkminga?

„Taip, pasiekėme daugiau nei tikėjomės. Mūsų reikalavimai labai aiškūs ir argumentai stiprūs. Mes neprašėme išskirtinių sąlygų, neprašėme skirti daugiau lėšų, nei santykinai skiriama kitoms ES narėms. Tačiau mes reikalavome teisingų sąlygų visiems ES žemės ūkio ir kaimo plėtros dalyviams. Suprantu, kad ES nelengva atsisakyti įprastų diskriminacinių sąlygų, vadinamosios dviejų greičių BŽŪP. Tačiau mes būtent tai ir akcentuojame, neleidžiame nusiraminti ir Briuselio valdininkams tikrai nesmagu girdėti mūsų argumentus. O mes to ir siekiame“, – sakė A.Svitojus.

Labai svarbu, kad būtent protesto akcijos dieną Briuselyje buvo labai daug susirinkę įvairių šalių žurnalistų, taigi ir jų dėmesys šiai akcijai buvo didesnis nei įprasta.

Prezidentė pritarė žemdirbių siekiams

Į protesto akciją Briuselyje susirinkusius keturių valstybių ūkininkus aplankė Europos Parlamento Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto pirmininkas lenkas Czeslaw Adam Siekierski. Jis atvyko su gausia Lenkijos jaunųjų ūkininkų delegacija.

„Ūkininkus būtina tinkamai paremti, nes jie skatina ir užtikrina ekonomikos augimą. Tikimės, kad BŽŪP biudžetas bus padidintas – šiuos sprendimus priims Europos Vadovų Taryba, o jūsų veiksmai padės juos įtikinti“ – teigė C.A.Siekierski.

Protesto akcijos dalyvius aplankė ir į Europos Vadovų Tarybos susitikimą atvykusi Lietuvos Prezidentė Dalia Grybauskaitė.

„Jūsų palaikymas man labai reikalingas, nes gruodžio mėnesį, kai pradėsime svarstyti ES biudžetą, jūsų pozicija bus įvertinta“, – protesto dalyviams žadėjo D.Grybauskaitė.

Prezidentė prisiminė, kad tokio pobūdžio akciją ŽŪR buvo surengę 2013 – aisiais, rengiantis 2014-2020 – ųjų laikotarpiui ir tada žemdirbių nuomonę Briuselis išgirdo – TI buvo padidintos nuo 144 iki 181 EUR/ha.

„Dėl „Brexit“ gali sumažėti finansavimas visoms sritims, ne tik žemės ūkiui, bet ir struktūriniams fondams ir tai būtų objektyvi situacija, kuri paliestų visas šalis. Bet tai, kad Baltijos šalys iki šiol gauna 70-75 proc. TI vidurkio, tikrai nepriimtina po tiek metų narystės ES, juo labiau, kad mums buvo pažadėta TI padidinti daugiau nei yra dabar“, – kalbėjo D. Grybauskaitė.

Tiesa, nuvylė į EP išrinkti Lietuvos atstovai. Su protesto akcijos dalyviais bendravo tik EP Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto narys Bronis Ropė. Minėto komiteto pavaduojantis narys Valdemar Tomaševski su protesto akcijos dalyviais nesusitiko ir šiuo įvykiu nesidomėjo. Priminsime, kad šiuo metu Lietuvoje išrinkti 11 EP narių.

Numatė kelis ėjimus į priekį

Ar nepavėlavome protestuoti, juk jau gruodžio mėnesį Briuselyje bus pristatytas naujojo laikotarpio biudžetas?

„Nepavėlavome, nes netylėjome ir iki šiol. Mūsų pozicija nesikeitė ir apie tai žemdirbių atstovai nuolat kalbėjo tiek COPA/COGECA posėdžiuose, tiek susitikimuose su EK atstovais. Nusprendėme, kad dabar, ES Vadovų Tarybos susitikimo metu, yra geriausias laikas priminti, kad mūsų siekiai nepasikeitė, kad mes sieksime sąžiningų konkurencijos sąlygų“, – sakė A.Svitojus.

Briuselyje dalyvavęs ŽŪR vicepirmininkas Algis Baravykas Prezidentei priminė, kad ši akcija, tikėtina, nebus paskutinė. Ar jau yra tokie planai ir kokių veiksmų dar įmanoma imtis?

„Tai sudėtingas procesas, lyg žaistume šachmatais. Taip, mes esame numatę kelis ėjimus į priekį, bet veiksmai labai priklausys nuo to, kaip keisis padėtis svarstant 2021 -2027 m. laikotarpio finansavimą“, – sakė A.Svitojus.

Protesto akcijos aplinkybės

Kodėl reikėjo protesto akcijos? Visi žinome, kad dėl „Brexit“  2021-2027 m. ES parama žemės ūkiui bus sumažinta. Pavyzdžiui, Lietuvai tiesioginėms išmokoms (TI) ir kaimo plėtrai iš viso numatoma skirti apie 4,558 mlrd. EUR, arba apie 5,2 proc. mažiau nei 2014–2020 – aisiais. Nors Lietuvai TI numatoma skirti 3,344 mlrd. EUR, arba 5,8 proc. daugiau nei 2014–2020 – aisiais, tačiau Kaimo plėtros programai numatoma paramą sumažinti net 26 proc. ir skirti tik 1,214 mlrd. EUR. „Brexit“ pasekmės? Ūkininkai dėl šio argumento nepriekaištautų, tačiau jie negali pritarti Europos Komisijos (EK) ketinimams sulėtinti TI konvergencijos (suvienodinimo) procesą – planuojama iki ES vidurkio TI didinti vos po 2 proc. kasmet. Tokiu atveju 2027 – aisiais Lietuvos ūkininkams skiriamų TI vidurkis būtų 204 EUR/ha ir siektų tik 79 proc. ES vidurkio. Tuo tarpu šiuo metu ES TI vidurkis yra apie 266 EUR/ha. Mažesnes TI nei lietuviai gauna tik latviai ir estai.

„Estai šį kartą nesuspėjo dalyvauti protesto akcijoje, bet jų atstovai mums talkino Briuselyje sprendžiant techninius protesto akcijos klausimus“, – sakė A.Svitojus.

Labai svarbu, kad lietuvių siekius rėmė kaimynai lenkai. Jų įtaka Briuselyje labai svarbi.

„Pastaraisiais metais su Čekijos ir ypač Lenkijos žemės ūkio rūmais turime vis daugiau bendrų tikslų. Ir mes, ir jie supratome, kad dirbdami kartu galime daugiau pasiekti“, – sakė akcijoje dalyvavęs ŽŪR direktorius Sigitas Dimaitis.

Protesto akcijoje dalyvavę Lietuvos, Lenkijos ir Čekijos žemės ūkio rūmai bei Latvijos žemdirbių savivaldos organizacijos Europos Vadovų Tarybos pirmininkui Donaldui Tuskui, EP Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto Pirmininkui Czesław Adam Siekierski ir Komisaro atstovui įteikė protesto reikalavimą.

« 1 10 »

 

 

Facebook komentarai

komentarų(ai)