Sugrįžus iš įdomios ir naudingos kelionės po Prancūzijos ir Belgijos ūkius, projekto „R4D“ – „Atsparumas pienininkystei” dalyvė Ieva Bitaitytė dalinasi savo patirtimi.
Kooperacijos stiprybės
Apsilankius Prancūzijos ir Belgijos ūkiuose projekto dalyvė Ieva Bitaitytė identifikavo 4 užsienio ūkio stiprybes: žinios, kooperacija, modernizavimas ir ryšio su pirkėjais (ūkio/kooperatyvo pagaminamos produkcijos vartotojais) kūrimas bei stiprinimas. Lietuvoje kooperacija labai menka, tuo tarpu bendraujant su ES šalių ūkininkais, pastebėjau, kad jie visi priklauso savo šalių pieno kooperatyvams. Taigi mūsų ūkiai vis dar stipriai priklausomi nuo didžiųjų pieno produktų perdirbėjų diktuojamų sąlygų ir kainų pokyčių. Prancūzijoje bei Belgijoje beveik visi ūkiai priklauso kooperatyvams, kurie leidžia užtikrinti konkurencingas pieno supirkimo bei pardavimo kainas. Priklausymas kooperatyvui leidžia dalinai spręsti žmogiškųjų išteklių trūkumo problemą. Deja žemės ūkis tampa vis mažiau patraukus sektorius jaunimui, todėl visų šalių ūkininkai jaučia darbuotojų stoką. Priklausymas kooperatyvui ar mažai ūkininkų bendrijai leidžia efektyviau naudoti turimą techniką, kuomet vienas vienetas turimos ūkio technikos, naudojamas keliuose ūkiuose, tokiu būdu mažinami ir žmogiškieji kaštai. Priklausymas kooperatyvui, bendras darbas, o dažnu atveju ir gaminamos produkcijos perdirbimas užtikrina ir patogesnį produkcijos realizavimą bei didesnę pridėtinę vertę. Projekto metu susipažinome su puikiu pavyzdžiu, Lilio mieste įsikūrusiu kooperatyvu „La Panier Vert“ („Žaliasis krepšelis“ lietuviškai).
Kooperatyvą įkūrė ūkininkai Marie Odile ir Amaury Smets, nusprendę, kad ūkininkų pagaminta produkcija bus kur kas efektyviau ir lengviau parduodama fizinėje bei internetinėje parduotuvėje. Kooperatyvui priklauso per 30 narių. Parduotuvėje gan platus asortimentas – nuo gėlių sodinukų iki naminių rankų darbo ledų. Kaip informavo kooperatyvo savininkė Marie Odile – parduodama produkcija yra įvertinta įvairiais kokybės sertifikatais, ne menkas ir ekologiškos produkcijos pasirinkimas. Daug dėmesio skiriama produktų atsekamumui, kuris yra itin svarbus ne tik ūkininkams, bet ir jų produktų vartotojams.
Išmanios technologijos ir bendravimas su produkcijos vartotojais
Šiandien tiek Europos, tiek Lietuvos ūkininkai aktyviai diegia išmaniąsias technologijas, naujas programas bei investuoja į aplinką tausojančius sprendimus. Europoje vis labiau populiarėja biodujų jėgainės, kurios gali pilnai aprūpinti ūkį elektros energija.
Lankantis Steven Van Parys ūkyje Machelen mieste, Belgijoje, susipažinome su puikiu karvių mėšlo panaudojimu gaminant elektros energiją. Ūkininkas vos prieš 10 dienų iki vizito, pravėrė duris į naujai pastatytą fermą. Čia lankytojus pasitiko ir smalsiai tyrinėjo 110 holšteinų veislės karvių. Fermoje įrengti du „GEA“ robotai, veikia pašarų robotas, kuris galvijus šeria 8 kartus per dieną, švarą užtikrina įrengtas mėšlo nustūmimo skreperis. Sprendimas pilnai automatizuoti ūkį buvo priimtas norint minimalizuoti rankų darbą ir kaip juokauja pats ūkininkas padidinti poilsio valandų skaičių. Šalia naujojo pastato iki šiol veikia ir senoji karvidė, kurioje taip pat įrengtos šios technologijos. Abi karvides elektra aprūpina įrengta biojėgainė. Visgi, vien karvių mėšlo nepakanka, todėl ūkininkas papildomai augina ir apie 200 ha kukurūzų.
Kitas projekto metu aplankytas ūkis – Jean-Marc Burette Fleurbaix ūkis, kurio savininkai daug dėmesio skiria edukacijoms – siekia supažindinti vartotojus su ūkyje laikomais gyvuliais, jų priežiūra ir pagaminamu kokybišku ir gardžiu pienu ir jo produkcija. Ūkio šeimininkė mielai organizuoja vaikų užsiėmimus, kurių metu pasakoja ir parodo visą pieno kelią nuo ūkio iki kasdieninio stalo. Tokios edukacijos reikalingos, norint paskatinti žmones įsigyti žemės ūkio produkciją tiesiai iš ūkių, taip palaikant savo šalies ar miestelio ūkius, padedant savo krašto ūkininkas išgyventi, o ne nešant pelną didžiosioms korporacijoms. Tokių tradicijų, kuomet vartotojai produkciją perka tiesiai iš ūkių Prancūzijoje, Belgijoje bei daugelyje Vakarų Europos šalių, laikomasi jau senai. Taip puoselėjama trumpoji tiekimo grandinė. Prancūzijos ūkininkai pabrėžia, kad dažnai produkcijos vartotojų ir ūkininkų santykius galima palyginti su šeimos gydytojo, kirpėjo, ar odontologo paslaugomis. Pirkėjas ir ūkininkas užmezga stiprų pasitikėjimu grįstą ryšį.
Patirčių pritaikymas Lietuvoje
„Naujos pažintys, patirtys ir žinios tikrai įkvepia inovacijų diegimui ir ūkio tobulinimui. Priklausau Lietuvos galvijų veisėjų asociacijai, kuri yra ŽŪR narė, todėl džiaugiuosi įtrauktimi į tarptautinį projektą ir esu dėkinga ŽŪR už tokią galimybę. Buvo ir naudinga ir įdomu savo pieno ūkio patirtimi pasidalinti tarptautiniu mastu.Lietuvoje taip pat reikėtų skatinti tokias iniciatyvas, kurios žmones, nieko bendro neturinčius su kaimu ir žemės ūkiu, supažindintų su ūkininkų kasdienybe, darbu ir rūpesčiu užauginti kokybišką maistą mūsų kasdieniam stalui. Tokios edukacijos galėtų po truputį šalinti galiojančią stigmą, kad Lietuvos žemės ūkis grįstas tik pelno siekimu, nepaisant ribojimų ar aplinkosauginių reikalavimų. Pakvietus vartotojus atvykti į ūkius, būtų galima supažindinti su vis modernėjančiomis technologijomis, intensyviai gerinama gyvulių gyvenimo gerove bei nuoširdžiu darbu ir ūkininko atsidavimu. Tokie projektai, organizuojami susitikimai bei jų metu įgytos žinios ir patirtys, išgirstos istorijos, skatina nestovėti vietoje ir ieškoti inovatyvių sprendimų ūkyje ir nepasiduoti jokioms krizėms. Tokie vizitai naudingi ir dėl naujų pažinčių, kontaktų, pasikeitimo požiūriais ir mintimis, dėl naujų idėjų, kurias galima pritaikyti ir savo ūkiuose arba jos gali tapti puikiu paskatinimu pokyčiams ir naujovių diegimui“, – dalinasi mintimis Ieva Bitaitytė.
Apie Ievos Bitaitytės ūkį
Ūkininkė Ieva savo ateitį sieja su gyvenimu kaime, pieninių galvijų auginimu ir jų produkcijos realizavimu. Šiuo metu jos ūkyje, Radviliškio rajone, Vaitiekūnų kaime, auginama apie 60 pieninių karvių, kurios per metus duoda apie 420 000 l pieno. Kuriant ūkį Ievai itin svarbus kriterijus buvo ekologija, todėl ūkyje naudojama žemės ūkio technika, pasižymi maža išmetamų dujų emisija, mažiau sunaudojamu kuru, ūkyje laikomasi sėjomainos principų.
Ūkyje sėkmingai gerinami pieno produkcijos rezultatai ir kiekis. Šiuo metu ūkyje vykdomas dar vienas modernizavimo projektas, kuriuo gerinamos, atnaujinamos galvijų gyvenimo sąlygos, perkama papildoma technika. Ūkininkė Ieva ūkininkauti pradėjo iš prosenelių paveldėtose žemėse, kurių dalis natūralios Šušvės lankos, todėl jai labai svarbu, išsaugoti jų natūralumą bei ekologiją. Šiose lankose įrengtos ganyklos veislinių telyčių bandai. Ūkininkė nuolatos konsultuojasi su specialistais, dalyvauja tarptautiniuose projektuose, gilina žinias Lietuvoje ir užsienyje, bendradarbiauja su kitais ūkininkais ir yra aktyvi Lietuvos galvijų veisėjų asociacijos narė.
Ieva itin daug dėmesio skiria ūkyje laikomų gyvulių gerovei, nuolatos ieško naujų idėjų. Šiuo metu Ievos ūkis įtrauktas į pavyzdinių ūkių sąrašą Horizon 2020 projekte „Resilience4Dairy“. Ūkis yra atviras praktikantams, nesenai jame lankėsi Erasmus+ programos praktikantai iš Prancūzijos, šiuo metu Ieva pastogę bei darbą yra suteikusi penkių asmenų ukrainiečių šeimai.
Projekto tikslas
Žemės ūkio rūmai yra „HORIZON 2020” projekto „R4D“ – „Atsparumas pienininkystei” partneriai. Projekto tikslas – padėti tvariai ūkininkauti pieno ūkiuose. Projekto pagalba diskutuojant su ūkininkais, žemdirbių savivaldos organizacijų lyderiais, konsultantais, tyrėjais ir mokslininkais net iš 15 šalių: Lietuvos, Prancūzijos, Danijos, Liuksemburgo, Vengrijos, Jungtinės Karalystės, Belgijos, Ispanijos, Italijos, Suomijos, Lenkijos, Airijos, Vokietijos, Slovėnijos, Nyderlandų, siekiama panaikinti atskirtį tarp mokslo ir ūkininkų visoje Europoje.