2022 m. gruodžio 7 dieną vykusiame Seimo Kaimo reikalų komiteto (KRK) posėdyje Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) atstovai buvo aktyvūs. Juos domino svarstoma Ūkininko ūkio įstatymo pataisa ir ypač – parlamentinė kontrolė dėl pieninių gyvūnų produktyvumo kontrolės tyrimų sistemos.
Seimo narių inicijuojama Ūkininko ūkio įstatymo pataisa, kuri dar tobulinama, siekiama numatyti apribojimus 0,5 ha privačia nuosavybės teise valdomuose žemės ūkio paskirties sklypuose.
Siūloma, kad statyba nerengiant detaliųjų planų tokiame sklype būtų leidžiama tik įrodžius, jog per pastaruosius trejus metus ūkininkas iš žemės ūkio veiklos yra gavęs pusę ir daugiau savo pajamų. O tais atvejais, kai daugiau nei pusė sklypo patenka į šalies saugomas ar Europos bendrijos svarbos teritorijas, būtų ribojama ūkininko sodybos ar pagalbinio ūkio ir kitos paskirties (fermų, ūkio, šiltnamių, kaimo turizmo) pastatų statyba.
Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacijos (LMSA) pirmininkas dr. Algis Gaižutis pasidalijo įžvalgomis ir nuogąstavimais. Jo vertinimu, dėl siūlomų apribojimų saugomose ir „Natura 2000“ teritorijose gali kilti nesusipratimų ir miško žemės savininkams, nors ūkininko ūkis gali būti kuriamas tik žemės ūkio paskirties žemėje. Be to, siekiant atriboti „sofos“ ūkininkus, dr. A. Gaižučio pastebėjimu, gali nukentėti ir tikrieji ūkininkai – ar nebus draudžiamos, labai ribojamos jiems fermų, kitų pastatų statybos? Yra pavojus, kad jiems gali būti padaryta bloga paslauga…
KRK pradėjo parlamentinę kontrolę dėl pieninių gyvūnų produktyvumo tyrimų sistemos efektyvumo – tiksliau, neefektyvumo, netinkamo veikimo. Žemės ūkio ministerijai (ŽŪM) iš anksto buvo pateikti klausimai. Esminis – kodėl pieno gamintojai, 30 proc. prisidėdami prie paslaugos, nuo metų pradžios negauna ataskaitų, kurios būtinos gyvulių atrankai. Lietuvoje ir taip turime itin mažą tiriamo produktyvumo gyvulių skaičių – tik 55 proc. visos bandos.
Į iš anksto suformuluotus bei svarstymo metu kilusius klausimus mėgino atsakyti žemės ūkio viceministras Paulius Astrauskas. Ministerija neneigia, kad yra problemų, jų ne viena. Viceministro teigimu, Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras (ŽŪIKVC) deda visas pastangas, kad informacinė sistema būtų tinkamai sureguliuota, ieško išorinio paslaugų teikėjo. Yra lūkestis, kad sausio mėnesį problemos bus išspręstos, paslaugos ūkiams bus teikiamos visa apimtimi.
Apie susiklosčiusią rimtą situaciją veislininkystėje pasisakė Lietuvos galvijų veisėjų asociacijos (LGVA) atstovai.
Asociacijos direktorius dr. Edvardas Gedgaudas priminė, jog produktyvumo kontrolė yra veislininkystės ir viso sektoriaus pamatas. Jo neturint visas sektorius ima griūti, ir krypstama to link. LGVA direktorius stebėjosi, kad nevykdomi teisės aktai, kyla pavojus prarasti į veislininkystę įdėtas milžiniškas lėšas. Nesame uždara šalis, ūkininkai mato, kad kitur kontroliuojama 95 proc. bandos ir kokią naudą iš to gauna ūkininkai. Pasak dr. E.Gedgaudo, matydami skirtumus jie pradeda abejoti paslaugomis savo šalyje.
LGVA prezidentė, ūkininkė Viktorija Švedienė į problemą pakvietė pažvelgti plačiau. Apie produktyvumo kontrolės efektyvumą sprendžiama iš kontroliuojamų karvių skaičiaus, įdedamų lėšų. Tačiau ta parama pasinaudoja ne visi. „Esu ta, kuri moka 100 proc. už produktyvumo tyrimus“, – kalbėjo V.Švedienė ir paaiškino, kodėl – ji savo bandos produktyvumą kontroliuoja B metodu, pati ima mėginius veža į „Pieno tyrimus“. LGVA prezidentė politikų dėmesį atkreipė į tai, kad reikėtų sutvarkyti pieno tyrimų B metodu rėmimą, nes dabar sąlygos yra diskriminacinės. Vertėtų nepamiršti, kiek ūkininkui kainuoja gauti 10 eurų paramą už kontroliuojamą karvę…
ŽŪR direktorius Sigitas Dimaitis priminė, jog chaosas pieninių gyvūnų produktyvumo tyrimų sistemoje nėra atsitiktinis reiškinys. Ilgus metus visi matė, kas vyksta ŽŪIKVC su duomenų tvarkymu, problemų buvo visada. „Jei pažiūrėsime į kitas sistemas, pamatysime tą patį“, – ŽŪR direktorius akcentavo, kad problemų yra ne tik pieninių gyvūnų produktyvumo tyrimų, bet ir kitose veislininkystės informacinėse sistemoje. Ir pateikė siūlymą – ar nereikėtų jų pergalvoti, kurti naujai?
ŽŪR direktorius taip pat svarstė, kad numatyti 10 eurų susietosios paramos už produktyvumo tyrimus nėra pakankamos lėšos veislininkystės pažangai. Turėtų būti skatinamas ir bandų laikytojų dalyvavimas selekcinėse programose. Kita bėda – dauguma produktyvumo tyrimuose dalyvaujančių pieno gamintojų visa apimti nesinaudoja tyrimų teikiamomis galimybėmis, nes ūkininkams trūksta žinių…
Posėdyje taip pat kalbėta apie tai, kad esama sistema labai nepatogi ūkiams.
Žemės ūkio viceministras P.Astrauskas neneigė sisteminių problemų ir pasiūlė su asociacijomis sukurti darbo grupę, peržiūrėti sistemą iš esmės – ataskaitos turėtų būti draugiškos ūkininkui.